- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-08
- Bylos Nr.
- 2S-614-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05866-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Eurelus“ ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018-07-20 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukta 2012-02-09 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, nes paaiškėjo, kad byla išnagrinėta iš esmės, neįtraukus į jos nagrinėjimą tuo metu buvusio pastatų savininko UAB „Linsana“. Bylą išnagrinėjus iš esmės 2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje teismas išėjo priimti sprendimą ir 2019-04-12 gavo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą, kuriame nurodyta, kad pastatus UAB „Linsana“ 2019-01-15 perleido UAB „Idea in“, įrašas registre galioja nuo 2019-01-29. Tuo tarpu UAB „Linsana“ 2019-02-25 atsiliepime į ieškinį ir 2019-04-08 teismo posėdžio metu šios aplinkybės neatskleidė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Idea in“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Idea in“ nustatė 20 dienų nuo ieškinio gavimo terminą, per kurį jis turi teisę pateikti atsiliepimus į ieškinį. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl draudimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Idea in“ perleisti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą – sporto salę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laisvalaikio centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – stadioną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
3. Teismas nurodė, kad iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad UAB „Linsana“ 2019-01-15 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu perleido nuosavybės teisę į pastatus UAB „Idea in“, įrašas galioja nuo 2019-01-29. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Linsana“ šios aplinkybės neatskleidė. Taigi, byla išnagrinėta pastatų savininkui nedalyvaujant byloje. UAB „Idea in“ nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į šios civilinės bylos procesą, jai apie šios bylos nagrinėjimą nėra žinoma, nors šioje civilinėje byloje priimtas sprendimas galimai sukels teisines pasekmes minėtam juridiniam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Idea In“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti UAB „Idea In“ atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Mano, kad skundžiama nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra visiškai deklaratyvi ir be motyvų ar sutrumpintų motyvų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 str. 5 p.). Nutartyje nesant jokių motyvų, argumentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, tokia nutartis turi absoliučių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. 4 p. Vien dėl šios priežasties nutartis yra neteisėta ir naikintina (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
4.2. Pažymi, jog minimų statinių savininke ji tapo 2019-01-29. Apeliantė nėra nagrinėjamos bylos iniciatorė, nėra niekaip susijusi su bylos šalimis, ne jos valia yra pradėtas bylos nagrinėjimas teisme, todėl bendrovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovė ir atsakovas sprendžia ginčą dėl nuomos teisinių santykių teisme. Apeliantė atsakovei yra pateikusi prašymą leisti išsinuomoti žemės sklypą, esantį po ginčo statiniais, kurių atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau apeliantei nėra suprantama, kokiu pagrindu jos atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – ribojimai perleisti turtą. Apeliantės turtas niekaip nekelia grėsmės galimam teismo sprendimo įvykdymui ar neįvykdymui. Neaišku, kaip nagrinėjama byla yra susijusi su viešuoju interesu ir kitų trečiųjų asmenų interesų apsauga, būtent dėl ko yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
4.3. Esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms UAB „Idea In“ negali įkeisti jai nuosavybės teise priklausančių pastatų bankui ar kitoms finansų įstaigoms siekiant gauti kreditą nekilnojamojo turto projekto, adresu (duomenys neskelbtini), vystymui. Toks apsunkinimas riboja apeliantės teisę vykdyti planuotą veiklą ginčo teritorijoje. Būtent tikslu vystyti nekilnojamojo turto projektą, UAB „Idea In“ ir įsigijo minimus statinius bei šiuo metu prašo atsakovės sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.
Atsiliepimas
5. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktu atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Apeliantės atskirajame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos teismo nutarties. Mano, kad teismas savo iniciatyva pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę, nustatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte (įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo), siekiant apginti viešąjį interesą ir užtikrinti, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.
5.2. Dažnas statinių, esančių valstybinės žemės sklype, perleidinėjimas, nesudaro galimybės užtikrinti, kad į bylą būtų įtraukti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas turėtų reikšmę. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, priėmimas yra vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atsiliepimas
6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Linsana“ pateiktu atsiliepimu prašo tenkinti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Tarp šalių kilęs ginčas yra susijęs su valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumu bei pagrįstumu. Šios civilinės bylos baigtis neturės jokios įtakos pastatų savininkui, kadangi yra ginčijamas konkrečios nuomos sutarties, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, nutraukimas.
6.2. Byloje neegzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Eurelus“ ieškiniu prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo 2018-07-20 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukta 2012-02-09 valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta žemės nuomos sutartimi buvo išnuomotas 3,7953 ha ploto valstybinės žemės sklypas, pastatams, esantiems (duomenys neskelbtini), naudoti. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, nes paaiškėjo, kad byla išnagrinėta iš esmės, neįtraukus į jos nagrinėjimą tuo metu buvusio pastatų savininko UAB „Linsana“. Bylą išnagrinėjus iš esmės 2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdyje teismas išėjo priimti sprendimą ir 2019-04-12 gavo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimą, kuriame nurodyta, kad pastatus UAB „Linsana“ 2019-01-15 perleido UAB „Idea in“, įrašas registre galioja nuo 2019-01-29. UAB „Linsana“ 2019-02-25 atsiliepime į ieškinį ir 2019 m. balandžio 8 d. teismo posėdžio metu šios aplinkybės neatskleidė.
10. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. balandžio 26 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, įtraukė į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Idea in“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Idea in“ nustatė 20 dienų nuo ieškinio gavimo terminą, per kurį jis turi teisę pateikti atsiliepimus į ieškinį. Taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl draudimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Idea in“ perleisti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą – sporto salę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laisvalaikio centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – stadioną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimo, apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismo nutartis turi absoliučių negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. 4 p., t. y. nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas apeliantės skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad jos taikomos teismo iniciatyva siekiant apginti viešąjį interesą bei užtikrinti, kad nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Teismas rėmėsi CPK 144 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka. Taip pat rėmėsi CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio darytina išvada, kad teismas laikė, jog yra abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Kadangi pirmosios instancijos teismas aiškiai nedetalizavo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimo, dėl to plačiau pasisako apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Idea in“ atskirąjį skundą.
13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti negalimu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, jog jos taikomos tada, kai taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 427 straipsnio 5 dalis). Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
14. Pažymėtina, jog spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo. Kaip nurodoma teismų praktikoje, tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju, šioje proceso stadijoje teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės reikalavimų tikėtinumu (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
15. Antroji sąlyga, būtina taikant laikinąsias apsaugos priemones tai – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, dažnas statinių, esančių valstybinės žemės sklype, perleidinėjimas, nesudaro galimybės užtikrinti, kad į bylą būtų įtraukti asmenys, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas turėtų reikšmę. Nebaigti statyti, apleisti ir neeksploatuojami statiniai, esantys valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuo 2018-08-22 iki 2019-01-15 sandoriais, nesikreipiant į valstybinės žemės sklypo patikėtinį dėl sutikimo, buvo perleisti 3 kartus. Byloje esantis žemės sklypo su statiniais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) su istorija patvirtina, kad UAB „Eurelus“ 2018 m. rugpjūčio 22 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido visus statinius žemės sklype (duomenys neskelbtini) UAB „Emilė“. UAB „Emilė“ 2018-09-18 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) visus statinius pardavė UAB „Linsana“ (įrašas galioja nuo 2018-09-27). UAB „Linsana“ visus statinius, esančius Žemės sklype, 2019-01-15 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) perleido UAB „Idea in“ (kodas 304220979), įrašas viešame registre galioja nuo 2019-01-29.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepritaikius byloje ginčijamų laikinųjų apsaugos priemonių (įrašo viešame registre dėl draudimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Idea in“ perleisti jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – pastatą – sporto salę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laisvalaikio centrą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – stadioną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)) nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Idea in“, gali perleisti nuosavybės teisę į pastatus, dėl ko vėl pasikeistų pastatų savininkas, teismas turėtų į bylą įtraukti naują pastatų savininką ir vėl pakartotinai atnaujinti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad yra abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas pritaikė.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.394 straipsnio 1 dalį pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Tokias pačias teises pardavėjas perduoda pirkėjui, net jei nėra žemės sklypo, ant kurio yra parduodamas pastatas, įrenginys ar kitas nekilnojamasis daiktas, savininkas (CK 6.394 str. 3 d.). Iš šių normų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Idea in“ turi materialinį teisinį suinteresuotumą šioje byloje.
18. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje civilinėje byloje yra pagrįstas ir paremtas faktu, kad nebaigti statyti, apleisti ir neeksploatuojami statiniai, esantys valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), nuo 2018-08-22 iki 2019-01-15 sandoriais, nesikreipiant į valstybinės žemės sklypo patikėtinį dėl sutikimo, buvo perleisti 3 kartus. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ieškinio reikalavimams užtikrinti.
19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Idea In“ nurodė, kad esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms jis negali įkeisti jam nuosavybės teise priklausančių pastatų bankui ar kitoms finansų įstaigoms, siekiant gauti kreditą nekilnojamojo turto projekto, adresu (duomenys neskelbtini), vystymui. Byloje nėra jokių konkrečių duomenų apie šias UAB „Idea In“ nurodytas aplinkybes (nepateikta duomenų, kad bendrovė šiuo metu siekia gauti kreditą), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentų pagrindu naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.