Kauno apygardos teismo nutartis

2014-10-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1792-343/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-02
Bylos Nr.
2A-1792-343/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12275-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Rimdeikaitė, Rūta Palubinskaitė, Gintautas Koriaginas
Atsakovas
A. K., R. K.
Ieškovas
P. K.
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1792-343/2014(Proceso Nr. 2-69-3-12275-2013-3)Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 35.3.6; 42; 63.1; 121.14; 121.11; 121.21; 121.22. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovo A. K. ir atsakovo R. K. atstovės advokatės A. B. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-244-713/2014 pagal ieškovės P. K. patikslintą ieškinį atsakovams A. K. ir R. K. dėl patirtų išlaidų priteisimo bei atsakovų A. K. ir R. K. priešieškinį ieškovei P. K. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 65-68) prašė priteisti iš atsakovų 4 366,28 Lt išlaidų, susijusių su buto pagerinimais, 10 297,44 Lt laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovų tėvu R. K. apie septynis metus gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, buvo susitarę dėl jungtinės veiklos vykdant nuosavybės teise R. K. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbus. 2012 m. pabaigoje buvo atlikti buto pagerinimo darbai už 7 934,55 Lt . 2013 m. balandžio 29 d. mirus R. K., ieškovė padengė visas mirusiojo laidojimo ir bei kapo tvarkymo išlaidas, kurios sudarė 10 297,44 Lt . Ieškovė R. K. turto nepaveldėjo, turtą paveldėjo atsakovai – mirusiojo sūnūs, todėl ieškovė reiškia ieškinį dėl pusės 3 966,28 Lt patirtų buto pagerinimo išlaidų, 400 Lt ataskaitos parengimo išlaidų ir 10 297,44 Lt visų laidojimo bei kapo tvarkymo išlaidų, iš viso 14 663,72 Lt, priteisimo iš atsakovų kaip mirusiojo R. K. įpėdinių.

Atsakovai priešieškiniu (t. 1, b. l.124-130) prašė priteisti iš ieškovės 16 287,94 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi atsakovams priklausančiomis piniginėmis lėšomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Priešieškinyje nurodė, kad ieškovė ir R. K. nebuvo susitarę dėl bendros jungtinės veiklos ir bendro ūkio nevedė. Ieškovė iš R. K. gavo pinigines lėšas, kurias privalėjo skirti palikėjo laidotuvėms, kapo tvarkymui, su liga susijusioms išlaidoms padengti, nes palikėjas sirgo onkologine liga ir norėjo užsitikrinti orias laidotuves bei likusio gyvenimo kokybę. Likusias lėšas R. K. nurodymu ieškovė turėjo grąžinti įpėdiniams atsakovams. Atsakovai pripažino buvus 9 412 Lt laidojimo išlaidų, tačiau iš šios sumos, jų nuomone, turi būti išskaičiuota iš viso 2 091,94 Lt (1 040 Lt laidojimo pašalpa, 651,94 Lt netekto darbingumo pensija, šios sumos buvo sumokėtos laidojimo įmonės UAB „Jūsų paguoda” įgaliotam asmeniui R. B., ir 400 Lt, kuriuos laidotuvėms skyrė ir per ieškovę perdavė palikėjo R. K. pusseserė D. J.). Atsakovai nurodė, kad 7 320,06 Lt ieškovės patirtų išlaidų dalis už laidotuves ir kapo sutvarkymą turi būti įskaityta į palikėjo pervestą ieškovei 23 608,00 Lt sumą, o likusi po įskaitymo 16 287,94 Lt suma turi būti iš ieškovės priteista atsakovams. Atsakovai nurodė, kad ieškovė su R. K. gyveno apie 2,5 metų iki palikėjo mirties, bendro ūkio nevedė, kiekvienas naudojo savo pinigus sau, neturėdami tikslo sukurti bendrą nuosavybę ir jos nesukūrė. Einamąjį buto (duomenys neskelbtini) remontą palikėjas darė laikotarpyje nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki 2012 m. spalio mėn. pabaigos pats savo lėšomis, panaudojo medžiagas, įsigytas per trejus metus iki remonto pradžios. UAB „Skena” atlikta buto pagerinimo darbų statybinės vertės nustatymo ataskaita Nr. 13-05/02, kuria ieškovė grindė savo reikalavimą dėl buto pagerinimo išlaidų priteisimo, yra neišsami, neatitinka objektyviai egzistuojančių duomenų, sudaryta panaudojus netinkamus teisės aktus. Sąmatoje nurodytos medžiagos ir pateikta jų kaina, neindividualizuotos, pagal bendras statybinių medžiagų kainas, naudojamas vykdant statybą už lėšas, kurių naudojimo tvarką nustato Viešųjų pirkimų įstatymas. Į ataskaitą nepagrįstai įtraukti vandens skaitikliai, kurie yra keičiami nemokamai, ūkio būdu atliekant remonto darbus PVM išlaidos nepatiriamos.

