- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- 1-2751-814/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20244-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Šafronienė
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorui A. B.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2010 m. lapkričio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – 13 MGL (1690 Lt) bauda. 2012 m. sausio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista į 78 valandas viešųjų darbų, atliekant juos per tris mėnesius;
2) 2013 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 4,7 MGL (611 Lt) bauda, bauda sumokėta 2014 m. sausio 2 d;
3) 2015 m. liepos 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsni 1 dalį – laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn., pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendis dalyje pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (viena veika) panaikintas ir šioje dalyje A. Š. išteisintas, dalis nuosprendžio pakeista – A. Š. veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį subendrintos ir paskirta galutinė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
4) 2016 m. gegužės 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnį, 284 straipsnį – 1 m. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. liepos 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė 2 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2 mėn., 2018 m. gegužės 24 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
A. Š. 2020 m. gegužės 25 d. apie 23.38 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas (2020 m. gegužės 26 d. 00:09 val. nustatytas 2,01 promilės neblaivumas, 2020 m. gegužės 26 d. 00:30 val. nustatytas 1,84 promilės neblaivumas).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą, nurodydamas, kad automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo E. T.. Teisme duoda teisingus parodymus. Pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku - 2020 m. gegužės 25 d. gėrė alkoholį su dviem draugais. M. K. dalyvavo epizodiškai. Buvo atvykęs ir E. T.. Kažkas jam susisuko ir apie 23:38 val. automobiliu M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo prie (duomenys neskelbtini) namo. Ar važiuodami kalbino kokius vaikinus, nepamena. Pareigūnams patikrinus blaivumą, jis įpūtė didelį kiekį alkoholio. Kodėl išgėręs važiavo, negali paaiškinti. Tai buvo pirmas kartas, kai vairavo automobilį būdamas neblaivus. Teisę vairuoti turėjo. Namuose turi vairuotojo pažymėjimą, jo neatidavė pareigūnams, nes niekur jo nerado. Galimai pametė vairuotojo pažymėjimą. Automobilis registruotas jo mamos vardu. Automobilio naudotojas ir valdytojas yra jis. Jis tuo automobiliu važinėjo apie pusmetį. Mama naudojasi kita mašina, berods „(duomenys neskelbtini)“. Savo elgesį vertina labai blogai, labai gailisi. Teismui pažada, kad tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamos pajamos 840 svarų. Jei dirba papildomai, uždirba daugiau. Finansiškai jo padėtis nėra labai bloga. Jis savo vardu jokio registruotino turto. Šiuo metu pajamų negauna. Darbdavys nurodė, kad yra darbo ir laukia jo atvykstant į (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, prokurorui ir kaltinamajam sutikus, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismui neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 290, 291 straipsnių tvarka, teismas paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo A. Š. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu paskelbtų įrodymų visuma, o būtent:
liudytojo A. J. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS) vyriausiuoju patruliu A. S.. Patruliuojant 23.41 val. gavo pranešimą, kad neblaivus vairuotojas kliudė kitą automobilį ir pasišalino. Pagal šį iškvietimą atvyko adresu (duomenys neskelbtini) ir juos pasitiko pranešėjas L. D., kuris paaiškino, jog būdamas balkone matė, kaip baltos spalvos automobilis M. B. atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. L. D. nurodė, kad automobilį vairavo vaikinas šviesiais plaukais, apsirengęs juodos spalvos treningą. (duomenys neskelbtini) namo kieme pastebėję neblaivų vaikiną, kuris prisistatė M. K., jo paklausė, ar nežino, kas vairavo M. B. automobilį ir šis nurodė, kad vairavo jo sesės vyras A. Š.. M. K. pasodino į tarnybinį automobilį ir pastebėjo, kad už (duomenys neskelbtini) namo kampo išėjo asmuo, atitinkantis pranešėjo apibūdinimą. Šį asmenį jie sulaikė ir atvedė iki tarnybinio automobilio. Asmuo prisistatė A. Š.. Atlikdamas A. Š. dalinę apžiūrą, dešinėje kelnių kišenėje rado M. B. automobilio raktus. Patikrinus alkotesteriu, A. Š. pirmą kartą buvo nustatyta 2,01 promilės, o patikrinus antrą kartą – 1,84 promilės girtumas. Apie įvykį buvo informuotas budėtojas ir tyrėjas (1 t., b. l. 43-46).
