Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Šcerbakovienei, dalyvaujant ieškoves J. K. atstovei advokatei Kristinai Pugacienei, atsakovo A. P. atstovui advokatui R. T., institucijos, teikiancios išvada, atstovei Eglei Lazdauskienei,

viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves J. K. ieškini atsakovui A. P. del išlaikymo ir jo isiskolinimo nepilnameciam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

Ieškoves atstove ieškini palaiko ir prašo ji tenkinti, priteisti iš atsakovo sunaus L. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyma po 700 litu kas menesi nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki sunaus pilnametystes, priteisti išlaikymo isiskolinima 21600 litu už laikotarpi nuo 2006-11-04 iki 2009-11-04, paskiriant ieškove uzufrukto teise tvarkyti sunaus naudai priteistas jo išlaikymui skirtas lešas bei priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos patirtas bylinejimosi išlaidas.

Atsakovo atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka moketi po 400 Lt kas menesi periodinemis išmokomis, o ieškini del išlaikymo isiskolinimo atmesti, kadangi šeima kartu gyveno, vede bendra uki, pasitikejo, todel kvitu nerinko, rašteliu neraše del išlaikymo teikimo. Atstovas paaiškino, kad atsižvelgiant i šaliu santykius, atsakovas viska dare geranoriškai ir nepasirupino irodymais, nesitikedamas, kad tos aplinkybes bus panaudotos prieš ji ir teismas turi pagrindo daryti tam tikras prezumpcijas. Mano, kad jeigu šalys gyveno bute Architektu gatveje priklausanciame atsakovo tevui, tai ir kitas išlaidas šalys dalinosi kartu, nes butu keista, jeigu vedant bendra uki, atsakovas nebutu rupinesis savo sunumi. Tai patvirtina ir ta aplinkybe, kad del tevystes nustatymo klausimas buvo nagrinejamas prieš metus, kai iškilo konfliktas tarp šaliu. Vadinasi nesant konfliktui, visi klausimai buvo sprendžiami bendru sutarimu. Nera pagrindo priteisti isiskolinimo, kadangi nei viena iš šaliu neturi irodymu. Ieškoves pateikti irodymai apie isigytus daiktus nepatvirtina, kas yra moketojas, o kad ji turi tuos dokumentus, tai nereiškia, kad saskaitos nebuvo apmoketos iš bendru lešu. Del išlaikymo dydžio nurodo, kad atsakovo darbas yra laikinas, atsakovo gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, užsienyje jis yra laikinai. Tai atitiktu komandiruotes salygas, vadinasi asmuo turi papildomas išlaidas pragyvenimui užsienyje, nes ten nera nuolatine gyvenamoji vieta, o darbas laikino pobudžio, nera susijes su atsakovo profesija ir atsižvelgti i tas pajamas kaip i absoliutu dydi nustatant išlaikyma nera pagrindo.

Institucijos, teikiancios išvada, Šiauliu miesto savivaldybes administracijos Vaiko teisiu apsaugos skyriaus atstove siulo ieškini tenkinti, nes tevai turi išlaikyti vaikus ir užtikrinti savo vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš gimimo liudijimo matyti, kad L. K. gime (duomenys neskelbtini), kurio tevai yra ieškove L. K. ir atsakovas A. P., kuris tevyste pripažino 2009 m., kai ieškove kreipesi i teisma del tevystes nustatymo (b. l. 4, 2009-05-13 teismo nutartis).

Tarp šaliu kilo gincas del išlaikymo dydžio ir išlaikymo isiskolinimo priteisimo.

