- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- e2YT-2108-1024/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01517-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Ieškovas
- E. G.
- Trečiasis asmuo
- P. G., R. G., K. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- valstybinei įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Vladimiras Tiurinas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui valstybinei įmonei „Turto bankas“ dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys P. G., R. G., K. G. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo pripažinti, jog 0,0614 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos biure buvo įregistruota ieškovės E. G. ir P. G. santuoka. Santuokoje gimė trys vaikai, tačiau dėl netinkamo sutuoktinio elgesio ir smurto šeimoje ieškovė su vaikais 1975 metais paliko sutuoktinį P. G. ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko vienas kito sutuoktiniai nematė, bendro ūkio nebevedė, gyveno atskirus gyvenimus, P. G. nesidomėjo sūnumis, neteikė jiems priteisto išlaikymo, su jais ir E. G. nėra nei karto susisiekęs. Po santuokos sudarymo su P. G. pirmiausia gyveno (duomenys neskelbtini) pas jo seserį, vėliau persikraustė į (duomenys neskelbtini) pas ieškovės tetą, po kiek laiko, įsidarbinus į „Aleksandravo“ kolūkį Plungės rajone, išvyko gyventi ten. Būtent čia ir nutrūko bendras šalių gyvenimas – ieškovė su vaikais grįžo atgal į Plungę, kur vertėsi labai sunkiai, nes ieškovės tėvai jau buvo mirę, jokios paramos iš niekur gauti negalėjo. Su vaikais gyveno iš pradžių paskirtame vieno kambario bute, kurį ieškovė vėliau išsikeitė į dviejų kambarių butą be patogumų. Ieškovė su vaikais vertėsi labai sunkiai, tačiau visiems nusprendus, kad būtinas savas namas ir savas kiemas, kiek galėdami taupė, o vėliau, pardavę privatizuotą dviejų kambarių butą 1996 m. kovo 4 d. nusipirko namą (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena iki šiol. Namas buvo avarinės būklės, tačiau sūnums paaugus ir pradėjus uždirbti šeima drauge namą susiremontavo. 2006 metais ieškovė išsipirko po namu ir statiniais esantį žemės sklypą. Velionis P. G. nuo 1975 metų nebendravo su šeima, ne tik kad kartu negyveno, bet ir visiškai nesirūpino nepilnamečiais sūnumis, dėl ko šeima nuolat kentė nepriteklių ir skurdą. Apie nekilnojamojo turto įsigijimą ar žemės išsipirkimą P. G. nebuvo žinoma, jis tame nedalyvavo, materialiai prie to niekaip neprisidėjo. Visas su nekilnojamojo turto išpirkimu susijusias išlaidas dengė išimtinai tik pati ieškovė, turtas registruotas tik ieškovės E. G. vardu. 2017 m. gegužės 18 d. ieškovė buvo informuota, kad P. G. (duomenys neskelbtini) mirė ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo valstybės vardu priėmimo ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Kadangi P. G. mirė būdamas santuokoje, notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kol turte nebus nustatyta P. G. dalis.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybinė įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius ir papildomai pateiktus įrodymus, teismas įsitikins, kad ieškovė nuo 1975 metų nevedė bendro ūkio su P. G. bei tai, kad ieškovė turtą pirko iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, atsakovas ieškiniui neprieštaraus. Prašė teismo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra ir byla nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo VMI pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja bei prašė teismo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti savo nuožiūra ir byla nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.
Tretieji asmenys P. G., R. G. ir K. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.