liudytojo L. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 25 d. apie 23.30 val. išgirdo žmonių balsus, konfliktą kieme. Išėjęs į balkoną pamatė (duomenys neskelbtini) namo kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje, tarp trečios ir ketvirtos laiptinės, stovintį sidabrinės spalvos lengvąjį automobilį M. B., kurio valstybinis numeris, žiūrint iš balkono, atrodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) Automobilio variklis buvo įjungtas, prie automobilio stovėjo du vyrai, kuriuos jis žino iš matymo – vienas iš jų vardu A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) - ame name, o kitas vyriškis - M. K.. Vyrai stumdėsi, triukšmavo, akivaizdžiai matėsi, kad jie buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, nes svirduliavo, garsiai ir nerišliai kalbėjo, šūkavo, elgėsi neadekvačiai. Jis matė, kad konflikto metu M. K. metė mobilaus ryšio telefoną į automobilio M. B. priekinį langą. Tada A. M. Kočerovą nuvertė ant šalia stovinčio vyšninės spalvos lengvojo automobilio variklio dangčio. Tuomet A. atsisėdo už automobilio M. B. vairo ir pradėjo važiuoti per visą (duomenys neskelbtini) namo kiemą atbuline eiga. M. K. liko stovėti aikštelėje. Pamatęs, kad važiuoja automobiliu M. B., jis paskambino vyr. patruliui A. J., nes žinojo, kad jis tą naktį dirba Jonavos r. PK, ir pranešė, kad galimai neblaivus vairuotojas važiuoja M. B. automobiliu. Kai automobilis važiavo atbuline eiga, jis išgirdo stiprų smūgį, iš kurio garso suprato, kad automobilis M. B., kurį vairavo A., galimai atsitrenkė į kažkokį kitą, aikštelėje stovėjusį, automobilį, į kokį nematė, nes išgirdęs smūgį išbėgo į kiemą. Kai jis nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo pirmos laiptinės, toje vietoje automobilio M. B. nebebuvo. Tada jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, Jonavoje, neblaivus vairuotojas automobiliu M. B. galimai kliudė kitą automobilį. Netrukus į kiemą atvažiavo A. J., kuriam jis paaiškino situaciją, jie apžiūrėjo aikštelę ir pamatė, kad apgadintas (duomenys neskelbtini) namo aikštelėje stovintis lengvasis automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. J. tarnybiniu automobiliu išvažiavo į miestą ieškoti iš įvykio vietos pasišalinusio automobilio M. B.. Jis (L. D.) taip pat sėdo į savo automobilį ir važiavo ieškoti automobilio M. B.. Kai grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, jame stovėjo policijos tarnybinis automobilis. Pabendravęs su kolegomis ir priėjęs prie policijos tarnybinio automobilio, pamatė jame sulaikytus du vyrus. Jis (L. D.) pasakė, kad vienas iš jų, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos treningą, šviesių plaukų, vairavo (duomenys neskelbtini) namo kieme automobilį M. B.. Tas vyras vardu A.. Jis įsitikinęs, kad tą automobilį vairavo šis vyras, nes puikiai matė per balkoną kas sėdo už vairo, o M. K. tuo metu, kai pajudėjo automobilis, liko stovėti kieme. Automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis kasdien mato (duomenys neskelbtini) ojo namo kieme, juo nuolatos važinėjosi tik A. ir jo sugyventinė P.. Niekada nematė, kad automobilį vairuotų kiti asmenys. Vaikščiodamas po (duomenys neskelbtini) namo kiemą apžiūrėjo vyšninės spalvos automobilį (duomenys neskelbtini), ant kurio variklio dangčio buvo nuverstas M. K., variklio dangtis nebuvo apgadintas (1 t., b. l. 78-80);
