Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. J., R. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. J. paaiškino, kad D. M. J yra jo močiutė. Jis yra močiutės sūnaus R. J. sūnus, o kita pareiškėja yra jo sesuo. Patvirtino, kad jo močiutė negyveno su savo buvusiu vyru ir visą laiką sakė, kad namas yra jos vienos. Pareiškėjas lankydavosi pas močiutę, padėdavo jai dirbti ūkio darbus. Paaiškino, kad nori susitvarkyti palikimą, prašė pareiškimą tenkinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. P., paaiškino, kad jų su pareiškėju mama prižiūrėjo močiutę, todėl ši žadėjo palikti mamai turtą. Šiuo metu namas yra apleistas, niekas jo neprižiūri. Nori kreiptis į notarą ir priimti močiutės palikimą į 1/2 dalį namo su priklausiniais, prašė pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1963 m. vasario 9 d. Kretingos rajono civilinės metrikacijos biure buvo įregistruota D. M. (buvęs vardas) J, gim. 19ir P. J., gim., santuoka. Šios santuokos metu gimė sūnus, pareiškėjų tėvas R. J., gim. 1963-10-02. Kretingos rajono liaudies teismas priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė D. M. J ir P. J. santuoką. Santuokos metu D. M. ir P. J. jokio dalintino nekilnojamojo turto nebuvo įgiję. Kretingos rajono civilinės metrikacijos skyriuje 1998-04-16 įregistruotas D. M. J ir P. J. santuokos nutraukimo įrašas Nr. ir 1998-04-16 išduotas ištuokos liudijimas serija AI Nr.0. VĮ „Registrų centras“ duomenimis D. M. J vardu įregistruota nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. ūkinį pastatą, unikalus Nr. ir 1/2 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. esančius, Kretingos r., pagal 1970- Pirkimo - pardavimo sutartį Nr.3956 ir 1979-05-30 statybos inspektoriaus pažymą Nr.99. Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2015-06-01 išduoto mirties įrašo Nr.149 duomenimis, P. J., gim., mirė Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus 2018-01-15 išduoto mirties įrašo Nr.28 duomenimis, D. M. nė, gim., mirė 2018. Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro 2019-03-04 liudijimo, reg. Nr.476, duomenimis Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notarų biure užvesta paveldėjimo byla Nr.15/2018, D. M. J mirusios 2018, palikimą priėmė įpėdiniai, pareiškėjai, vaikaitė R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir vaikaitis M. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ½ dalis gyvenamojo namo, ūkinis pastatas ir ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. esantys, Kretingos r., yra D. M. asmeninė nuosavybė, nes įgyta jau nutraukus santuoką ir iš asmeninių lėšų.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymas Nr. VIII-1864) 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant šeimos santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus bei iš šių teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms. Iš šeimos teisinių santykių (teisių ir pareigų) kylančios pasekmės – turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas (CK trečios knygos III dalies VIII skyrius) ir kt. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. CK trečios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant sutuoktinių turto teisinį režimą, teismas turi vadovautis 2000 m. CK teisės normomis.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nors nagrinėjamoje byloje nekilnojamas turtas dėl kurio nuosavybės prašoma nustatyti juridinį faktą įgytas 1970 m., t. y. galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK), tačiau bylą dėl šio turto nuosavybės teisės į šį turtą gynimo teismas turi spręsti pagal galiojančio CK normas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnis). Tiek SŠK, tiek CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąją jungtine nuosavybe nepriklausomai nuo to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nekilnojamas turtas įgytas 197, t.y. jau Kretingos rajono liaudies teismo sprendimu nutraukus santuoką, todėl paprastai toks turtas turėtų būti laikomas asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis). Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nutraukus D. M. J ir P. J. santuoką, santuokos nutraukimo faktas neįregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje.

Pagal santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 40 straipsnį santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose, nors santuoka nutraukta sprendimu, santuokos nutraukimo faktas įregistruotas 1998-ise įsigijo esant nutrauktai santuokai su P. J., tačiau santuokos nutraukimo fakto neįregistravus, tai yra pagal tuo metu galiojantį teisinį reguliavimą esant nenutrauktai santuokai. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. M. iš asmeninių lėšų įsigytą nekilnojamąjį turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir laikė jį asmenine nuosavybe. Duomenų, kad buvęs D. M. J sutuoktinis P. J. būtų gyvenęs, valdęs ar pareiškęs pretenzijas dėl dalies gyvenamojo namo su priklausiniais adresu r., byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis numato, kad teismas vadovaujantis įstatymais įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus tai, kad mirusi D. M. Jnekilnojamą turtą faktiškai valdė, juo naudojosi ir laikė save namo su priklausiniais savininke, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, darytina išvada, kad yra pagrindas nustatyti juridinį faktą, kad ½ dalis gyvenamojo namo, ūkinis pastatas ir ½ kiemo statinių, unikalus Nr. r., yra D. M. a.k. (duomenys neskelbtini) , asmeninė nuosavybė (CPK 444 str. 2 d. 5 p., 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. ūkinis pastatas, unikalus Nr., ½ dalis kiemo statinių, unikalus Kretingos r., yra D. M. J, a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2018-01-13, asmeninė nuosavybė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.