Ieškovė priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad 23 608 Lt R. K. jai pervedė grąžindamas dalį skolos. Ieškovė paskolino R. K. 29 000 Lt jo 30 000 Lt skolai J. M. padengti. 1 000 Lt R. K. pridėjo iš savo santaupų. Ieškovė 14 000 Lt turėjo, o 15 000 Lt pasiskolino iš sesers D. P.. R. K. skola J. M. atsirado 2006 m., kai R. K. brolis V. K. kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti R. K. sudarytą sandorį negaliojančiu. Vėliau broliai susitarė bylą baigti taikiai – V. K. atsisakė ieškinio ir teismas nutraukė bylą, o R. K. sumokėjo broliui 30 000 Lt .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu (t. 2, b. l. 29-34) ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovų 14 337,72 Lt laidotuvių ir kapo sutvarkymo išlaidoms apmokėti, iš kiekvieno atsakovo po 7 168,86 Lt ir po 415 Lt bylinėjimosi išlaidoms apmokėti, kitoje dalyje ieškinio netenkino; priteisė valstybei iš kiekvieno atsakovo po 11Lt pašto išlaidoms apmokėti.

Dėl laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidų

Teismas nustatė, kad R. K., kurį savo lėšomis palaidojo ieškovė, mirė (duomenys neskelbtini) . R. K. palikimą priėmusiems jo vaikams atsakovams kilo pareiga iš paveldėto turto atlyginti ieškovės patirtas palikėjo laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidas. Teismas nustatė, kad 6 023 Lt laidojimo išlaidų suma yra pagrįsta ir įrodyta, nes šiai sumai ieškovė yra pateikusi kvitus ir sąskaitas-faktūras. Teismas nustatė, kad UAB „Jūsų paguoda“ laidojimo paslaugos kainavo 1 140 Lt, šarvojimo paslaugos 895 Lt, šarvojimo salės nuoma 455 Lt . Į bylą ieškovė pateikė kvitą, jo šaknelę už duobės iškasimą, ir apskaičiavo duobės iškasimo kainą 650 Lt, šią sumą atsakovai pripažino, tačiau teismas laikė įrodyta tik 325 Lt sumą už duobės iškasimą; karstas – 1 439,67 Lt, drabužiai, laikinas paminklas, gėlės, gedulingi pietūs (595,04 Lt) – 3 208 Lt. Už kapavietės sutvarkymą ieškovės sumokėtą 3 949,44 Lt sumą įrodo PVM sąskaita-faktūra serija GS Nr. 0256 ir 2013-05-06 kasos pajamų kvitas serija GS Nr.0000249. Teismas nurodė, kad reikalaudami išskaičiuoti 2 091,94 Lt sumą iš bendros laidotuvių išlaidų sumos, atsakovai turėjo įrodyti, kad ieškovė šią sumą įtraukė į pareikštą reikalavimą, tačiau atsakovai šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.). Teismas nustatė, kad laidojimo pašalpa buvo išmokėta UAB „Jūsų paguoda“ įgaliotam asmeniui R. B., o ne ieškovei. Įrodymų, kad ieškovei buvo išmokėta 651,94 Lt netekto darbingumo pensija byloje nepateikta. Teismas nustatė, kad 3 949,44 Lt kapavietės sutvarkymo išlaidas atsakovai pripažino teismo posėdžio metu ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį. Ieškovė įnešė 1 000 Lt užstatą, o leidimas palikėjui pasilaidoti šalia tėvo A. K., leidimas rekonstruoti A. K. kapavietę, patvirtina, jog palikėjo patvarkymu buvo atlikti kapavietės sutvarkymo darbai, o už kapavietės priežiūrą palikėjas yra nurodęs atsakinga ieškovę. Teismas pripažino, kad laidojimo išlaidos įrodytos 6 023 Lt apimtimi, o ne 6 348 Lt, kapavietės išlaidos įrodytos 3 949,44 Lt apimtimi, todėl priteisė iš atsakovų ieškovei 9 972,44 Lt laidotuvių ir kapo sutvarkymo išlaidų.

