- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-12
- Bylos Nr.
- A2-981-153/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Birutė Bobrel, Eduardas Monkevičius
- Pareiškėjas
- V.M.
Procesinio dokumento kategorija122.1.,122.3,122.5, 124.2.2; 124.3.
NUTARTIS
2007 m. spalio 12d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant pareiškėjai V.M., pareiškėjui V. M., advokatui J. Š.
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-255-743/06 dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pagal V. M. ir V. M. pareiškimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. M. 2007 m. kovo 1 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje (Nr. 2-255-743/06) dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu pagal V. M. ir V. M. pareiškimą, CPK 366 str. 1 d. 2 p., 7 p. ir 9 p. pagrindu. Nurodė, kad 2007 m. vasario 9 d. pareiškėjai paaiškėjo esminės aplinkybės, kad buvęs sutuoktinis V. M. 2007 m. vasario 6 d. pagal teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimą savo vardu įregistravo santuokos metu įgytą butą ir išvarė pareiškėją su vaikais iš šio buto, kurį buvo pažadėjęs po santuokos nutraukimo perleisti dukroms bei buvo leidęs jai su dukromis butu naudotis. Teismo sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant suinteresuotajam asmeniui – valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, teismui nebuvo pateikta šios institucijos išvada. Teismas sprendimu pažeidė CK 3.53 str. 4 d. nuostatas, kadangi patvirtino sutartį, kuri iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų teises, nes pagal sutarties sąlygas vaikai neteko gyvenamojo būsto.
Pareiškėjas V. M. nesutiko su prašymu atnaujinti procesą, nurodė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių su buvusia sutuoktine sudaręs gera valia, sutartyje yra išreikšta sutuoktinių valia dėl turto pasidalijimo, santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu, sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka. Vaikų teisių apsaugos tarnyba neprivalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime. Pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių butas atiteko jam, kadangi jis buvo nupirktas už iš banko paimtą paskolą, kurios grąžinimas sutartimi buvo priskirtas pareiškėjui. Pareiškėjas netrukdo pareiškėjai ir dukterims naudotis jam atitekusiu butu. Pareiškėja praleido terminą kreiptis dėl proceso atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2007 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškėjos V. M. prašymą atmetė ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-255-743/06; panaikino laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo V. M. vardu registruotam butui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti V. M. ieškinį ir procesinius dokumentus grąžino pareiškėjai.
Teismas nustatė, kad civilinėje byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti, Lazdijų rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo patenkino abiejų sutuoktinių bendrą prašymą nutraukti santuoką ir patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Duomenų, kad sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjos laisva valia būtų pažeista, nėra. Sutuoktinių butas faktiškai buvo apsunkintas abiejų sutuoktinių skola (c.b.Nr. 2-255-743/06, l. 16, 22), kurios likutis santuokos nutraukimo metu buvo 16 260 Lt (c.b.Nr. 2-255-743/06, l. 15). Sutartimi V. M. buvo paliktas butas ir likusi buto vertės skola, o V. M. atleista nuo skolos. Teismas konstatavo, kad sutuoktiniai sudarydami sutartį įvertino savo ir nepilnamečių vaikų interesus, finansines ir ekonomines galimybes ateityje, ir apsisprendė dėl konkretaus turto didesnio poreikio vienos iš šalių reikmių patenkinimui. Sutuoktiniai patys geriausiai žinojo šio turto vertingumą, todėl geriausiai nusprendė dėl tokio turto priklausomybės vienam iš jų. Sutartis neprieštaravo viešajai tvarkai, nepažeidė vieno sutuoktinio arba jų nepilnamečių vaikų interesų iš esmės (CK 3.53 str. 4 d.), tuo labiau, kad pati pareiškėja pripažino, jog jai ir nepilnametėms dukroms buvo leidžiama gyventi bute, kur jos gyveno iki konflikto, o V. M. ten negyveno, todėl reikalavimą atnaujinti procesą dėl aiškios teisės normos taikymo klaidos (CPK 366 str. 1 d. 9 p.) pripažino nepagrįstu.