Teismo posėdžio metu ieškovė E. G. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) susituokė su P. G.. Santuokoje gimė trys vaikai, tačiau dėl netinkamo sutuoktinio elgesio ji vyrą paliko ir 1975 metais atsikraustė gyventi su vaikais į Plungę. Gyvendama su vaikais labai taupė, pirmiausia įsigijo butą, o jį pardavus ir dar šiek tiek pasitaupius, nusipirko namą (duomenys neskelbtini). Namas buvo labai prastos būklės, todėl sūnūs išvyko į užsienį, užsidirbo ir bendromis jėgomis jie namą rekonstravo. Su vyru nuo 1975 metų jokių ryšių nepalaikė, vaikams išlaikymo jis neteikė, kur ir kaip jis gyveno, ji nežinojo, jokių giminaičių jo nebuvo. Apie jo mirtį sužinojo pati nuėjusi į migracijos skyrių pasikeisti paso. 2017 m. gegužės 18 d. ji gavo iš mokesčių inspekcijos raštą, kuriame buvo nurodyta, kad P. G. mirė (duomenys neskelbtini) ir valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi dėl palikimo priėmimo. Namas ir žemės sklypas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl šį turtą prašo pripažinti asmenine nuosavybe.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Vladimiras Tiurinas palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, papildomai nurodė, kad tiek pačios ieškovės, tiek trečiųjų asmenų paaiškinimais byloje nustatyta, kad ieškovė nors ir būdama formaliai santuokoje su P. G., tačiau viena įsigijo gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka faktiškai nutrūko po penkių metų nuo santuokos sudarymo pradžios 1970 metais, vyras šeima nesidomėjo, išlaikymo vaikams neteikė, prie ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo įsigijimo, jo išlaikymo neprisidėjo, ieškovės ir jos sūnų gyvenime nedalyvavo, bendro ūkio nevedė.
Tretieji asmenys P. G., R. G., K. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, pritaria teismo posėdžio metu ieškovės nurodytoms aplinkybėms.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. G. ir P. G. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos biure. Santuokoje gimė trys vaikai. Nuo 1975 metų sutuoktiniai bendro ūkio nebevedė, gyveno atskirus gyvenimus, P. G. nesidomėjo vaikais, neteikė jiems priteisto išlaikymo. P. G. nuo 1996 m. kovo 22 d. gyveno (duomenys neskelbtini). 1996 m. kovo 4 d. E. G. pirkimo pardavimo sutartimi iš A. V. nusipirko gyvenamąjį namą su priklausančiais statiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, 1996 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, asmeninės nuosavybės teise priklauso E. G.. E. G. 2006 m. birželio 23 d. iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Telšių apskrities viršininko, įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas registruotas kaip asmeninė E. G. nuosavybė. Ieškovė 2007 m. birželio 29 d. gavo statybos leidimą iš Plungės rajono savivaldybės administracijos rekonstruoti bei rekonstravo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). P. G., (duomenys neskelbtini) mirė. VMI 2013 m. rugsėjo 25 d. iš (duomenys neskelbtini) gavo informaciją apie mirusių gyventojų (tame tarpe P. G.) asmeninių pinigų likučius, kurių niekas nepaveldėjo ir kuriuos turėtų paveldėti valstybė. 2017 m. gegužės 18 d. ieškovė buvo informuota, kad P. G. mirė ir VMI kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo valstybės vardu priėmimo ir prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kadangi P. G. mirė būdamas santuokoje, notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kol turte nebus nustatyta P. G. dalis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad namo įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso (toliau - SŠK) 21 straipsnyje, tiek 2001-07-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Įstatymuose (SŠK 22 str., CK 3.89 str.) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Toks faktas turi būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.). Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Taigi, nors ginčo namas buvo įgytas 1996 m. kovo 4 d., sprendžiant dėl šio turto teisinio režimo turi būti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos.
Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nors turtas ir įgytas santuokoje, jis gali būti pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Sutinkamai su CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Teismų praktikoje pripažinta, kad turtas įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšų, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jeigu sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-09-06 nutartis Nr. 3K-3-395/1999 ir kt.).
Įvertinus bylos medžiagą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovė E. G. santuokos su P. G. metu įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini), 1996 m. kovo 4 d. pirkimo – pardavimo sutartimi bei žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), 2006 m. birželio 23 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. V5-604, už savo asmenines lėšas, turėdama tikslą įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, šį turtą viena prižiūrėjo ir išlaikė iki P. G. mirties (duomenys neskelbtini), nuo pat gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ji buvo laikoma vienintele šio turto savininke. Byloje nėra duomenų, kad P. G. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie turto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo, jokių pretenzijų dėl minėto turto priklausymo ieškovei ar jo naudojimosi nebuvo pareiškęs, su ieškove nuo 1975 metų bendro ūkio nebevedė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškinys tenkintinas, pripažintina, jog ginčo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą E. G. įsigijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise.
Priimdamas sprendimą, teismas turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, kurios naudai priimtas sprendimas, neprašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.