Dėl jungtinės veiklos ir dalies remonto išlaidų priteisimo Teismas, remdamasis ieškovės ir liudytojų D. P., A. G., V. G. parodymais, nustatė, kad ieškovė su R. K. jo bute nuo 2006 m. gyveno apie 7 metus iki palikėjo mirties. R. K. sirgo prostatos vėžiu, jam nuo 2011 m. liepos 7 d. iki 2013m. liepos 6 d. nustatytas 35 procentų darbingumas. Teismo nuomone, aplinkybę, kad ieškovė ir R. K. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir buvo susitarę dėl jungtinės veiklos R. K. priklausančio buto remonto, patvirtino byloje esantys įrodymai: prašymas dėl kapavietės sutvarkymo, prašymai laidoti, paminklo užsakymas ir užstato sumokėjimas, užmokestis UAB „Gransta“ už kapavietės sutvarkymą. Teismas nustatė, kad ieškovė yra darbingo amžiaus ir pateikė įrodymus, jog yra gavusi iš 2011 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties 55 000 Lt pajamų. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, partnerių (sugyventinių) įnašai į bendrą turtą yra lygūs, todėl įrodžius egzistuojant susitarimo dėl jungtinės veiklos aplinkybes, ieškovei nereikia įrodinėti, jog buto pagerinimo darbai ieškovei asmeniškai kainavo konkrečią pinigų sumą. Teismas rėmėsi teismų suformuota praktika, kad tokiu atveju partnerių (sugyventinių) įnašai yra lygūs. Atsakovai šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 str.). Teismas, remdamasis liudytojų parodymais ir medicininiais dokumentais, nustatė, kad R. K. dėl sveikatos būklės negalėjo pats atlikti buto remonto. Buto remontą ūkio būdu atliko samdyti darbininkai. Teismas atmetė atsakovų argumentus kaip nepagrįstus dėl vandens skaitiklių bei dėl skirtingų išmatavimų durų vienodos kainos, nurodytų UAB Skena“ lokalinėje sąmatoje, kadangi atsakovų pateiktas raštas iš UAB „Kauno vandenys“ neįrodė, kad vandens skaitliukai buvo nekeisti, nes jame kalbama apie skaitiklių patikrą. Atsakovų pateikto lapo su kopijuotomis durų nuotraukomis teismas nelaikė įrodymu, nes jis neatitiko įrodymams taikomų CPK 177 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Teismas atsakovams išaiškino pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius buto remonto kainą, siūlė skirti teismo ekspertizę, tačiau atsakovai su teismo pasiūlymais nesutiko. Teismas rėmėsi UAB „Skena“ ataskaita Nr. 13-05/02 ir lokaline sąmata, kurioje buto remontas, kurį šalys įvardija buto pagerinimo darbais, įkainotas 7 934,55 Lt, ir ieškovei iš atsakovų priteisė jos prašomą mažesnę, nei ½ šios sumos dalį – 3 966,28 Lt (7934,55 : 2 = 3967,27 Lt).