liudytojos I. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad A. Š. yra jos sūnus, kuris su drauge P. Š. gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus maždaug prieš tris savaites grįžo iš Anglijos ir jos paprašė paskolinti savo automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ji paskolino sūnui savo automobilį. Sūnus turi įgijęs teisę vairuoti kelių transporto priemonę – automobilį, turi vairuotojo pažymėjimą. 2020 m. gegužės 26 d. sūnus jai paskambino ir pasakė, kad 2020 m. gegužės 25 d. jį sulaikė policijos pareigūnai, ir kad jai priklausantis automobilis yra sulaikytas, po įvykio nuvežtas į aikštelę, bet daugiau jokių aplinkybių sūnus neaiškino. Supykusi ant sūnaus, ji iki šios dienos su juo nebendravo (1 t., b. l. 48-50);
liudytojo E. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad A. Š. yra jo pažįstamas. 2020 m. gegužės 25 d. apie 16-16.30 val. jo draugas A., kurio pavardės ir adreso nežino, savo automobiliu (duomenys neskelbtini) atvežė jį (E. T.) į Jonavą iki A. Š. namų, adresu (duomenys neskelbtini). Jis nuėjo pas A., o A. išvažiavo. Kiek prisimena, bute buvo dvi merginos ir dar kažkoks vaikinas, kuris labai greitai išėjo. A. bute kartu su merginomis vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23 val. A. Š. pasiūlė eiti pasivaikščioti. Jiems išėjus iš buto, A. pasakė, kad nori perstatyti savo automobilį į savo namo aikštelę. Jie paėjo šiek tiek iki kito namo automobilių aikštelės ir priėjo prie A. automobilio M. B.. A. norėjo pats sėsti už vairo, bet jis jam neleido, nes A. buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Paėmęs iš A. užvedimo raktelį, jis (E. T.) atsisėdo už vairo, o A. Š. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Jis (E. T.) iš tos aikštelės atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namo automobilių aikštelę, kur norėdamas pastatyti automobilį, važiavo atbuline eiga ir pajuto lyg kažką kliudė. Sustojęs pamatė, kad kliudė kitą lengvąjį tamsios spalvos automobilį. Jis A. pasakė, kad kliudė kitą automobilį, išsigando, nes jis (E. T.) neturi įgijęs teisės vairuoti automobilį. Išsigandęs jis staiga išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) namo automobilių aikštelės ir automobilį pastatė atgal į aikštelę, iš kur jį paėmė. Padavęs A. automobilio raktus, išėjo. Jo pasiimti maždaug po 30 min. atvažiavo draugas A., kurio laukė netoli (duomenys neskelbtini) namo kampo. Įvykio dieną jis (E. T.) buvo apsirengęs juodos spalvos treningu (1 t., b. l. 52-54).
