Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio A. B. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys byloje – D. Ž., UAB „Vilniaus energija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas antstolio A. B. prašymas vykdymo procese pakeisti skolininką. Antstolis nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-09 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3432-734/2011 dėl 3 206,99 Lt skolos, 123,52 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,90 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko A. M. išieškotojui UAB „Vilniaus energija“. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, nustatyta, kad A. M. 2011-03-14 mirė, palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, priėmė D. Ž., todėl prašė pakeisti skolininką vykdymo procese.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320, 338 straipsniai).

Ginčo esmė – ar skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai pakeitė skolininką vykdymo procese.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-09 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3432-734/2011 dėl 3 206,99 Lt skolos, 123,52 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,90 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko A. M. išieškotojui UAB „Vilniaus energija“ (b.l. 2). Iš byloje esančio Gyventojų registro tarnybos 2013-12-20 išrašo matyti, jog A. M. 2011-03-14 mirė (b.l. 7). Testamentų registro duomenimis, po A. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė D. Ž. (b.l. 3-4).

Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 str. normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, kuriame buvo išnagrinėta byla. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Įgyvendindamas minėtos teisės normos nuostatas, antstolis 2013-12-13 su prašymu ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolininko pakeitimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas pakeitė vykdymo procese skolininką 2013-12-20 nutartimi (b.l. 4), kurios teisėtumą bei pagrįstumą ir kvestionuoja apeliantė.

Paminėtina tai, jog procesinio teisių perėmimo pagrindas – materialinių subjektinių teisių perėmimas, todėl būtent materialinių teisių perėmimo galimybė ir apimtis apsprendžia procesinio teisių perėmimo galimybę ir apimtį. Tuo atveju, kai teisių perėmimas procese vyksta mirus fiziniam asmeniui, materialinės teisės normų, reglamentuojančių palikimą priėmusių įpėdinių pareigą atsakyti paveldėtu turtu, aiškinimas ir taikymas lemia proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimą vykdymo procese, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-490/2008). Taigi siekiant nustatyti galimybę vykdymo procese pakeisti skolininką A. M. jo įpėdiniu, būtina įvertinti, ar jo įpėdinis perėmė pareigą atsakyti už A. M. skolas ir, jei taip, kokia apimtimi.

CK 5.1 str. paveldėjimą apibrėžia kaip mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių teisių perėjimą jo įpėdiniams. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t.y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Įstatyme numatytos dvi išimtys, kai mirusio asmens teisės ir pareigos jo įpėdiniams visa apimtimi nepereina. Pirma, tam tikros mirusio asmens teisės ir prievolės pagal įstatymą apskritai negali būti paveldimos (CK 5.1 str. 3 d.). Antra, mirusio asmens įpėdiniai priimdami palikimą gali apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas, priimdami palikimą pagal apyrašą (CK 5.53 str.). Šiuo atveju, vadovaujantis CPK 48 str., procesinis mirusio asmens teisių perėmimas galimas, tačiau nukreipiant reikalavimus į mirusio asmens teisių perėmėjus turi būti atsižvelgiama į tai, kad jų atsakomybė už palikėjo skolas pagal įstatymą negali viršyti jų paveldėto turto vertės.

Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis A. B. paveldimo turto apyrašą sudarančiai antstolei P. K. pranešė apie vykdymo veiksmų atlikimą vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-09 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-3432-734/2014 dėl 3 206,99 Lt skolos, 123,52 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 105,90 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai. 2013-07-04 sudarytu paveldimo turto apyrašu apeliantė buvo informuota apie šį skolinį įsipareigojimą, savo parašu patvirtino, jog jai yra žinomi visi palikėjo A. M. skoliniai įsipareigojimai, todėl darytina išvada, kad įpėdinė D. Ž. turėjo informaciją apie palikėjo turtą ir įsipareigojimus iki palikimo atsiradimo momento. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė vykdymo procese skolininką A. M. nauja skolininke – palikimą priėmusia įpėdine D. Ž..

Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.