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 16 287,94 Lt Teismas nurodė, kad atsakovai neįrodė esant susitarimui tarp ieškovės ir jų tėvo R. K., kad 23 608 Lt, kuriuos R. K. nurodymu į ieškovės banko sąskaitą pervedė antstolė, buvo skirta palikėjo laidojimo ir kitų su jo liga susijusioms išlaidoms padengti, ir kad likusią nepanaudotą šios sumos dalį palikėjas įpareigojo ieškovę grąžinti atsakovams. Teismo nuomone, net jei toks susitarimas ir būtų buvęs, tai nėra jokio pagrindo priešieškinio reikalavimą tenkinti, kadangi minėtus pinigus palikėjas perleido ieškovei pats, būdamas gyvas, dėl šių pinigų tarp R. K. ir ieškovės ginčo nebuvo, be to, palikėjas nėra nurodęs, pinigus grąžinti paveldėtojams. Kadangi atsakovai iš ieškovės prašė priteisti skolą, teismo nuomone, jie turėjo įrodyti esant tarp ieškovės ir palikėjo paskolinius santykius. Atsakovai įrodė pinigų perdavimo faktą, tačiau neįrodė kito paskolos sutarties elemento – paskolos gavėjo (ieškovės) įsipareigojimo grąžinti tokią pat sumą. Vien tik faktas, kad palikėjas pervedė ieškovei pinigus, savaime neįrodo paskolos teisinių santykių buvimo. Teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 16 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutartimi buvo nutraukta civilinė byla Nr. 2-0138-097/2007 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal V. K. ieškinį R. K., kadangi broliai susitarė dėl 30 000 Lt kompensacijos. 2007 m. gegužės 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1 J. M. pervedė V. K. 30 000 Lt, po metų J. M. pareikalavus skolos iš palikėjo, ieškovė, pasiskolinusi 15 000 Lt iš savo sesers D. P. ir pridėjusi savo 14 000 Lt bei 1 000 Lt pridėjus palikėjui, J. M. palikėjo skolą grąžino. Aplinkybę, kad skolą ieškovė savo seseriai grąžino, patvirtino liudytoja apklausta D. P.. Teismas nustatė, kad 2011 m. kovo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-47-214/2012 palikėjui iš V. K. buvo priteista 24 858 Lt . Teismas atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad 23 608 Lt pagal palikėjo rašytinį prašymą antstolei buvo pervesti į ieškovės sąskaitą ieškovės grąžintai skolai už palikėją J. M. padengti. Teismo nuomone, atsakovų pateiktas ieškovės sąskaitos išrašas įrodo, kad po 2013 m. sausio 28 d. antstolės pinigų pervedimo, dar esant gyvam R. K., per keletą kartų pinigus iš sąskaitos išėmė ieškovė, kas leidžia spręsti, kad ieškovė grąžino savo skolą seseriai D. P..

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu (t. 1, b. l. 60-68) atsakovai prašo 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinys atmestas ir priimti naują sprendimą –priešieškinį patenkinti, priteisti atsakovams iš ieškovės 13 310,56 Lt; 2) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista 14 337,72 Lt laidotuvių ir kapo sutvarkymo išlaidų ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - priteisti ieškovei 10 297,44 Lt laidotuvių ir kapo sutvarkymo išlaidų; 3) panaikinti Kauno apylinkės teismo2014 m. balandžio 18d. sprendimo dalį dėl buto pagerinimo išlaidų ir ataskaitos parengimo išlaidų priteisimo ieškovei; 4) priteisti atsakovams iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; 5) priimti naujus įrodymus - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą 2014 m. balandžio 29 d.; I. B. ir J. T. rašytinius parodymus, užfiksuotus Prienų rajono 2-ojo notarės R. D. ir J. T. santuokos liudijimo kopiją.

Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:

Dėl sprendimo dalies, kuria nustatyta jungtinė veikla ir priteistos buto pagerinimo išlaidos

Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru pačių darbu yra įrodinėtinos aplinkybės. Faktinės aplinkybės, kad ieškovė buvo susitarusi su palikėju, jog jie bendrai investuos į palikėjo asmeninį turtą jį pagerindami, ieškovė neįrodinėjo ir duomenų apie tai neteikė. Ieškovė neturėjo asmeninių lėšų, kurias, galėjo panaudoti bendrai jungtinei veiklai, pati pripažino, kad yra neįgali, gauna socialines išmokas, bei tai, kad šalys nesitarė bendrai investuoti į palikėjo asmeninį turtą, paneigia vieningą sugyventinių tikslą bendrai gerinti asmeninę R. K. nuosavybę.

Teismas klaidingai sprendė, kad ieškovė su R. K. jo bute gyveno apie 7 metus iki palikėjo mirties, t.y. nuo 2006 m. . Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad su R. K. apsigyveno 2008 m. sausio 15 d. . Liudytojai šią aplinkybę patvirtino, iš ko teigtina, kad ieškovė su palikėju iki jo mirties gyveno ne 7, bet 5 metus. Teismas, klaidingai nustatęs palikėjo ir ieškovės bendro gyvenimo trukmę, negalėjo vertinti įrodymų viseto ir teisingai nuspręsti dėl jungtinės veiklos.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad palikėjui ir ieškovei buto pagerinimo darbai kainavo 7 934,55 Lt, t.y. tiek, kiek nurodyta UAB Skena“ lokalinėje sąmatoje. Sąmata negali pakeisti konkrečių įrodymų dėl patirtų išlaidų, nes įrodinėjimo dalyku šioje byloje yra faktiškai patirtų išlaidų faktas bei jų dydis. Ieškovė nepateikė nė vieno išlaidas pagrindžiančio rašytinio dokumento.

Teismas nepagrįstai vadovavosi ataskaita, nes tai nėra oficialus rašytinis įrodymas, kuriam taikoma prima facie įrodomoji galia. Šis tyrimas negali būti laikomas ir eksperto išvada. Ataskaita yra paprastas rašytinis įrodymas, dėl kurio įrodomosios reikšmės teismas turi spręsti įvertinęs ir jo patikimumą. Ataskaita sudaryta panaudojus netinkamus teisės aktus. Ekspertas nepagrįstai naudojosi statybos techniniu reglamentu STR 3.01.01:2002 „Statinių statybos resursų poreikio skaičiavimo tvarka“, kuris skirtas tais atvejais, kai statyba yra vykdoma už lėšas, kurių naudojimo tvarką nustato Viešųjų pirkimų įstatymas. Ekspertas nepagrįstai naudojosi statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, nes butui buvo atliktas paprastas remontas, kuriam statinio projektas neprivalomas. Vadovaujantis netinkamais statybos techniniais reglamentais, negalėjo būti gautas teisingas rezultatas. Ekspertas nevertino pagerinimų pagal individualius požymius. Pateikiama nuoroda į užsakovės nurodytą darbų aprašą, kuriuo ir vadovaujamasi ataskaitoje, tačiau aprašas neatitinka tikrovės, nėra įrodymų, kad apraše nurodytos medžiagos pirktos 2012 m. spalio mėn. kainomis, panaudotų medžiagų kiekiai neatitinka objektyvių duomenų. Sąmatoje nėra įvertintas turto nusidėvėjimas. Ieškovė neįrodė, kad dėl atliktų buto pagerinimų, turto perdavimo paveldėtojams momentui, buto vertė būtų padidėjusi. Buto vertė, po pagerinimų, išliko tokia pati arba net mažesnė, nes turtas natūraliai dėvėjosi. VĮ Registrų centro duomenyse pagerinimai neįregistruoti, todėl nėra pagrindo laikyti, kad buto vertė padidėjo. Ieškovė neturi pagrindo reikalauti išlaidų, susijusių su buto pagerinimais, atlyginimo. Taip pat jai neturi būti kompensuojamos ir išlaidos, kurias ieškovė patyrė buto pagerinimams apskaičiuoti.

Ieškovei nepagrįstai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos 400 Lt už ataskaitos parengimą, nes ieškovė nekėlė reikalavimo pripažinti šias išlaidas bylinėjimosi išlaidomis, laikytina, kad teismas išėjo už ieškinio ribų.