liudytojo M. K. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. vakare jis su vaikinu T., kurio pavardės nežino, nes tą pačią dieną su juo susipažino, (duomenys neskelbtini) prie Neries vartojo daug alaus. Jautėsi labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Galėjo būti jau 2020 m. gegužės 26 d. apie 00.10 val., kai eidamas namo, (duomenys neskelbtini) namo kieme jis sutiko savo sesers dukros draugą A. Š.. Kaip suprato, A. Š. ėjo link namų. Jis su A. Š. nuo (duomenys neskelbtini) namo nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo, kur A. Š. gyvena su jo dukterėčia. Įėjus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, matė, kad prie namo pirmos laiptinės stovi policijos pareigūnų tarnybinis automobilis. Kai jis su A. Š. priėjo prie policijos pareigūnų, šie juos sulaikė. Už ką juos sulaikė, jis nesuprato, gal jie triukšmavo. Jis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nelabai tiksliai prisimena aplinkybes. Neprisimena, ko pareigūnai jų klausė, neprisimena, ką jiems atsakė. Ką jis atsakė pareigūnams, nežino, galėjo apsvaigęs nuo alkoholio bet ko prikalbėti, sutinka su tuo, kad galėjo pasakyti, jog automobilį M. B. vairavo A. Š., bet galbūt taip sakė, kad tik greičiau juos paleistų. A. Š. turėjo pilkos spalvos automobilį M. B., bet tą vakarą, kai jis grįžinėjo kartu su A. Š. nuo (duomenys neskelbtini) namo, A. Š. tikrai jokio automobilio nevairavo, o ką jis veikė iki to, kai jie susitiko, jis nežino (1 t., b. l. 64-66);
liudytojo G. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. apie 23.30 val. jis su D. D. stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo paskutinės laiptinės, kai į (duomenys neskelbtini) namo aikštelę nuo (duomenys neskelbtini) įvažiavo lengvasis automobilis M. B., pilkos spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Automobilis sustojo prie jų maždaug metro atstumu, už vairo sėdėjo vyriškis, maždaug 27-29 metų amžiaus, šviesių netrumpų plaukų. Automobilyje jokių kitų asmenų nebuvo. Atsidaręs langą tas vyras jų paklausė ar jie pažįsta jo panelę P.. Jie atsakė, kad nepažįsta, tada tas vyras pasakė: „prilysit prie P., jums bus šakės“. Akivaizdžiai matėsi, kad vyras stipriai apsvaigęs nuo alkoholio arba narkotinių medžiagų, buvo agresyviai nusiteikęs, jo kalba buvo nerišli. Šį vyrą atpažintų. Paskui tas vyras jų paklausė, ar jie yra „bachūrai, ar jie sėdėję“. Vyras nuo jų pavažiavo maždaug 15-20 metrų ir pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelėje. Išlipęs per vairuotojo dureles, jis ėjo link jų. Vyras jau buvo šalia jų, maždaug metro atstumu, kai pamatė, jog į (duomenys neskelbtini) namo kiemą įsuko policijos tarnybinis automobilis. Pamatęs policiją vyras kiemais nubėgo link baro „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Jie pareigūnams pasakė, ką matė. Tą vyrą, kuris vairavo automobilį M. B., jis kažkur yra matęs anksčiau, jis matyt yra iš matymo jam žinomas kaip Jonavos miesto gyventojas (1 t., b. l. 56-58);
liudytojo D. D. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2020 m. gegužės 26 d. apie 00.00 val. jis su draugu G. R. stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo paskutinės laiptinės. Jiems bestovint, prie jų sustojo sidabrinės spalvos automobilis M. B.. Už vairo sėdėjo vyras, maždaug 25-30 metų amžiaus, šviesių plaukų, ovalaus veido formos, matėsi, kad jis stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jo kalba buvo nerišli. Tą vyrą gal atpažintų. Keleivių automobilyje nebuvo. Atsidaręs automobilio langą vyras jų paklausė, ar jie pažįsta P.. Vyras buvo agresyviai nusiteikęs, piktai, pakeltu balso tonu bendravo su G. R.. Jis tą vyrą matė pirmą kartą. Pavažiavęs nuo jų maždaug 10-15 metrų, vyras automobilį M. B. pastatė (duomenys neskelbtini) namo kieme. Išlipęs iš automobilio vyriškis ėjo link jų. Vyras buvo apsirengęs juodos spalvos treningą, buvo maždaug 185 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Vyrui praėjus šalia jų, staiga į (duomenys neskelbtini) namo kiemą įvažiavo policijos tarnybinis automobilis. Pamatęs policiją, vyras kiemais nubėgo link baro „Arma“ (1 t., b. l. 68-70).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad L. D. iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažino A. Š. kaip asmenį, kuris 2020 m. gegužės 25 d. apie 23.30 val. konfliktavo su M. K. prie (duomenys neskelbtini) ir sėdęs į automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietą, juo išvažinėjo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir kliudė kieme stovėjusį automobilį. Tą vaikiną atpažįsta pagal amžių, veido bruožus, veido formą, smakrą, nosį, plaukus (1 t., b. l. 81-86).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad G. R. iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažino A. Š. kaip asmenį, kuris 2020 m. gegužės 25 d. apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų vairavo pilkos spalvos automobilį M. B.. Šis asmuo pristojo prie jo ir jo draugo, o pamatęs, kad į kiemą atvyksta policija, pabėgo kiemais. Asmenį jis atpažino pagal amžių, plaukus, veido formą, lūpas (1 t., b. l. 59-62).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad D. D. iš pateiktų asmenų nuotraukų atpažino A. Š. kaip asmenį, kuris 2020 m. gegužės 26 d. apie 00.00 val. pilkos spalvos automobiliu M. B. nuo (duomenys neskelbtini) daugiabučio privažiavo prie jo (D. D.) ir jo draugo G. R., klausė, ar jie pažįsta merginą, vardu Paula, paskui, pavažiavęs nuo jų apie 10-15 metrų į (duomenys neskelbtini) namo automobilių aikštelę, ten pastatė automobilį M. B.. Išlipęs iš automobilio, ir praėjęs šalia jų, vyras, pamatęs policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, pradėjo bėgti kiemais. Jis tą vyrą atpažino pagal amžių, plaukus, veido formą (1 t., b. l. 71-76).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad 2020 m. gegužės 26 d. apžiūrėta įvykio vieta - prie (duomenys neskelbtini), esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelėje ties trečia laiptine, galu į namą, stovi automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio automobilio kairės pusės išorinis veidrodis nulaužtas, taip pat matosi horizontalus įbrėžimas ant kairės pusės priekinių durų, kairės pusės galinių durų, kairės pusės galinės sparno arkos ir galinio kairės pusės bamperio. Apžiūros metu automobilio variklis yra šiltas. Po apžiūros paimtas automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16-25).
Pakvitavimais nustatyta, kad 2020 m. liepos 7 d. automobilis M. B. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimas Nr. H581539 perduoti saugojimui I. Š. (1 t., b. l. 40, 41).
Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. J. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. 23:41 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), namo kieme, automobilis M. B. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai kliudė kitą automobilį ir pasišalino. Įvykio vietoje nustatė, kad automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Gretimame (duomenys neskelbtini) namo kieme rastas M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir netoliese sulaikytas jo vairuotojas A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pas kurį rastas automobilio užvedimo raktas. A. Š. pirmu patikrinimu nustatytas 2,01 promilės girtumas, antru patikrinimu nustatytas 1,84 promilės girtumas (1 t., b. l. 4).
Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos E. T. tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės nuustatyta, kad išanalizavus liudytojo E. T. telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę matyti, jog 2020 m. gegužės 25 d. nėra užfiksuota įeinančių ar išeinančių skambučių ir SMS žinučių, abonentas jungėsi tik prie internetinio ryšio (duomenys neskelbtini) mieste: 22 val. 13 min. jungėsi prie celės (806C), adresu (duomenys neskelbtini); 22 val. 48 min. jungėsi prie celės (2172), adresu (duomenys neskelbtini); 2020 m. gegužės 25 d. 23 val. 03 min. jungėsi prie celės (42277), adresu (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. birželio 20 d. yra užfiksuotas tik vienas skambutis su įtariamuoju A. Š., t. y. 2020 m. birželio 5 d. 15:00:47 val. A. Š., kurio tel. Nr. (duomenys neskelbtini), skambino liudytojui E. T., skambučio trukmė 23 s. (1 t., b. l. 93-94).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašais, neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad 2020 m. gegužės 26 d. 00.09 val. A. Š. nustatytas 2,01 promilės girtumas, 00.30 val. nustatytas 1,84 promilės girtumas (1 t., b. l. 96-98).
VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma nustatyta, kad automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), savininkas yra I. Š. (1 t., b. l. 28).
VšĮ „Emprekis“ pažyma nustatyta, kad automobilio M. B. C 220 CDI vertė 2020 m. gegužės mėn. – 2009 Eur be PVM, 2430 eurų su PVM (1 t., b. l. 32).