Ieškove nurodo, kad atsakovas neteike ir neteikia išlaikymo sunui, todel isiskolinimas už 3 metus yra 21600 Lt. Taip pat prašo priteisti po 700 Lt kas menesi periodinemis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystes. Atsakovas nesutinka, kad yra išlaikymo isiskolinimas už tris metus, nes šeima gyveno kartu, vede bendra uki, kvitu nerinko ir rašteliu nepasirašinejo, nes pasitikejo, todel rašytiniu irodymu pateikti negalejo, o šias aplinkybes irodinejo liudytoju parodymais bei policijoje registruota medžiaga. Sutinka su 400 Lt išlaikymo dydžiu kas menesi iki vaiko pilnametystes, nors duomenu apie savo turtine padeti nepateike, nepaneige ieškoves pateiktu rašytiniu irodymu del gaunamu pajamu.

Del išlaikymo priteisimo periodinemis išmokomis. Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams bei ju tevu turtinei padeciai ir turi užtikrinti butinas vaikui vystytis salygas. Galiojanciuose Lietuvos teises aktuose vienodai pripažistama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teise i išlaikyma, nes ši teise yra prigimtine (Civilinio kodekso 3.2 str., 1975 m. Europos konvencija del nesantuokiniu vaiku teisinio statuso). Teismas, nustatydamas nepilnameciu vaiku išlaikymo naštos paskirstyma tarp tevu ir konkrecia išlaikymo forma bei dydi, turi ivertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tevu turtine padeti. Šeimos santykiu teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetines vaiku teisiu ir interesu apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Nustatant vaiko išlaikymo dydi lemia tai, kad, priteisiant išlaikyma, reikia atsižvelgti tiek i vaiku, tiek i tevu interesus, ju pusiausvyra, turi buti nustatyti reikšmingi faktai: tevu turtine padetis ir konkretus vaiko poreikiai, t. y. išlaikymas turi buti pakankamas, kad tenkintu butinas vaiko vystymosi salygas, prie kuriu priskiriama: maistas, apranga, bustas, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis ir kitoks ugdymas. Teismas negali priteisti daugiau, negu leidžia tevu turtine padetis.

Tevams nesutariant del išlaikymo dydžio, teismas apskaiciuoja toki išlaikymo dydi, kuris užtikrintu vaiko interesus. Ieškove nurodo, kad vaiko išlaikymui reikia 800 Lt (b. l. 160), o ieškoves atstove - kad vaiko poreikiai yra pateikti poreikiu lenteleje (b.l. 89), o šiuo metu ieškove su sunumi gyvena Anglijoje, todel reikalavimas priteisti 700 Lt atitinka vaiko poreikius. Vadinasi, ieškove reikšdama reikalavima priteisti iš atsakovo 700 Lt išlaikyma, teigia, kad vaiko išlaikymui per menesi reikalinga 1400 Lt suma, nes tevu teises ir pareigos vaikui yra lygios (CK 3.192 str.). Taciau šios 1400 Lt sumos, reikalingos vaiko poreikiams, ieškove nepagrindžia irodymais (CPK 178 str.).