Dėl sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės pinigines lėšas

Teismas netinkamai kvalifikavo atsakovų reikalavimą priteisti iš ieškovės pinigines lėšas kaip reikalavimą priteisti skolą. Ieškovė nepagrįstai turi palikėjo pinigus, kurie turi būti grąžinti įpėdiniams, atskaičiavus ieškovei priteistas 10 297,44 Lt laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas. Atsakovams turi būti grąžinta 13 310,56 Lt . Ši piniginių lėšų suma yra paveldėtina, nes tai yra R. K. pinigai, likę nuo patikėtų ieškovei laidojimo ir kapo sutvarkymo tikslui skirtų pinigų. Ieškovės žinioje 13 310,56 Lt buvimas yra neteisėtas, nepagrįstai ją praturtinantis.

Aplinkybę, jog R. K. susitarė su ieškove, kad pervestus pinigus ieškovė tvarkys jo naudai, palikėją palaidos, pastatys paminklą, likusius pinigus (jeigu liks) grąžins įpėdiniams, įrodo R. K. prašymas antstolei pervesti pinigus į nurodytą sąskaitą, priklausančią ieškovei, antstolės R. S. pažyma bei ieškovės banko sąskaitos išrašas, taip pat pateikti prijungimui prie bylos notaro pagalba užfiksuoti liudytojų I. B. ir J. T. (buv. M.) parodymai.

