- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-27
- Bylos Nr.
- 1-3722-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07661-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- D. K., M. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje
D. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti, traukta baudžiamojon atsakomybėn Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 8 MGL (400 Eur) dydžio bauda,
kaltinama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. K. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2019 m. vasario 22 d. Vilniuje, Tuskulėnų g./Žirmūnų g., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo 2 maišelius su narkotinėmis medžiagomis – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) už 20 Eur, t. y. po 10 Eur už vieną maišelį, kuriame buvo po 0,8 g kanapių, dalį narkotinių medžiagų suvartojo vietoje, o kitą dalį laikė, kol 2019 m. vasario 23 d. apie 3.40 val. M. R. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apžiūros metu jas rado policijos pareigūnai, kas pagal Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadą Nr. 140(964)-IS1-4847 (toliau – 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr. 140(964)-IS1-4847) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masės yra: iš geltonos spalvos užspaudžiamo plastikinio maišelio – 0,72 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,5 %, iš raudonos spalvos užspaudžiamo plastikinio maišelio – 0,394 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 5,6%.
D. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
M. R. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko laikė plastikinį užspaudžiamą maišelį su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kol 2019 m. vasario 23 d. apie 3.40 val. apžiūros metu jas rado policijos pareigūnai, kas pagal 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadą Nr. 140(964)-IS1-4847 yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra – 0,132 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 6,2 %.
M. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 22 d. Tuskulėnų/Žirmūnų g. iš vaikino pravarde „Safaris“, kurį pažįsta tik iš matymo, kitų jo duomenų nežino, įsigijo 2 maišelius su narkotikais – „žole“, už maišelį sumokėjo 10 Eur, iš viso už 2 maišelius sumokėjo 20 Eur. Dalį „žolės“ suvartojo, o kitą dalį įsidėjo į savo termosą. Vėliau, apie 20–21 val., nuvažiavo pas savo vaikiną M. R. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Pas M. R. buvo svečių, bet niekam iš jų „žolės“ nesiūlė ir apskritai niekam iš svečių nesakė, kad turi narkotinių medžiagų. Kad ji turi „žolės“ žinojo tik jos vaikinas M. R.. Šis, atvykus policijos pareigūnams, durų neatidarė. Ji, atvykus policijos pareigūnams, labai išsigando ir neprisiminė, kur buvo pasidėjusi termoso puodelį su narkotinėmis medžiagomis. Vėliau policijos pareigūnai M. R. bute rado termosą su jos narkotinėmis medžiagomis ir vieną maišelį paslėptą už lovos. Narkotinės medžiagos, kurios buvo termose, t. y. 2 maišeliai su „žole“ yra jos, jas pirko savo reikmėms, nes kartais parūko „žolės“. Maišelis su narkotinėmis medžiagomis, kuris buvo kambaryje užkištas už lovos, jai nepriklauso, ji nežino, kieno jis. Labai gailisi padariusi šią nusikalstamą veiką (b. l. 192, 199).
M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 22 d. apie 20 val. jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo susirinkę draugai žiūrėti krepšinio. Jie vartojo alkoholį ir galimai triukšmavo, nes atvyko policijos pareigūnai. Tačiau jis neįsileido policijos pareigūnų. Jo draugė D. K. atvyko į jo namus maždaug prieš pusvalandį ar valandą iki policijos atvykimo. Neprisimena, ar ji sakė jam, kad turi „žolės“, ar ne, nes jis buvo girtas. D. K. kaip visada atvažiavo su kuprine, kas joje buvo, nežino, nes netikrino. Jis kartais parūko „žolės“, t. y. kanapių, tą vakarą irgi rūkė, bet draugams nesiūlė, jie nežinojo, kad jis turi „žolės“. Policijos pareigūnai jo bute, kambaryje už lovos, surado maišelį su kanapėmis, šis maišelis buvo jo, pirko savo reikmėms. Dėl to labai gailisi, pasižada ateityje nenusikalsti (b. l. 237, 244).
Liudytojas G. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasario 23 d. dirbo pagal nustatytą grafiką kartu su kolega A. L., kai apie 2 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), triukšmaujama ir pakartotinai kviečiama policija. Nuvykus nurodytu adresu, durų niekas neatidarė. Maždaug po 40 min. jiems pavyko patekti į nurodytą butą, kuriame buvo devyni asmenys, buvo matyti, kad jie vartojo alkoholį. Visų bute buvusių asmenų asmenybės nustatytos. Paklausus buto savininko M. R., ar turi draudžiamų daiktų, šis atsakė, kad ne. Kilus įtarimui, buvo iškviestas kinologas su šunimi. Kambaryje, lentynoje, rastas metalinis puodelis su 2 maišeliais kaip įtariama augalinės kilmės narkotinių medžiagų. Kitame kambaryje, už lovos, rastas maišelis su augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis (b. l. 33–34).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad, panaudojant tarnybinį šunį, apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Televizoriaus staliuko apatinėje lentynoje, kairėje pusėje, rastas termoso puodelis su geltonos ir raudonos spalvos maišeliais, kuriuose buvo augalinės kilmės medžiagos, galimai narkotinės medžiagos. Kitame kambaryje už lovos rastas maišelis su galimai narkotinėmis medžiagomis kanapėmis (b. l. 13–28).
2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(964)-IS1-4847 nurodyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos iš trijų plastikinių užspaudžiamų maišelių (skaidraus bespalvio iš voko Nr. 1, geltonos ir raudonos spalvų iš voko Nr. 2), rastos ir paimtos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masės yra: iš bespalvio užspaudžiamo plastikinio maišelio (vokas Nr. 1) – 0,132 g, iš geltonos spalvos užspaudžiamo plastikinio maišelio (vokas Nr. 2) – 0,72 g, iš raudonos spalvos užspaudžiamo plastikinio maišelio (vokas Nr. 2) - 0,394 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra iš bespalvio užspaudžiamo plastikinio maišelio (vokas Nr. 1) – 6,2 %, iš geltonos spalvos užspaudžiamo plastikinio maišelio (vokas Nr. 2) – 6,5 %, iš raudonos spalvos užspaudžiamo plastikinio maišelio (vokas Nr. 2) – 5,6%. (b. l. 119-120).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. ir M. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Kaltinamoji D. K., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto narkotinės medžiagos įgijimo ir laikymo faktą. Pasak kaltinamosios, ji 2019 m. vasario 22 d. Tuskulėnų/Žirmūnų g. nusipirko iš matymo pažįstamo asmens narkotinės medžiagos („žolės“), t. y. du maišelius už 20 Eur. Dalį suvartojusi, kitą dalį įsidėjo į savo termosą ir nuėjo į savo vaikino gyvenamąją vietą. Tai, kad kaltinamoji neteisėtai laikė minėtoje vietoje narkotinę medžiagą – kanapes (jų antžemines dalis), taip pat patvirtina liudytojo G. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir įvykio vietos apžiūros protokolas. Tą aplinkybę, kad D. K. neteisėtai disponuotos medžiagos yra narkotinės, įrodo 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr. 140-(964)-IS1-4847. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad D. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai įgijo ir laikė draudžiamas medžiagas.
Kaltinamasis M. R., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino, kad kambaryje už lovos rastas maišelis su kanapėmis yra jo. Kaltinamasis nusipirko šį maišelį savo reikmėms. Tai, kad M. R. neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą minėtoje vietoje patvirtina taip pat patvirtina liudytojo G. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir įvykio vietos apžiūros protokolas. Tą aplinkybę, kad M. R. neteisėtai disponuotos medžiagos yra narkotinės, įrodo 2019 m. rugsėjo 27 d. specialisto išvada Nr. 140-(964)-IS1-4847. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad M. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamas medžiagas.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kanapių (jų antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g (šiuo atveju D. K. ir M. R. neteisėtai disponuotas kiekis neviršijo 5 g). Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Įvertinęs kaltinamųjų nurodytas aplinkybes, narkotinių medžiagų radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamieji suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, D. K. ir M. R. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
M. R. taip pat inkriminuotas kanapių (antžeminių dalių) neteisėtas įgijimas. Pažymėtina, kad kiekviena iš 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.
Byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur, iš ko M. R. įgijo narkotines medžiagas – kanapes (jų antžemines dalis). Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Todėl neteisėtas narkotinių medžiagų įgijimas šalintinas iš M. R. pareikšto kaltinimo. Kita vertus, tai neturi reikšmės kaltinamojo padarytos veikos teisiniam vertinimui pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. ir M. R. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau jie prašo baudą sumažinti ir leisti išmokėti ją dalimis (b. l. 203–204, 247–248).
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – D. K. ir M. R. padarė po tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Jų padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams. Kaltinamųjų neteisėtai laikytų kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra nedidelis. D. K. ir M. R. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl D. K. po nusikalstamos veikos padarymo buvo priimtas kitas teismo baudžiamasis įsakymas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 181–182). Ji bausta administracine tvarka, baudos sumokėtos (b. l. 183–184), dirba, netekėjusi, negydyta psichiatrinėse ligoninėse ir neįrašyta į priklausomybių ligų įskaitą (b. l. 192).
M. R. anksčiau neteistas (b. l. 209), baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (b. l. 210–212), nevedęs, dirba, negydytas psichiatrinėse ligoninėse ir neįrašytas į priklausomybių ligų įskaitą (b. l. 237).
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. K. ir M. R. už padarytus baudžiamuosius nusižengimus paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma D. K. 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda, o M. R. 27 MGL (1350 Eur) dydžio bauda, kurių dydžiai yra artimi minimaliems už baudžiamųjų nusižengimų padarymą (bauda nuo 15 (750 Eur) iki 500 MGL (25 000 Eur) dydžio, BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamųjų asmenybes ir jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.
D. K. ir M. R. dėl baudžiamųjų nusižengimų padarymo kaltais prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jiems skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinų baudų dydžius, teismas mano, kad D. K. ir M. R. tikslinga nustatyti ilgesnį – atitinkamai dešimties ir šešių mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
V. Kiti klausimai
D. K. ir M. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 201, 246). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikintina.
M. R. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. vasario 23 d. 3 val. iki 2019 m. vasario 23 d. 15.27 val. (viena diena) (b. l. 219, 228). Šis jam taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti: 1) tyrimo objektus, perduotus į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7; 2) voką su tyrimo objektais, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. spalio 14 d. kvitas B serija BBB Nr. 5PK001815) (b. l. 123–124); 3) metalinį termoso puodelį, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. kovo 20 d. kvitas B serija BBB 5PK001666) (b. l. 112–114).
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti 20 MGL (1000 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 24 MGL (1200 Eur) dydžio baudą.
D. K. sumokėjus dalį Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos, ją įskaityti į šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą galutinę bausmę.
M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 27 MGL (1350 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. paskirti 18 MGL (900 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. R. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. vasario 23 d. 3 val. iki 2019 m. vasario 23 d. 15.27 val. (viena diena), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 16 MGL (800 Eur) dydžio.
D. K. ir M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti: 1) tyrimo objektus, perduotus į Policijos departamento prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą, esančią Vilniuje, Liepyno g. 7; 2) voką su tyrimo objektais, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. spalio 14 d. kvitas B serija BBB Nr. 5PK001815); 3) metalinį termoso puodelį, perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2019 m. kovo 20 d. kvitas B serija BBB 5PK001666).
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu jiems paskirtos baudos per teismo nustatytą – D. K. per dešimties mėnesių, o M. R. per šešių mėnesių – laikotarpį nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėtos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke AB Luminor Bank, (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra kaltinamojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu kaltinamasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir kaltinamojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu kaltinamasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.