Iš poreikiu lenteles matyti, jog per menesi ieškove teigia maistui išleidžianti 540 Lt, nes per diena skaiciuoja 15 Lt ir maitinimui mokykloje apie 90 Lt, nors irodymu, pagrindžianciu išlaidas maistui, neturi. Teismo nuomone, išlaidos, skirtos vaiko maistui, yra užaukštintos. Teismas, spresdamas klausima del išlaidu poreikio maistui, atsižvelgia i Aukšciausiojo teismo senato rekomendacija taikyti Švietimo ir mokslo ministro isakymu patvirtintas vienos dienos maitinimo normas, kurios maksimalus dydis yra nustatytas 10,9 Lt sportuojantiems vaikams (2005-07-13 isakymas Nr. ISAK-1384). Teismas atsižvelgia i tai, kad poreikiu lenteleje nurodoma, jog priešpieciai ir pietus mokykloje per menesi yra apie 90 Lt, todel namuose lieka išlaidos maistui pusryciams ir vakarienei bei savaitgaliais ir atostogu metu, todel vaiko išlaidos maistui mažintinos iki 330 Lt. Išlaidos aprangai ir avalynei nurodytos 422,50 Lt per menesi mažintinos taip pat atsižvelgiant i Senato rekomendacijas, konstatuojant, jog kas menesi poreikiu lenteleje išvardintu drabužiu pirkti yra nebutina, o pirktos striukes ar žieminio palto, žieminiu batu, sportbaciu užtenka ne vienam sezonui, todel suma mažintina iki 250 Lt. Išlaidos vaistams ir vitaminams, higienos priemonems, poilsiui, bustui išlaikyti, laisvalaikiui, popamokinei veiklai išlaidos per menesi laikytinos pagristomis 220 Lt sumai. Teismui nepateikti irodymai, kad sunus turi specialiu poreikiu gydymo ar specialaus ugdymo požiuriu, ar yra blogos sveikatos, kurie padidintu vaiko poreikius. Todel ieškoves nurodytos kai kurios išlaikymui išlaidos pripažintinos užaukštintomis, prasilenkianciomis su protingumo principu (CK 1.5 str.). Taip pat atkreiptinas demesys, kad pati ieškove teisme pati patvirtino, kad vaiko poreikiai yra 800 Lt (b. l. 160), nors atstove teigia, kad vaiko poreikiai 1400 Lt, taciau tai nepagrindžia irodymais. Pateikta pažyma iš dviracio klubas ,,Du ratai“, iš kurios matyti, kad 3991 Lt suma galejo buti panaudota L. K. reikmems už 2008-2009 m., bet duomenu, kad ji buvo panaudota, byloje nera (b. l. 7). Atsižvelgiant i vaiko amžiu, teismo nuomone, vaiko poreikiu tenkinimui per menesi reiktu iš abieju tevu 800 Lt (b. l. 90-96, 99-100, 171).

Ieškove nurodo, kad jos pajamos per menesi buvo apie 1600 Lt, o dirbant Anglijoje - apie 5000 Lt (b. l. 159), turi nekilnojamojo turto: dali žemes sklypo, gyvenamojo namo, kitu statiniu, esanciu Radviliškio r. sav. Dišliu k., buta, esanti (duomenys neskelbtini), kuri isigijo pagal banko išduota paskola, jos vardu registruotos dvi transporto priemones (b. l. 5, 9-13, 110-117, 122). Pateikti duomenys apie ieškoves banko saskaitose esancius indelius, iš kuriu matyti, kad lešu likutis 0 Lt.

Atsakovas A. P. dalyvavo tik viename posedyje, kuriame nurode, kad jo pajamos buvo 3-4 tukst. litu, o nuo 700-1000 Lt išleidžia už nuoma ir pragyvenima, kitu išlaikytiniu neturi. Nurode, kad dirbo Danijoje audiniu fermoje, o Lietuvoje jis – bedarbis. Patvirtino, kad Danijoje turi saskaita banke ir galesias pateikti pažyma apie saskaitas ir pinigines lešas, taciau šio isipareigojimo neivykde. Neivykde teismo nurodymo ir atsakova atstovaves advokatas pateikti duomenis apie atsakovo turtine padeti, todel teismas apie atsakovo turtine padeti sprendžia iš ieškoves pateiktu duomenu, kuriu atsakovas nepaneige. Iš byloje esanciu dokumentu matyti, jog atsakovas pagal darbo sutarti dirbo ir, kaip patvirtino jo brolis apklaustas liudytoju, dirba ir dabar Danijoje audiniu prižiuretoju, jam nustatytas 110 Danijos kronu atlygis už valanda (b.l. 65-77). Darbas pagal terminuotas darbo sutartis. Iš pateiktu atlyginimo ataskaitu matyti, jog i atsakovo saskaita buvo pervedami pinigai (sumos 20 391, 71, bei 15377 Danijos kronu, b. l. 78-82). Tai, kad atsakovas ir šiuo metu dirba užsienyje, patvirtino ir atsakovo brolis V. P. bei tevas V. P. (b. l. 174). Iš pateiktu pajamu deklaraciju matyti, jog atsakovas dirbo ir gavo pajamu (b.l. 15-21). Atsakovo vardu nera registruotu transporto priemoniu (b. l. 125). Iš irodymu apie tevu turtine padeti visumos konstatuotina, jog abieju tevu turtine padetis yra nebloga ir abu pajegus skirti vaiko išlaikymui po 400 Lt per menesi.

Nesant vaiko poreikiu tenkinimui pagristu irodymu reikmems iki 1400 Lt, teismas sprendžia, jog reikalavimas priteisti 700 Lt yra nepagristas, neadekvatus šio vaiko poreikiams, neirodytas, todel negali buti tenkinamas. Išlaikymo suma 800 Lt suma vaiko išlaikymui yra adekvatus ir normalus, pagristas išlaikymas vaikui, atsižvelgiant i abieju tevu materialines galimybes toki išlaikyma teikti ir atsižvelgiant i butinus šio konkretaus vaiko poreikius. Tai atitinka LR CK 3.192 str. 3d. nuostatai, kuri nustato abiems tevams vienoda pareiga teikti išlaikyma savo nepilnameciam vaikui proporcingai ju turtinei padeciai. Todel ieškinys del išlaikymo priteisimo periodinemis išmokomis tenkintinas iš dalies ir priteistina suma po 400 Lt, pradedant moketi nuo ieškinio teismui pareiškimo dienos iki sunaus pilnametystes, kitoje dalyje ieškini atmetant (CK 3.192, 3.200 str., CPK 178, 185 str.). Išaiškintina ieškovei, kad išlaikymo dydis gali buti pakeistas esant CK 3.201 str. numatytiems pagrindams.

Del išlaikymo isiskolinimo. Ieškove prašo priteisti išlaikymo isiskolinima už laikotarpi nuo 2006-11-04 iki 2009-11-04, skaiciuojant po 600 Lt. Nurodo, kad išlaikymo atsakovas vaikui neteike daugiau kaip trejus metus, bet istatymas suteikia teise reikalauti tik už 3 m. Pripažino, kad kartais atsakovas gyvendavo pas ja, bet vaikas gyveno pas senelius ir vaikui išlaikymo atsakovas neteike, bendro ukio nevede, nes atsakovas nesukurtas šeimai, jo gyvenimo budas tai irode. Nurode, kad ieškovei jis buvo skolingas apie 9000 Lt, kuria galejo susigražinti tik teisme pareiškus ieškini, del tevystes nustatymo, taip pat buvo priversta kreiptis i teisma. Liudytoja apklausta K. J. patvirtino, kad ieškovei dažnai trukdavo pinigu, ji skolinosi iš jos, skolino vaiko stovyklai pinigus, nera maciusi, kad atsakovas duotu pinigu, ji mate, kad ieškove gyvena su vaiku, nepastebejo, kad tarp šaliu butu artimi santykiai, nes buvo pastovus barniai. Atsakovo nuolat nebudavo Lietuvoje, o kai griždavo keliom savaitem, tai nesusigaudydavo kur jis yra, nes budavo tai viename Lietuvos gale, tai – kitame. Nesusidare ispudis, kad tai šeima (b.l. 160-161). Liudytoja A. N. patvirtino, kad kai šalys atsikrauste gyventi i Šiaulius, abu gyveno kartu, bet neilgai, nes atsakovas dirbdavo užsienyje, o kai griždavo per šventes, tai tik pirmas dienas budavo geras, o paskui dingdavo, nes jis gerdavo, ji matydavo, kad ieškove nervinasi, bet tai nebuvo normali šeima, kuri kartu butu, kartu važiuotu. Nemaciusi, kad atsakovas ieškovei duotu pinigu (b. l. 178). Liudytoja V. K. patvirtino, kad gimus vaikui ieškove gyveno pas ja su vaiku, o i Šiaulius dirbti išvažiavo viena be vaiko. Kol dukra gyveno Vilniuje, atsakovo beveik nematydavo, neteike jis jokios materialines paramos, nes jis žmogus neatsakingas, nesukurtas šeimai. Savo vaikui išlaikyti ieškove duodavo jai po 700-800 Lt per menesi. Nusprende, kad anukas pirma klase lankys Vilniuje, o visi trys apsigyveno Šiauliuose tik kai ieškove isigijo buta Dvaro gatveje. Kai atvažiuodavo pas dukra, atsakovo bute nematydavo, nors jis apsilankydavo, pabudavo kelias dienas ir dingdavo, nes yra linksmo gyvenimo budo megejas. Patvirtino, kad gimtadienio proga vietoj pažadetos dovanos atsakovas sunui dave 200 Lt. Liudytoja patvirtino, kad ieškovei padejo isigyti baldus, o kad atsakovas ieškovei padetu tai taip nebuvo, nes dar jam reikejo padeti, jis pats skolingas buvo ieškovei apie 9000 Lt. Liudytojai atsakovas yra pasakes, kad per 10 metu vaikui yra išleides apie 500 Lt (b.l. 173-174).

Ieškove pateike metines pajamu mokescio deklaracijas, kaip irodyma, kad isigyjant buta jos vardu atsakovas neprisidejo prie to, nors teigia, kad kartu gyvenant, prisidejo prie paskolos gražinimo, taciau atsakovo atstovas pripažino, kad irodymu apie tai neturi (b.l. 177).

Atsakovo atstovas nepripažista, kad išlaikymo isiskolinimas yra, nes šalys vede bendra uki, kartu gyveno. Tokias aplinkybes atsakovas irodinejo liudytoju parodymais bei iš policijos gauta medžiaga. Teisme apklaustas liudytojas V. P. parode, kad šalys gyveno kartu iš pradžiu Vilniuje, po to atsakovo tevas suteike buta pietiniame rajone Architektu gatveje Šiauliuose, o ieškovei nusipirkus buta centre, gyveno naujame bute. Parode, kad lankesi bute, esanciame Architektu g. pas broli, vaikas ten buvo, ejo i darželi, gyveno kartu ir Dvaro gatveje, bet negalejo atsakyti, kur vaikas ejo i pirma klase, ar Vilniaus, ar Šiauliu mieste. Liudytojas parode, kad iš atsakovo žodžiu žino, jog atsakovas vaiko kambari apstate baldais, pirko televizoriu, kompiuteri, bet nera mates, kad duotu pinigu ieškovei, ar moketu už daiktus. Patvirtino, kad atsakovas dirba Danijoje, kurioje prabuna apie puse metu, apie gaunamas pajamas negali atsakyti, tik nurodo, kad kai jis dirbo, tai uždirbdavo apie 110 kronu per valanda. Liudytoju apklaustas atsakovo tevas V. P. patvirtino, kad prieš 3 metus ieškove pirko buta Dvaro gatveje ir jie ten gyveno, prieš 2 metus šeimoje ivyko krize ir ieškove išvyko i Anglija, o atsakovas - i Danija dirbti. Šaliu sunus L. K. lanke darželi Vilniuje ir gyveno pas ieškoves tevus, o kai atsikele i Šiaulius, tai vaikas pradejo lankyti darželi, po to mokykla Šiauliuose. Buvo toks laikotarpis, kad šalys gyveno Šiauliuose, o ju sunus gyveno Vilniuje. Jiems atsikelus gyventi i Šiaulius, anuko apie metus laiko cia nebuvo. Po to atsiveže ir vaikas ejo i darželi. Architektu gatveje jie gyveno visi trys ir visi trys persikele gyventi i Dvaro gatve. Mano, kad atsakovas pirko ivairius daiktus, dovanas ir rupinosi kaip savo sunumi. Mano, kad pirko rubus vaikui, nors parduotuveje kartu nebuvo. A. N. uždirbdavo nemažai pinigu. Dabar jis išvykes i Danija, ten dirba, savo turtine padetimi nesiskunde. Patvirtino nemates, kad jo sunus butu mokejes pinigus ieškovei, yra mates, kad apsipirkinejo parduotuveje. Visi trys jie i Šiaulius persikele 2002-2003 metais. Anukas lanke darželi, esanti Architektu gatveje, o kaip vadinasi darželis nežino. Jis visa laika buvo Šiauliuose, kai atvažiavo iš Vilniaus. Patvirtino, kad atsakovas užsienyje dirbdavo apie 6 menesius per metus. Ten dirbo per 3 etapus po 2 menesius. Kai griždavo i Lietuva, tai jam buvo atostogos. Griždavo i Architektu gatve, o ne pas ji. Kad ieškove pinigus išsikovojo per teisma, kad tevyste nustatyta teismo keliu tai jam naujiena, nes niekada nebuvo apie tai kalbos. Galvojo, kad nuo gimimo atsakovas irašytas vaiko tevu. Patvirtino, kad paskutini karta atsakovas su sunumi turejo matytis praejusiais metais, prieš jiems išvažiuojant i Anglija. Atsakovas prisidedavo prie šeimos biudžeto. Kaip jis teike išlaikyma nežino, bet žino, kad prie šeimos prisidedavo, pirko Juratei automobili. Irodymu apie tai byloje nepateikta.

Kad šeima vede bendra uki ir gyveno kartu atsakovas irodinejo ir iš policijos gauta medžiaga (b.l. 88), kurioje yra fiksuota, kad ieškove kreipesi i policija del netinkamo atsakovo, kaip ji ivardino, sugyventinio elgesio, nes atsakovas ja 2009-02-06 sumuše.

Byloje esantys rašytiniai irodymai paneigia liudytoju V. P. ir V. P. duotus parodymus del šeimos bendro gyvenimo nuo 2002-2003 m., nes 2010-10-11 pažymoje Nr. SD-2 nurodoma, kad L. K. 2005-2006 m. lanke Vilniaus lopšeli darželi ,,Želmeneliai“, o 2010-10-11 pažyma Nr. SD-138 irodo, kad L. K. 2006-/2007 m. Vilniaus Naujininku vidurineje mokykloje baige 1 klase.

Vertinant atsakovo liudytoju parodymus, atkreiptinas demesys i tai, kaip teigia ir patys liudytojai, jog apie tai, ka patvirtino teisme, sužinojo iš paties atsakovo, o kad atsakovas išlaikytu sunu ar moketu išlaikyma jam, jie nemate. Liudytojas V. P. teisme nepatvirtino, kad atsakovas teike išlaikyma vaikui, o tik mano, kad taip buvo, jog pirko rubus, daiktus, kadangi atsakovas pinigu turejo, t.y. liudytojas tik daro tokia prielaida. Tik paskutinio teismo posedžio metu minetas liudytojas sužinojo, kad atsakovas tevyste pripažino tik po to, kai ieškove kreipesi i teisma del tevystes nustatymo.

Tai, kad atsakovas pirko vaiko kambariui baldus, taip pat paneigia byloje esantis užsakymo suderinimo lapas, išduotas J. K. vardu 3300 Lt sumai. Liudytojo V. P. nurodytas kaip atsakovo pirktas kompiuteris yra pirktas 2005 m., o reikalavimas priteisti išlaikymo isiskolinima yra nuo 2006 m. lapkricio 4 d. Taciau teismas atkreipia demesi i tai, kad ir kompiuteris pirktas yra ieškoves vardu, o irodymu, kad atsakovas butu prisidejes prie pirkinio, nepateikta (CPK 178 str.).

Atsakovas nepateike irodymu, patvirtinanciu, kad nuo 2006-11-04 iki 2009-11-04 jis teike sunui išlaikyma, o tik teigia, kad gyveno kartu ir rašteliu nepasirašinejo, todel neturi galimybes pateikti teismui irodymu. Atsakovo iniciatyva apklausti liudytojai negalejo pasakyti, kokio dydžio išlaikyma teike atsakovas, ir kad iš viso ji teike, to nemate, tik žino iš paties atsakovo, o liudytojas V. P. tik mano, kad taip buvo.

Ieškoves nurodytas aplinkybes del bendro ukio nevedimo, netinkamo atsakovo gyvenimo budo, nesirupinimo vaiko išlaikymu, patvirtino ir liudytoju parodymai bei byloje surinkta medžiaga iš policijos, kurioje yra fiksuoti ir kiti atsakovo padaryti pažeidimai. Policijos pateikta medžiaga neirodo šaliu bendro gyvenimo ar bendro ukio vedimo, priešingai, leidžia teismui spresti, kad tarp šaliu susikloste konfliktiniai nešeimyniniai santykiai. Iš byloje esancio Pasvalio rajono apylinkes teismo sprendimo, apie kuri minejo ir liudytoja V. K. matyti, kad atsakovas buvo skolingas ieškovei 9000 Lt, kuriuos ji atgavo tik 2009-04-17 kai kreipesi i teisma, tai taip pat leidžia teismui spresti, kad esant tarp šaliu artimiems santykiams, vedant bendra uki, prisidedant prie vaiko išlaikymo, normalioje šeimoje tokia situacija butu negalima, todel teismas konstatuoja, kad atsakovas neirode, jog nuo 2006-11-04 iki 2010-11-04 savo sunui teike išlaikyma ir kad šalys vede bendra uki. Teismas atsižvelgia i tai, kad pagal bendraja irodinejimo naštos paskirstymo taisykle dalyvaujantys civiliniame teisiniame gince asmenys turi istatymine pareiga irodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimu ar atsikirtimu pagrindu (CPK 178 str.). Irodinejimo tikslas, kurio turi siekti civilines bylos dalyviai ir byla nagrinejantis teismas - teismo isitikinimas, kad tam tikros aplinkybes, susijusios su ginco dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas turi vertinti irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu irodinejamu aplinkybiu išnagrinejimu, pagal istatyma, neteikiant išankstines galios jokiems irodymams, išskyrus istatymo pripažintus turinciais didesne irodomaja reikšme (CPK 185 str.).

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese irodymu pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybiu pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nera reikalaujama šimtaprocentinio teismo isitikinimo. Išvadai apie fakto buvima padaryti irodymu pakanka, jeigu byloje esantys irodymai leidžia labiau tiketi, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukšciausiasis Teismas yra pažymejes, kad irodymu pakankamumo klausimas turi buti sprendžiamas atsižvelgiant i ginco pobudi ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ivertindamas irodymus teismas vadovaudamasis istatymo reikalavimais ir remdamasis logikos desniais turi spresti apie visu byloje surinktu faktiniu duomenu (irodymu) tikruma, sasajuma, leistinuma, tarpusavio ryši, pakankamuma irodinejimo dalyko faktams konstatuoti.

Byla nagrinejancio teismo vidinis isitikinimas turi buti formuojamas nepaneigiant bendruju teisingumo bei protingumo kriteriju. Be kitu aplinkybiu, teismas turi vertinti nagrinejamu teisiniu santykiu esme, galimo ju subjektu elgesio motyvus, atitikti logikos desniams, rupestingo, protingo, apdairaus teisiniu santykiu dalyvio elgesio standartams. Prieštaraujantis logikai, neprotingas, kenkiantis sau žmogaus elgesys yra galimas, taciau mažiau tiketinas, todel tokio elgesio pripažinimas irodyta faktine bylos aplinkybe turi buti pateisinamas bylos fabula sudaranciu faktu visuma ir reikiamai motyvuotas. Sprendžiant, koks ginco šaliu poelgis yra labiau tiketinas, svarbu atsižvelgti i nagrinejama situacija apibudinancias aplinkybes, tokias kaip šaliu tarpusavio santykiu pobudis ir pan.

Teismas atkreipia demesi ir i ta aplinkybe, kad ieškinys pareikštas 2009-11-10, priteistas laikinas išlaikymas sunui iš atsakovo po 400 Lt nuo 2009-11-13, taciau ieškove nurodo, kad ir šiu pinigu vaikui išlaikyti nera gavusi, o atsakovas irodymu nepateikia, jog priteista laikina išlaikyma moka (b. l. 28-29). Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nuo 2006 m. iki šiol atsakovas nepateike ne vieno rašytinio irodymo apie materialine parama, o byloje nustatyta, kad apie puse metu atsakovas gyvena Danijoje, tokiu budu teigiant, kad šalys vede bendra uki ir kad atsakovas prisidejo prie išlaikymo vaikui, atsakovas turetu tureti irodymus, kad siunte pinigus, nes 6 men. per metus, kaip teigia atsakovo liudytojai, jis gyveno užsienyje, taciau pervedimu, perlaidu ir/ar kitu irodymu nepateikta.

Visos šios aplinkybes teismui leidžia spresti, kad išlaikymas nuo 2006 m. lapkricio 4 d. nebuvo mokamas. Atsižvelgiant i irodymu visuma, i tai, kad 2007 m. ieškove 3300 Lt, 920 Lt išleido vaiko kambario baldams isigyti (b. l. 97-98), turejo papildomu išlaidu, o ne tik išlaidu pagrindiniams vaiko poreikiams tenkinti), išlaikymo isiskolinimas skaiciuotinas po 400 Lt per men. už 3 metus ir šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 14400 Lt išlaikymo isiskolinima, kitoje dalyje ieškini atmetant (CPK 178, 185 str.).

Ieškove paskirtina uzufrukto teise tvarkyti sunaus L. K. naudai priteistas jo išlaikymui skirtas lešas (CK 3.185 str.).

Sprendimo dalis del išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 282 str. 2 d. 1 p.).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos 876 Lt bylinejimosi išlaidos proporcingai patenkintu reikalavimu daliai (Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d.). Valstybei iš atsakovo priteistinos 576 Lt bylinejimosi išlaidos, kadangi ieškove nuo žyminio mokescio mokejimo paduodant ieškini del išlaikymo yra atleista pagal istatyma (CPK 83, 93 str.). 24,55 Lt bylinejimosi išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu valstybei, priteistinos iš abieju, proporcingai patenkintai reikalavimu daliai: iš atsakovo priteistina 14,73 Lt, o iš ieškoves 9,82 Lt (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 str. 1d. 3 p., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 271 str., 282 str. 2 d. 1 p., 284, 307 str. 1 d., teismas

nusprende:

Ieškini tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. P. nepilnameciam sunui L. K., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikyma po 400 Lt (keturis šimtus litu) kas menesi periodinemis išmokomis, pradedant moketi nuo 2009-11-10 iki L. K. pilnametystes.

Priteisti iš atsakovo A. P. nepilnameciam sunui L. K., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini)) išlaikymo isiskolinima 14400 Lt (keturiolikos tukstanciu keturiu šimtu litu) už laikotarpi nuo 2006-11-04 iki 2009-11-04.

Paskirti ieškove J. K. uzufrukto teise tvarkyti sunaus L. K. naudai priteistas jo išlaikymui skirtas lešas.

Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovei J. K. 876 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt šešis litus) bylinejimosi išlaidu.

Priteisti iš atsakovo A. P. valstybei 590,73 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt litu, 73 centus) bylinejimosi išlaidu.

Priteisti iš ieškoves J. K. valstybei 9,82 Lt (devynis litus, 82 centus) bylinejimosi išlaidu.

Kitoje dalyje ieškini atmesti.

Sprendimo dali del išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Šiauliu apygardos teismui per Šiauliu miesto apylinkes teisma.