Teismas, neturėdamas rašytinių dokumentų, nepagrįstai konstatavo aplinkybes, kad J. M. po metų pareikalavo iš R. K. grąžinti 30 000 Lt, kad D. P. skolino ieškovei 15 000 Lt, kad ieškovė šiuos 15 000 Lt grąžino seseriai po 2013 m. sausio 28 d., gavusi į savo sąskaitą R. K. pinigus. D. P., liudydama byloje, parodė, kad pinigus jai sesuo grąžino pardavusi turtą, esantį (duomenys neskelbtini) 2010 metais, o ne kaip nurodė teismas - 2013 m. sausio 28 d. . Apie J. M. padarytą 30 000 Lt pavedimą į V. K. sąskaitą, atsakovai sužinojo 2014 m. kovo 14 d. iš atsiliepimo į priešieškinį, todėl iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos 2014 m. kovo 24 d., nespėjo susisiekti su J. M. ir sužinoti apie jos ir palikėjo 2007 m. sudarytą sandorį, todėl J. M. (šiuo metu T.) parodymuose, užfiksuotuose notaro, patvirtinta, kad R. K. 30 000 Lt jai grąžino per tris mėnesius nuo pavedimo į V. K. sąskaitą padarymo, t. y. dar 2007 m. rugpjūčio mėn. . Palikėjas su ieškove pradėjo gyventi nuo 2008 m. sausio 15 d., todėl iki pradedant gyventi su ieškove, palikėjas J. M. nebuvo skolingas. Vertinant J. M. (T.) parodymus visete su kitais byloje esančiais įrodymais, teigtina, kad 23 068 Lt R. K. pinigų pervedimas į ieškovės sąskaitą lieka nepagrįstas paskoliniais santykiais tarp ieškovės ir palikėjo. Palikėjas šių pinigų ieškovei neskolino ir nedovanojo. Ieškovė neįrodinėjo aplinkybės, kad iš palikėjo būtų gavusi dovanai 23 068 Lt, todėl lieka nepaneigtas ir nenuginčytas pinigų atsiradimo ieškovės sąskaitoje pagrindas - patikėjimo santykiai tarp palikėjo ir ieškovės. Visi rašytiniai palikėjo dokumentai liko ieškovės žinioje, palikėjas yra miręs, todėl įrodyti buvusius susitarimus tarp jo ir ieškovės, kuri suinteresuota byloje, yra apsunkinta. Atsakovai prideda liudytojos J. T. rašytinius parodymus, užfiksuotus Prienų rajono notarės R. D. ir santuokos liudijimo kopiją ir prašo šiuos dokumentus priimti ir vadovautis jais nagrinėjant apeliacinį skundą. Šių įrodymų, atsakovų nuomone, reikšmė yra esminė, nes nuo jų priklauso ginčo nagrinėjimo rezultatas.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą ieškovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atsakovai apeliaciniame skunde pareiškė prašymą prijungti prie bylos naujus įrodymus –2014 m. balandžio 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, Prienų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. D. užfiksuotus 2014 m. gegužės 16 d. liudytojo I. B. ir 2014 m. gegužės 15 d. liudytojos J. T. (buv. M.) parodymus, J. T. santuokos liudijimo kopiją (t. 2, b. l. 47-55) ir šiais įrodymais vadovautis nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Atsakovų nuomone, šių įrodymų reikšmė ginčo išsprendimui yra esminė. Liudytojų parodymais atsakovai įrodinėja aplinkybę, kad palikėjas skolą J. M. grąžino dar 2007 m. rugpjūčio mėn., o Nekilnojamojo turto registro išrašu įrodinėja aplinkybę, jog palikėjo buto pagerinimai Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija netenkina atsakovų prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo, nes šiuos įrodymus atsakovai galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovai pripažino, kad apie J. M. padarytą 30 000 Lt pavedimą į V. K. sąskaitą jie sužinojo 2014 m. kovo 14 d., todėl turėjo realią galimybę pateikti prašymą dėl šios liudytojos iškvietimo į 2014 m. kovo 24 d. vykusį teismo posėdį (t. 2, b. l. 3-15). Pažymėtina, kad aukščiau nurodytas terminas yra pakankamas, pasinaudojus advokatės pagalba bei Gyventojų registro duomenimis, liudytojų gyvenamajai vietai nustatyti. Pagal CPK 192 straipsnio 8 dalį, tik išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus. Šiuo konkrečiu atveju nenustatytos jokios išimtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima priimti į bylą rašytinius liudytojų I. B. ir J. T. parodymus.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliaciniame skunde neigiamas susitarimas dėl jungtinės veiklos tarp ieškovės ir palikėjo, nurodoma, jog nei ieškovė, nei palikėjas neturėjo pinigų palikėjo buto remontui vykdyti, teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatęs ieškovės ir palikėjo bendro gyvenimo trukmę, kuri yra ne septyni, o penki metai, negalėjo nuspręsti dėl jungtinės veiklos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti dėl pirmosios instancijos teismo pripažinimo, buvus tarp ieškovės ir palikėjo susitarimą dėl jungtinės veiklos, pagrįstumo. Skirtumas tarp pirmosios instancijos teismo nustatytos ir apeliantų nurodytos bendro ieškovės su palikėju gyvenimo trukmės nėra toks didelis, kad galėtų iš viso paneigti ar keltų abejones dėl jų gyvenimo kartu. Nagrinėjamu atveju, ne vien remiantis bendro ieškovės ir palikėjo gyvenimo trukme pirmosios instancijos teismas konstatavo esant ieškovės ir palikėjo susitarimą dėl jungtinės veiklos. Byloje nustatytos