2020 m. gegužės 26 d. raštu nustatyta, kad A. Š. yra išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau A. Š. jo nepateikė (b. l. 59). Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju 2020 m. gegužės 26 d. Neblaivumo nustatymo aktu (1 t., b. l. 96-98) nustatyta, kad A. Š. pirmuoju tikrinimu 00.09 val. nustatytas 2,01 prom. neblaivumas, antruoju tikrinimu 00.30 val. nustatytas 1,84 prom. neblaivumas, todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad A. Š. buvo nustatytas 1,84 prom. neblaivumas.
Kaltinamasis A. Š. kaltę pripažino visiškai. Kaltinamojo A. Š. parodymai teisiamojo posėdžio metu nuoseklūs ir atitinka nuoseklius liudytojų A. J., L. D., G. R., D. D. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, bei procesinių veiksmų protokoluose, tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole, asmens blaivumo teste, užfiksuotus duomenis. Teismas nesivadovauja liudytojo E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei M. K. parodymais, dalyje kur jis nurodė, kad A. Š. tą vakarą automobilio M. B. nevairavo, nes jie paneigti anksčiau išvardintais įrodymais ir juos vertina kaip norą padėti kaltinamam A. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą (išskyrus paneigtus liudytojų E. T. ir M. K. parodymus) sprendžia, kad A. Š. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. Š. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nusikaltimas transporto eismo saugumui, padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikaltimas baigtas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę: kaltinamasis teistas (2 t., b. l. 7-12), administracine tvarka baustas 2015 m. lapkričio 5 d. pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (2 t., b. l . 38-40), nedirba, psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 48). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis pripažino kaltę ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.
Kaltinamasis A. Š. šiuo metu yra bedarbis, tačiau pastarojo teigimu, dirbo Anglijoje, planuoja vykti į Angliją ir toliau tęsti darbą. Jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo poelgį. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta tik kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir individualizavęs kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sprendžia, jog skirti bausmę, susijusią su jo izoliavimu (areštą ar laisvės atėmimą) nėra pagrindo, bausmė būtų aiškiai per griežta, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra jauno darbingo amžiaus, jam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis A. Š. yra adekvati ir pakankama priemonė sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ji užtikrins bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, A. Š. skirtinos bausmės dydis nustatytinas didesnis, nei minimalus, numatytas už nesunkaus nusikaltimo padarymą - 90 MGL.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama sutrumpinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Nagrinėjamu atveju taikytinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į nustatytą neblaivumo laipsnį, ir sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nustatytinas 2 (dviejų) metų (šešių) mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. gegužės 26 d.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai. Nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.
Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra ne kaltinamasis, tačiau teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad nežiūrint į tai, jog automobilis yra registruotas jo mamos, I. Š. vardu, faktinis šio automobilio valdytojas ir naudotojas yra jis, bei nurodė, kad jo mama naudojasi kita jai priklausančia transporto priemone. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. D. taip pat patvirtino, kad automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis kasdien mato (duomenys neskelbtini) namo kieme, juo nuolatos važinėjosi tik A. ir jo sugyventinė P., ir jis niekada nematė, kad automobilį vairuotų kiti asmenys.
Iš šių nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad A. Š. su automobiliu M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgėsi kaip su savu, jį laikė savo namo kieme ir juo važinėjo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neprieštaravo, kad būtų konfiskuotas automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės – automobilio M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
2020 m. birželio 17 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, apribojant I. Š. nuosavybės teises į automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo dienos.
A. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – kompaktinį diską su skambučių išklotinėmis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos
Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti 60 MGL (3000 Eur) baudą. A. Š. paskirtai baudai sumokėti nustatyti 6 (šešių) mėnesių savanoriško sumokėjimo terminą. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas – 188659752, pasirinktą sąskaitą, įmokos kodas 6801. Kvitas turi būti pateiktas teismo raštinei. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. Š. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. gegužės 26 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausantį ir patikėtą saugoti I. Š., gim. (duomenys neskelbtini).
Taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo dienos.
A. Š. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).