Teismas nurodė, kad norint atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu, pareiškėja privalo įrodyti esant tris aplinkybes: 1) kad tam tikri faktai egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, 2) kad šie faktai pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomi, 3) kad šie faktai turi esminę reikšmę bylai, tai yra jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai .Teismas konstatavo, kad aplinkybė, kad pareiškėjas V. M. iškėlė buvusią sutuoktinę su vaikais iš buto, kuris jam atiteko pagal teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negali būti naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme, nes šis faktas, kaip nurodo pati pareiškėja, įvyko 2007 m. vasario 9 d., tai yra neegzistavo sprendimo priėmimo dieną. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad sutuoktiniai žodžiu buvo sutarę kitokius buto būsimos nuosavybės klausimus ir nesilaikė šio susitarimo, teismas nelaikė naujai paaiškėjusia aplinkybe, kadangi šalys pačios prisiėmė riziką dėl tokio žodinio susitarimo vykdymo ar nevykdymo.
Teismas nurodė, kad atnaujinant procesą CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą, bet būtina nustatyti, kad priimtas sprendimas pažeidžia jo teises ar įstatymų saugomus interesus, tai yra, sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl tokio asmens teisių ir pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Valstybinė vaiko teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) byloje nėra suinteresuotas asmuo, privalomai įtraukiama į bylos nagrinėjimą ir pateikia savo išvadą dėl sprendžiamo klausimo, kai tarp sutuoktinių jiems nutraukiant santuoką kyla ginčas (CK 3.178 str.). Teismas konstatavo, kad teismo sprendime dėl VVTAT teisių ir pareigų nebuvo pasisakyta, be to pati VVTAT nepareiškė apie jos teisių pažeidimą priimant sprendimą šioje byloje be VVTAT atstovo dalyvavimo, todėl teismo sprendimu išspręsti klausimai objektyviai negalėjo turėti įtakos VVTAT teisėms ir pareigoms, šios institucijos dalyvavimas nagrinėjant bylą nebūtų sudaręs pagrindo priimti kitokį sprendimą, todėl ši aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. Be to, teismo 2006 m. gegužės 4 d. sprendimo turinys, tai yra faktas, kad butas perduodamas V. M., ir faktas, kad bylos nagrinėjime nedalyvauja VVTAT, pareiškėjai buvo žinomi nuo sprendimo priėmimo momento, todėl pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo (CPK 368 str. 1 d.), nes šį prašymą pateikė 2007 m. kovo 1 d. (b. l. 2). Pareiškėja galėjo kitaip išspręsti santuokos nutraukimo pasekmes, tačiau nepasinaudojo savo teise apskųsti sprendimą apeliacine ar kasacine tvarka. Pareiškėja, manydama, kad buvo pažeistos jos ir nepilnamečių vaikų teisės, gali ginti jas kitais įstatyme numatytais būdais, pavyzdžiui kreipdamasi dėl uzufrukto nustatymo (CK 3.71 str.) arba dėl vaikų išlaikymo būdo pakeitimo (CK 3.201 str.). Pareiškėjos pateiktą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuris turėjo būti nagrinėtinas atnaujinus procesą, teismas atsisakė priimti, kadangi buvo atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja V. M. nesutiko su teismo nutartimi, prašė ją panaikinti, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti, dėl šių motyvų:
1) santuokos nutraukimo dokumentus formino V. M. surasta advokatė, kuri paaiškino, jog butas yra nedalus, nes nėra dviejų izoliuotų atskirų patalpų, todėl geriausia būtų jį po santuokos nutraukimo formaliai palikti V. M., kuris vėliau, įsiteisėjus teismo sprendimui, butą padovanos vaikams, o pareiškėja su dukromis iki jų pilnametystės, pasiliks gyventi šiame bute. V. M. tuo metu gyveno pas sugyventinę, tvirtino, jog nesiruošia į šį butą sugrįžti. Šios sąlygos į teisinių pasekmių sutartį nebuvo įrašytos, nors to niekas ir nesakė, kad galima tai padaryti. Butas buvo įgytas iš sutaupytų lėšų, o ne iš banko gautos paskolos. Paskolą V. M. pasiėmė savo asmeninėms reikmėms. Po teismo sprendimo pareiškėja su nepilnametėmis dukromis gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , pati mokėjo mokesčius už butą iki 2007 kovo mėn. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams V. M. neteikė nuo priteisimo momento. Pareiškėja santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartyje neišreiškė valios ir nenorėjo, kad butas po santuokos nutraukimo liktų pareiškėjui, o vaikai liktų be pastogės. Surašant teisinių pasekmių sutartį, pareiškėjai buvo paaiškinta, kad vieno sutuoktinio vardu įforminus nekilnojamąjį turtą, bus paprasčiau ir pigiau jį perrašyti dukroms, kad vaikų išlaikymui tuo metu nebuvo galima prisiteisti daugiau kaip 125 Lt. Teismui tvirtinant teisinių pasekmių sutartį šios aplinkybės pareiškėjai nebuvo žinomos, pareiškėja nebūtų pasirašiusi po sutartimi, kurios pagrindu vaikai paliekami be gyvenamo būsto ir pati lieka be santuokos metu įgyto turto. Kadangi beveik metus laiko V. M. laikėsi tų sąlygų, kurios buvo aptartos žodžiu prieš pasirašant teisinių pasekmių sutartį, todėl teismo sprendimo nebuvo apskųstas. Šių esminių aplinkybių pareiškėja nežinojo, negalėjo jomis remtis, kad būtų patvirtinta visiškai kitokio turinio teisinių pasekmių sutartis, kas ir nulėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą CPK 366 str. 1 d. 2 p. Šios aplinkybės paaiškėjo įsiteisėjus teismo sprendimui, t.y. tik 2007-02-09 kada pareiškėja su vaikais buvo išvaryta iš buto. V. M. tokio susitarimo nesilaikė, o jo veiksmai pasirašant santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį buvo apsimestiniai, sutartyje išreikšta ne tikroji jo valia ir ketinimai;
2) teismas atmetė prašymą dėl proceso atnaujinimo ir vienu iš motyvų nurodė, kad teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių išspręsti visi klausimai, kuriuos privalu išspręsti nutraukiant santuoką CK 3.53 str. 3 d. Teismas tik formaliai patikrino šalių sutartį, neįsitikino ar sutartyje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 str. 4 d. reikalavimams. Byloje liko neaiškumų, darančių pagrindą naujam teisiniam ginčui tarp šalių. Teismas 2006-05-04 sprendimu tvirtindamas šalių santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį privalėjo patikrinti ar sutartis neprieštarauja viešai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų interesų, ar tokia sutartimi nėra ribojamos sutuoktinio turtinės ir asmeninės neturtinės teisės, ar paskirta turto dalis nėra akivaizdžiai per maža, ar vienam sutuoktiniui nėra uždėta akivaizdžiai per didelė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta atsižvelgiant į vaikų interesus ir sutuoktinių gaunamas pajamas ir turimą turtą, tikrosios šalių turtinės padėties;
3) byloje nėra duomenų, kad tvirtinant tokio turinio sutartį teismas paklausė šalis apie valią ir įsitikino, ar šalys supranta šios sutarties pasekmes. 2007-05-09 vykusio posėdžio metu V. M. sutiko, kad būtų atnaujintas procesas ir netgi žadėjo iki kito teismo posėdžio dukroms perrašyti butą, pripažino, kad toks susitarimas tarp šalių buvo;
4) santuokos nutraukimo byloje vaikų teisių apsaugos institucija dalyvavo, tačiau nutarus bylą baigti ypatingąja teisena, teismas neįtraukė šios institucijos. Vaikų teisių apsaugos institucijos dalyvavimas buvo būtinas, kadangi ši institucija nebūtų sutikusi, kad būtų patvirtinta tokio turinio teisinių pasekmių sutartis, nepilnamečius vaikus paliekant be gyvenamo būsto. Teismo posėdžio metu 2007-06-15 vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, pateikė išvadą žodžiu ir prašė procesą atnaujinti, nurodė, kad vaikų teisės yra pažeistos. Teismas neįvertino kokią įtaką šios institucijos įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas padarė aiškią, esminę teisės taikymo klaidą CPK 366 str. 1 d. 9 p., pažeidžiant įstatymo saugomą interesą. Neįtraukus į bylą vaikų teisių apsaugos institucijos, neesant pateiktos išvados- buvo pažeista nepilnamečių vaikų teisės ir įstatymo saugomi interesai, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė procesinė galimybė apginti nepilnamečių vaikų teises ir jų saugomus interesus (teisę į būstą), bei pareiškėjos pažeistas teises į santuokos metu įgytą turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas V. M. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė teismo nutarties nekeisti, skundą atmesti, dėl šių motyvų:
1) sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pasirašyta bendru šalių sutarimu. Apeliantė V. M. pati tuo metu buvo nusprendusi, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) , atiteks pareiškėjo asmeninėn nuosavybėn, jam vienam grąžinus bankui tuo metu dar neišmokėtą maždaug 16 000 Lt kreditą, už kurį ir buvo įsigytas butas. Santuokos nutraukimo metu V. M. gyveno atskirai pas savo sugyventinį, su juo ruošėsi kurti šeimą, ir todėl neturėjo nei noro nei galimybių grąžinti bankui tokią didelę kredito sumą;
2) sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštaravo viešajai tvarkai ir iš esmės nepažeidė nepilnamečių vaikų interesų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, todėl teismas sutartį patvirtino. Sutartyje buvo aptarti visi klausimai, nurodyti CK 3.53 str. 3 d. Apeliantė V. M. teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė, vadinasi sprendimas jos ir vaikų teisių nepažeidė. Tik praėjus ilgesniam laiko tarpui, kai susipyko su sugyventiniu ir nesukūrė su juo šeimos, „suprato“, kad sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus ir prieštarauja viešajai tvarkai;
3) nagrinėjant santuokos nutraukimo, bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, bylas, CPK 538-541 str. nenumato dalyvaujančiu asmeniu įtraukti VTAT. Priimtu teismo sprendimu dėl šalių santuokos nutraukimo, VTAT neuždėtos jokios teisės ir pareigos, todėl nėra procesinio pagrindo, numatyto CPK 366 str. 1 d. 7 p., atnaujinti procesą civilinėje byloje;
Šalies argumentai
4) apeliantė klaidina teismą teigdama, kad jai buvo žadėta perrašyti dukroms butą ir leisti jai kartu su dukromis iki jų pilnametystės gyventi pareiškėjui atitekusiame bute. Jokios kalbos apie bendrą gyvenimą viename bute po santuokos nutraukimo nebuvo ir negalėjo būti, kadangi priešingu atveju santuokos nutraukimas būtų buvęs nelogiškas. Apeliantė gyveno su kitu vyru, ruošėsi kurti šeimą. Nepaisant apeliantės priekabiavimų, ne kartą jai buvo leista apsigyventi bute, o nepilnametės dukros ligi šiolei turi raktus nuo buto, ir gali bet kuriuo metu ten būti. Jeigu pareiškėjas būtų turėjęs tikslą perrašyti vaikams butą ir leisti V. M. gyventi jam atitekusiame bute iki vaikų pilnametystės, tai sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šios sąlygos būtų įrašytos. Sudaryta ir teismo patvirtinant rašytinė santuokos nutraukimo pasekmių sutartis negali būti aiškinama plečiamai, nukrypstant nuo šalių tikrosios valios sutarties pasirašymo ir jos patvirtinimo metu;
5) įsiskolinimas dėl vaikų išlaikymo šiuo metu yra sumokėtas. Išlaikymo dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į pareiškėjo buvusią turtinę padėtį. Apeliantė gali vadovaujantis CK 3.201 str. pagrindu kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tačiau tai nėra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos draudimo kompanija ,,DA Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft” v. Švenčionių r. valstybinė mokesčių inspekcija; bylos Nr. 3K-3-739/2000; 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. J. D.; bylos Nr. 3K-3-183/2001).
CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatymas neatskleidžia, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas.
CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagrindinė teismo funkcija nagrinėjant tokias bylas yra patikrinti sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių turinį. Taigi teismas, prieš tvirtindamas sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, privalo patikrinti, ar jos sąlygos teisėtos, t. y. ar jos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų interesų, ar iš esmės nepažeidžia vieno iš sutuoktinių interesų. Jeigu tokios aplinkybės nustatomos, teismas sutarties negali tvirtinti. Sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių sąlygų kontrolė nustatyta, visų pirma, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Prieštaraujančiomis viešajai tvarkai laikytinos tokios sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (pvz., kai sutarties sąlygomis panaikinama nepilnamečių vaikų teisė likti gyventi šeimos gyvenamojoje patalpoje). Vaikų interesus pažeidžiančiomis pripažintinos sutarties sąlygos, nustatančios akivaizdžiai per mažą, atsižvelgiant į išlaikymą mokančio tėvo ar motinos pajamas ir vaikų poreikius, išlaikymo dydį ir panašiai. Vieno iš sutuoktinių interesus pažeidžiančiomis laikytinos sąlygos, kurios riboja turtines ar asmenines neturtines sutuoktinio teises (pvz., sutuoktinių turtas, nesant teisinio pagrindo, padalijamas nelygiomis dalimis).
Pagrįstai atskirajame skunde nurodoma, kad teismas, tvirtindamas 2006m. gegužės 4d. sutartį (b.l.11) dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos nustatymo ir pan.), nesiaiškino, ar sutartis sudaryta remiantis abiejų sutarties šalių valia, ar sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta sutartis negali būti tvirtinama. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neatsižvelgė, kad sutarties sąlygos nepagrįstai suteikia kitai šaliai perdėtą pranašumą. Pareiškėjui V. M. pripažinta nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini) un. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė pagal byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis sudaro 13 600,00 Lt, o pareiškėjai V. M. atiteko kompiuteris, mikrobangų krosnelė, trijų durų spinta, rašomasis stalas, sofa-lova, šio turto vertė sutartyje nenurodyta. Sprendžiant dėl turto padalijimo būdo, neatsižvelgta į šioje byloje svarbias aplinkybes: būtinybę apsaugoti vaikų naudojimosi būstu teises. Sutartimi ir teismo priimtu 2006-05-04 sprendimu, kuriais patvirtinta šalių sudarytoji sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pažeistas pagrindinis vaikų teisių apsaugos principas – teisės į gyvenimo sąlygas, kurios yra būtinos jų fiziniam protiniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Sutartis dėl santuokinio turto padalijimo sudaryta, neatsižvelgiant į CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, kurios numato, kad padalijant turtą ir nustatant kiekvieno iš sutuoktinių dalis, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, kiekvieno sutuoktinio sveikatos būklę ir turtinę padėtį, bei kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į minėtas ir kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto lygių dalių principo. Tuo tarpu bylą nagrinėjęs teismas, tvirtindamas šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nesilaikė aptartų įstatymo nuostatų. Sutartyje išspręstas vaikų išlaikymo periodinių išmokų mokėjimo klausimas, vaikų išlaikymui patvirtinta minimali suma po 125,00 Lt. kiekvienam iš vaikų (gim. 1991m.,1993m.). Šis klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, o nustatytas išmokų dydis proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.Be to, tvirtinant šalių susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, liko neatskleistos aplinkybės dėl pareiškėjo V. M. skolinių įsipareigojimų pareiškėja tvirtina, jog paskolintos iš banko lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl aptartų trūkumų teismų patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių negali būti laikoma teisėta (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys).
Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu galima, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl jos nutraukimo padarinių. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymui įtakos turėjo tai, kad bylos nagrinėjimo metu ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu buvo veikiama sutuoktinio naudojamo psichologinio spaudimo, klaidinama ir neturėjo derybų patirties. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina šalių sudarytas sutarties turinys.
Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo teismo priimta nutartis naikinama, atskirasis skundas tenkintinas ir patenkinus pareiškėjos prašymą, procesas civilinėje byloje atnaujinamas (CPK CPK 366 str.1d.9p.,370 str.3d.,4d.),byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui spręsti dėl santuokos nutraukimo ne bendru sutikimu, o vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.49 straipsnio 2 dalis) ir išnagrinėti tas nustatytinas faktines aplinkybes, kurias teismas turi nustatyti nutraukdamas santuoką (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 3.59 straipsnis, CPK 337 straipsnis 1dalis 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutartį panaikinti, ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl proceso atnaujinimo patenkinti.