aplinkybės, jog ieškovė rūpinosi R. K. laidotuvėmis, kapavietės sutvarkymu, palikėjo prašymas antstolei pervesti pinigus į ieškovės sąskaitą, rodo buvusį pasitikėjimą vienas kitu ir bendrų finansinių problemų sprendimą. Minėtų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą esant susitarimui tarp ieškovės ir palikėjo dėl jungtinės veiklos. Apeliantų teiginius, jog nei ieškovė, nei palikėjas neturėjo pinigų bendrai jungtinei veiklai paneigia bylos duomenys. Byloje pateikta 2011 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis (t.1, b. l. 14-20), patvirtinanti, jog ieškovė iš šios sutarties turėjo 55 000 Lt pajamų, iš kurių 6 000 Lt ji gavo pasirašant sutartį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB Skena“ lokalinė sąmata, kurios pagrindu nustatyta, kad palikėjui ir ieškovei buto pagerinimo darbai kainavo 7 934,55 Lt nėra oficialus rašytinis įrodymas, kuriam taikoma prima facie įrodomieji galia. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas UAB Skena“ parengtą ataskaitą Nr. 13-05/02 ir joje esančią lokalinę sąmatą pagrįstai pripažino rašytiniu įrodymu CPK 197 straipsnio 1 dalyje nurodyta prasme, kadangi šiuose dokumentuose buvo pateikta informacija apie palikėjo bute atliktus darbus, statybines medžiaga, nustatyta darbų kaina. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neįvardijo minėtos ataskaitos prima facie įrodymu ir ataskaitos nelaikė eksperto išvada. UAB Skena“ parengta ataskaita Nr. 13-05/02 ir joje esanti lokalinė sąmata teismui iš anksto neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje neturi, ir turi būti vertinama pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-471/2006). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teisėjų kolegijos vertinimu UAB Skena“ ataskaitoje Nr. 13-05/02 ir joje esančioje lokalinėje sąmatoje nurodyta palikėjo ir ieškovės atliktų buto remonto darbų vertė yra reali ir įrodo faktiškai patirtas buto remonto (pagerinimo) išlaidas. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šių minėtų įrodymų patikimumo. Ataskaitą Nr. 13-05/02 ir lokalinę sąmatą sudarė ekspertas A. Z., turintis kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies ekspertizės vadovo ir ypatingo statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę (CPK 178 str.), kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė privalėjo įrodyti jos teisę sukuriančius faktus ir neturėjo įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų, kuriuos įrodyti yra atsakovų pareiga. Atsakovai, nesutikdami su UAB Skena“ ataskaitoje ir lokalinėje sąmatoje nurodyta remonto darbų kaina, privalėjo pateikti įrodymus pagrindžiančius, jų manymu, tinkamą remonto kainą arba kreiptis į teismą dėl ekspertizės skyrimo, tačiau su pirmosios instancijos teismo pasiūlymu skirti ekspertizę, nesutiko. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentą, kad, skaičiuojant buto remonto kainą, būtina įvertinti ir buto nusidėvėjimą. Daikto remonto išlaidas sudaro remonto darbų ir medžiagų kaina. Daikto nusidėvėjimas yra susijęs su jo naudojimu, bet ne su jo remontu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 400 Lt sumą, ieškovės sumokėtą UAB Skena“ už ataskaitos parengimą, pripažino būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir pagrįstai šias išlaidas priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 88 str. 1 d. 9 p.).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju byloje yra pagrindas spręsti buvus susitarimą tarp palikėjo ir ieškovės dėl patikėtų 23 608 Lt piniginių lėšų ir kad atsakovai turi teisę į nepanaudotą dalį šių piniginių lėšų. Teisėjų kolegijos vertinimu vien remiantis aplinkybe, jog palikėjas nurodė antstolei į ieškovės sąskaitą pervesti 23 608 Lt, nėra pagrindo spręsti buvus susitarimą tarp palikėjo R. K. ir ieškovės dėl laidojimo ir kitų su palikėjo liga susijusių išlaidų padengimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad toks susitarimas buvo, o jeigu ir būtų buvęs toks susitarimas, tai nėra jokio pagrindo atsakovų reikalavimą tenkinti, nes aukščiau nurodytas pinigines lėšas palikėjas ieškovei perleido būdamas gyvas, dėl šių piniginių lėšų perleidimo tarp šalių ginčo nebuvo, palikėjas nėra nurodęs šias lėšas ar likusią nepanaudotą jų dalį grąžinti atsakovams. Apeliacinio skunde atsakovai, siekdami nuginčyti aukščiau nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą, remiasi įrodymais, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir kuriuos apeliacinės instancijos teismas atsisakė prijungti prie bylos, todėl teisėjų kolegija šių įrodymų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai nustatė esminę reikšmę turinčias faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas, teisingai vadovavosi teismų praktika dėl nesusituokusių asmenų jungtinės veiklos tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė