- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- 1S-175-531/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Eigirdas Činka, Valdas Ciesiūnas
Panevėžio apygardos teismo mišri teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Eigirdo Činkos ir Laimutės Sankauskaitės,
teismo posėdyje išnagrinėjusi nusikalstama veika įtariamo T. S. gynėjo adv. V.Kupcikevičiaus skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-08-31 nutarties, kuria T. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-08-29,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. S. įtariamas tuo, kad, veikdamas kartu su A. B., 2016 m. lapkričio 16 d. įvykdė smurtinę vagystės veiką juvelyrinėje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) pagrobiant aukso juvelyrinius dirbinius, kurių vertė 91000,00 eurų, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Prancūzijos baudžiamajame kodekse: ART 450-1,450-3 ir 450-5 ir 311-1, 311-5, 311-4, 311-11 ir 311-14.
2018 m. rugpjūčio 29 d., 14 val. 00 min, vadovaujantis Prancūzijos Respublikos Europos arešto orderiu įtariamas nusikalstama veika T. S. buvo laikinai sulaikytas, o skundžiama Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo A. J. 2018-08-31 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018-08-29 14 val.
Šalies argumentai
Įtariamo nusikalstama veika T. S. gynėjas adv. V. Kupcikevičius skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-08-31 nutartį ir suimtąjį paleisti, nes nutartis yra neteisėta. Teigia, jog T. S. kategoriškai neigia Prancūzijoje padaręs kokią nors nusikalstamą veiką. DNR tyrimo rezultatų duomenys kelia pagrįstų abejonių, ar T. S. yra tas asmuo, kuris galėjo būti padaręs plėšimą iš juvelyrinės parduotuvės (duomenys neskelbtini). Taip pat svarstant suėmimo klausimą, nebuvo užtikrinta T. S. gynyba ir tuo pažeistos jo procesinės teisės.
Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė tenkinti skundą, o prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skundu nesutinkama su kardomosios priemonės – suėmimo taikymu T. S., įtariamam Europos Sąjungos valstybėje padariusiam nusikalstamą veiką, ginčijamas suėmimo skyrimo pagrindų buvimas. Taipogi skundu keliamas klausimas dėl jo kaltės, bet aukštesnysis teismas dėl šių teiginių nepasisako, nes svarstant kardomosios priemonės klausimą asmens kaltės klausimas nevertinamas ir skundą nagrinėjantis teismas vertina tik suėmimo skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Išnagrinėjusi skundo argumentus turimų duomenų kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-08-31 nutartis yra teisėta, įtariamajam griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas paskirta pagrįstai, esant BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 5 d. numatytiems pagrindams bei sąlygoms.
Skirdamas įtariamajam T. S. griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui, apylinkės teismas nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti įtariamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą, ar pakeisti ją švelnesne, teisinio pagrindo nėra.
Motyvuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad kardomosios priemonės pagal BPK 119 straipsnio nuostatas gali būti skiriamos ar pratęsiamas jų taikymo terminas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
Nagrinėjamos situacijos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BPK 122 straipsnio 5 dalį, suėmimas gali būti skiriamas ir tais atvejais, kai yra prašymas išduoti asmenį užsienio valstybei arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį, užsienio valstybės prašymas laikinai sulaikyti ieškomą asmenį, kol bus atsiųstas prašymas dėl asmens ekstradicijos ar Europos arešto orderis, ir užsienio valstybės prašymas suimti nuteistą asmenį, kol bus priimtas sprendimas dėl užsienio valstybės teismo nuosprendžio pripažinimo ir bausmės vykdymo. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir BPK 72 straipsnio 1-4 dalyse, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog vien tik prašymo išduoti asmenį užsienio valstybei pagal Europos arešto orderį pakanka BPK 122 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto suėmimo pagrindo konstatavimui.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, sprendžia, kad joje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamas nusikalstamos veikos padarymu T. S. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kurios požymiai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje, ir už kurią Prancūzijos baudžiamieji įstatymai numato tik ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimas iki 10 metų). Šie duomenys yra nurodyti T. S. atžvilgiu išduotame Europos arešto orderyje, kurio teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, sprendžiant įtariamajam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrįstumą BPK 122 straipsnio 5 dalies pagrindu, nesprendžiamas. Europos arešto orderis T. S. atžvilgiu išduotas siekiant jį suimti ir užtikrinti jo perdavimą Prancūzijos Respublikos teisėsaugos institucijoms baudžiamajam persekiojimui. Be to, pažymėtina, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) klausimą, yra svarbus tik pats faktas, jog užsienio valstybėje dėl nusikalstamos veikos padarymo asmeniui yra paskelbta paieška. Turint omenyje šią aplinkybę, sprendžiant suėmimo klausimą, tampa svarbus ne tik siekis išsiaiškinti galimai padarytą nusikalstamą veiką, atkurti pažeistus teisinius gėrius bei nubausti kaltuosius asmenis, bet ir užtikrinti sklandų paieškomo asmens perdavimą užsienio valstybei, o tai nebūtų įmanoma T. S. pabėgus ar pasislėpus nuo teismo.
Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog yra suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 5 d., t.y., kad T. S., būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, T. S. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, veika padaryta užsienio valstybėje ir, galimai kartu su kitais asmenimis. V. S. Lietuvoje niekur oficialiai nedirba, neturi legalaus ar aiškaus pragyvenimo šaltinio. Išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad, nepaskyrus T. S. kardomosios priemonės - suėmimo, jis gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo, spręsiančio jo išdavimo Prancūzijos Respublikai klausimą (Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Suėmimas kaip kardomoji priemonė suvaržo suimtojo teises, numatytas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 1 dalies nuostatose, nurodančiose, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, apylinkės teismo išvada, kad be nurodytų teisių suvaržymo T. S. nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, yra pagrįsta. Įtariamojo gynėjo nurodytos aplinkybės apie T. S. darbą tėvo ūkyje, teigiamą charakteristiką iš Anykščių rajono Troškūnų seniūno, niekaip nepaneigia įtariamojo galimybės slapstytis nuo jo atžvilgiu Prancūzijos Respublikoje atliekamo baudžiamojo persekiojimo.
Be to, apelianto teigimu, svarstant T. S. suėmimo klausimą, teismas padarė esminį BPK pažeidimą, ir dėl to priėmė neteisėtą nutartį, nes nebuvo užtikrinta jo teisė į gynybą ir pažeistos įtariamojo procesinės teisės. Motyvuojama tai tuo, jog paskirtas advokatas neatliko savo pareigų, nes prokuroro pareiškimo dėl suėmimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Šie motyvai yra nepagrįsti.
BPK 48 straipsnio 2 dalies 1 punkto gynėjas įpareigojamas panaudoti visas įstatymuose nurodytas gynybos priemones ir būdus, kad būtų nustatytos aplinkybės, teisinančios ginamąjį ar lengvinančios jo atsakomybę, ir teikti ginamajam reikiamą teisinę pagalbą, o Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies – sąžiningai atlikti savo pareigas. Jeigu gynėjas šių pareigų nevykdo arba jas vykdo netinkamai, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turėtų apie tai pranešti Lietuvos advokatūrai, o prireikus, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 3 dalimi, paskirti kitą gynėją. Tačiau gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo tarpusavio reikalas ir tai, kad gynėjas pasiūlė teisėjui nagrinėjama klausimą spręsti savo nuožiūra nesudaro pagrindo konstatuoti, kad gynėjas nesuteikė įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam teisinės pagalbos ar vykdė savo pareigas netinkamai ir kad įstatymo garantuojama teisė į gynybą dėl to buvo pažeista. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nagrinėjant bylą teisme jokių pretenzijų dėl gynėjo teikiamos teisinės pagalbos nebuvo pareikšta. Dėl to kolegija sprendžia, jog įtariamojo teisės į gynybą nebuvo pažeistos ar suvaržytos, jam buvo užtikrinta galimybė suprasti atliekamų su juo procesinių veiksmų esmę, teikti paaiškinimus ir argumentus bei įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis.
Taigi, skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto įtariamo nusikalstama veika T. S. gynėjo adv. V. Kupcikevičius skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-08-31 nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.