- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-10
- Bylos Nr.
- A-143-217-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- J. B., R. V.
- Atsakovas
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Stanislovas Butkevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir J. B. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjos R. V. ir J. B. (toliau – ir pareiškėjos) skundu (b. l. 8 – 10), kurį patikslino (b. l. 4 – 6), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamos: 1) panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Policijos departamentas) 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 5-S-7128 atsisakyti tenkinti pareiškėjų skundą; 2) įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį Panevėžio miesto vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) grąžinti pareiškėjai J. B. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda Preliudia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos nurodė, kad Policijos departamento 2007 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 5-S-7128 buvo informuotos, jog jų skundas dėl Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato veiksmų atmestas. Atmesdamas skundą, Policijos departamentas konstatavo, kad automobilis „Honda Preliudia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė pravažiuoti kitoms transporto priemonėms, todėl vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 193.10 punkto reikalavimus (sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudytų kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui), todėl vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 269 straipsnio 7 dalimi paminėtas automobilis buvo priverstinai nuvežtas teisėtai ir policijos pareigūnai jokių pažeidimų nepadarė. Pareiškėjos nurodė, jog priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra administracinio poveikio priemonė, kuri taikytina pažeidėjams, siekiant užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, surašyti protokolams, užtikrinti, kad būtų laiku ir teisingai nagrinėjamos bylos ir vykdomi nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose (ATPK 264 str.). Priverstinis transporto priemonės nuvežimas taikomas tik tada, kai yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos (toliau – Tvarka) 3 punktu, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama tik esant ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nurodytiems pažeidimams. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas taikomas tik padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ ir 132¹ straipsniuose. Vadinasi, Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai pirmiausia privalėjo nustatyti, koks administracinis teisės pažeidimas padarytas, ir tada surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Policijos pareigūnai nustatė, kad minėtas automobilis trukdo eismui, neištyrę faktinių aplinkybių ir neišklausę nei numanomo pažeidėjo, nei liudytojų paaiškinimų. Negalima vadovautis tik vieno J. Z. paaiškinimais. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas, nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo, laikytina neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais. Pabrėžė, jog policijos pareigūnams nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo iš jų net buvo atimta teisė apskųsti policijos pareigūnų veiksmus. Skundžiamame rašte yra paminėta, jog dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymo Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato vadovybei yra pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, o tai reiškia faktišką pripažinimą, kad pareigūnai pažeidė įstatymų reikalavimus ir atliko neteisėtus veiksmus. Pareiškėjos teigė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 132¹ straipsnyje, dėl kurio buvo reikalinga priverstinai nuvežti automobilį. Pažeisti transporto ar pėsčiųjų eismo, statant automobilį asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, kuriame joks eismas nevyksta ir negali vykti, neįmanoma, nes bendro naudojimo žemės sklypas gali būti naudojamas bendraturčių reikmėms, o ne kelių eismui. Visi nesutarimai tarp bendraturčių dėl bendrosios nuosavybės valdymo ir naudojimo turi būti sprendžiami vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis. Be to, nebuvo pažeistos ir kitų asmenų teisės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 23 – 24) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas, vadovaujantis ATPK 264 straipsniu, yra administracinių teisės pažeidimų teisenos užtikrinimo priemonė. Pareiškėjos, apskųsdamos priverstinį automobilio nuvežimą, turėjo vadovautis ATPK 271 straipsnio nuostatomis, nes Policijos departamentas nėra tas subjektas, kuriam turėjo būti apskųstas priverstinis automobilio nuvežimas. Nepagrįstas pareiškėjų argumentas, jog priverstinis transporto priemonės nuvežimas nėra galimas ir yra neteisėtas, nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo ir nenustačius fakto, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Priverstinį transporto priemonės nuvežimą reglamentuoja ATPK, Tvarkos ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 15 patvirtintos Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcijos (toliau – Instrukcija) nuostatos. Vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, pareigūnas prieš priverstinį transporto priemonės nuvežimą turi užpildyti transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, o KET pažeidimas, remiantis Instrukcijos 17 punktu, įforminamas ATPK nustatyta tvarka tik po to, kai surenkama pakankamai įrodymų, kad automobilio savininkas, kuris atėjo atsiimti automobilio, padarė KET pažeidimą. Taigi priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra administracinių teisės pažeidimų teisenos užtikrinimo priemonė, kurios tikslas – nustatyti KET pažeidimą padariusį asmenį ir šį pažeidimą įforminti ATPK nustatyta tvarka, t. y. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pareiškėjos neteisingai teigia, kad priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra įstatyme numatyta sankcija. Sankcijos už administracinių teisės pažeidimų padarymą yra numatytos ATPK 21 straipsnyje. Šiame straipsnyje priverstinis transporto priemonės nuvežimas nėra minimas. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas yra administracinių teisės pažeidimų teisenos užtikrinimo priemonė, o ne sankcija už KET pažeidimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 16 – 17) prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2007 m. balandžio 19 d. Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriuje buvo gautas J. Z. prašymas atlaisvinti bendrojo naudojimo įvažiavimą į jam priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jau du mėnesiai užstatytas automobiliu „Honda Preliudia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos patruliai, nuvykę nurodytu adresu, įsitikino, kad tikrai minėtas automobilis trukdo naudotis garažu, nufotografavo, surašė transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą, o pakviesti uždarosios akcinės bendrovės „Automeras“ (toliau – UAB „Automeras“) darbuotojai išvežė automobilį į mokamą transporto priemonių stovėjimo aikštelę. Pareiškėja J. B., palikdama jai priklausantį automobilį ant kelio ties įvažiavimu į garažą, pažeidė J. Z. teisę naudotis jam priklausančiu garažu, todėl policijos pareigūnai turėjo teisę priverstinai nuvežti automobilį, kaip pažeidžiantį kitų asmenų teises. Be to, tokiu savo poelgiu pareiškėja J. B. pažeidė ir KET 193.10 punkto draudimą sustoti ir stovėti ten, kur sustojusi transporto priemonė kliudytų kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui (ATPK 269 str. 7 d.). Pažymėjo, kad tai, jog nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nedaro automobilio priverstinio nuvežimo neteisėtu. Pareigūnai jo surašyti ir negalėjo, nes pažeidimo vietoje nebuvo asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą (savininkė J. B. buvo išvykusi į užsienį). Automobilio nuvežimo faktas užregistruotas policijos komisariato transporto priemonių nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo žurnale (įrašo Nr. 836), visi su šiuo įvykiu susiję dokumentai saugomi Viešosios policijos Operatyvaus valdymo skyriuje, kad savininkas, pateikęs dokumentus, automobilį galėtų atsiimti bet kuriuo paros metu. Teigė, jog pavedimas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl šio įvykio nėra kaltės ar neteisėtų veiksmų pripažinimas, bet siekis išsiaiškinti visas aplinkybes ir nustatyti objektyvią tiesą. Tarnybinio patikrinimo metu, išsiaiškinus visas automobilio priverstinio nuvežimo aplinkybes, pareigūnų kaltė nenustatyta.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 10 d. sprendimu (b. l. 107 – 111) pareiškėjų skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad byloje spręstinas ginčas dėl Policijos departamento 2007 m. rugsėjo 21 d. rašto bei pareiškėjų prašymo įpareigoti Panevėžio miesto vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti automobilį „Honda Preliudia“ teisėtumo bei pagrįstumo. Savo nesutikimą su Policijos departamento rašte išreikšta pozicija pareiškėjos grindžia iš esmės ginčydamos automobilio priverstinio nuvežimo teisėtumą. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi ATPK 264, 269, 271 straipsniais, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N4 – 29/2006, 2006 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3 – 565/2006, 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1 – 1736/2007. Teismas nurodė, kad iš skundžiamo Policijos departamento rašto matyti, jog R. V. 2007 m. rugpjūčio 16 d. prašymas yra išnagrinėtas ir jai išaiškinta, kad nagrinėjamu atveju automobilis priverstinai nuvežtas pagrįstai ir teisėtai. Pareiškėja minėtu raštu taip pat informuota, kad pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą, kodėl nebuvo pradėtas administracinio teisės pažeidimo tyrimas ir automobilio valdytojui nesurašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės nutempimo teisėtumas galėtų būti vertinamas bei ginčijamas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą ATPK nustatyta tvarka paduodant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės tam tikrais atvejais turi būti taikomos operatyviai, o tuo pačiu ir anksčiau nei iškeliama pati administracinio teisės pažeidimo byla. Taigi administracinio teisės pažeidimo bylos neiškėlimas dėl objektyvių priežasčių (nenustatytas administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo ar pan.), negali būti kliūtimi taikyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones. Be to, jeigu asmuo, kurio atžvilgiu neteisėtai taikytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones, patyrė žalą, jis turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundo motyvai dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo negalimumo neiškėlus administracinio teisės pažeidimo bylos yra pagrįsti netinkamu teisės normų aiškinimu. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškėjų prašymą išnagrinėjo visapusiškai ir išsamiai, todėl skundžiamo atsakymo naikinti nėra teisinio pagrindo. Įpareigojimas atlikti veiksmus, kaip savarankiškas skundo reikalavimas, galėtų būti keliamas tuo atveju, kai institucija, kurios kompetencijai priskirtina atlikti nurodytus (skunde) veiksmus, šių veiksmų neatlieka arba atsisako juos atlikti. Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjos būtų siekusios susigrąžinti bei iš automobilių stovėjimo aikštelės pasiimti automobilį ar automobilį grąžinti būtų atsisakyta. Taigi skundo reikalavimas Policijos departamentui įpareigoti Panevėžio miesto vyriausiąjį policijos komisariatą grąžinti automobilį negali būti tenkinamas, nes tarp pareiškėjų ir šio policijos komisariato dėl automobilio grąžinimo nėra ginčo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų skundo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
III.
Pareiškėja J. B. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 117 – 121) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Priverstinis transporto priemonės nuvežimas, nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo (iškart po priverstinio automobilio nuvežimo ar vėliau), laikytina neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais. Policijos pareigūnai pažeidė įstatymų reikalavimus ir jos teises bei teisėtus interesus, Konstitucijos 23 straipsnio, saugančio privatinę nuosavybę nuo neteisėtų veiksmų, nuostatas. Policijos pareigūnams nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo iš jos net buvo atimta teisė apskųsti policijos pareigūnų veiksmus.
2. Automobilis nekliudė jokiam eismui, kurio nėra ir negali būti bendrame žemės sklype, kitų asmenų teisių nepažeidė, todėl nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 132¹ straipsnyje, sudėties. Policijos pareigūnai neteisėtai panaudojo priverstinį transporto priemonės nuvežimą.
3. Priverstinis automobilio nuvežimas yra taikomas iki šiol. Nepriimtas joks nutarimas, kurį ji galėtų apskųsti. Nepagrįstai remtasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N1 – 1736/2007, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės, o pagal šią nutartį darytinos priešingos išvados nei padarė teismas. Neteisėti policijos pareigūnų veiksmai negali būti laikomi baigtais, jei sukėlė asmeniui nepagrįstas neigiamas pasekmes ir tęsiasi iki šiol. Kadangi automobilis stovėjo paliktas nuo 2007 m. vasario mėn., pagal tuo metu galiojusius teisės aktus policijos pareigūnai turėjo teisę tik užblokuoti transporto priemonės važiuoklę specialiu įtaisu, bet ne nuvežti ją priverstinai. Neregistruotu 2007 m. balandžio 19 d. J. Z. prašymu siekiama pateisinti neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 125 – 127) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Šalies argumentai
1. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo įpareigoti jį grąžinti jai automobilį, nors anksčiau tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 130 str. 5 d.).
2. Vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjos R. V. skundą bei priėmė pagrįstą sprendimą.
3. Motyvai dėl administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonių taikymo negalimumo neiškėlus administracinio teisės pažeidimo bylos yra pagrįsti netinkamu teisės normų aiškinimu. Policijos pareigūnai turėjo teisę priverstinai nuvežti transporto priemonę.
4. Byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjos būtų siekusios susigrąžinti bei iš automobilių stovėjimo aikštelės pasiimti automobilį ar automobilį grąžinti būtų atsisakyta. Dėl automobilio grąžinimo nustatyta tvarka reikia kreiptis į trečiąjį suinteresuotą asmenį (Tvarkos 16 p., Instrukcijos 16, 17 p.).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 129 – 130) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Policijos pareigūnai, duodami nurodymą priverstinai nuvežti transporto priemonę, nepažeidė jokių transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų.
2. Policijos pareigūnai negalėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes automobilio savininkė neatvyko jo atsiimti, o įvykio metu buvo išvykusi į užsienį. Savininkė bet kada gali atsiimti automobilį, pateikusi dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos bei pareiškėjos R. V. 2007 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui bei vidaus reikalų ministrui adresuoto skundo (į kurį buvo atsakyta šioje administracinėje byloje skundžiamu atsakovo 2007-09-21 raštu) matyti, kad pareiškėjos siekia pripažinti neteisėtu J. B. priklausančio automobilio priverstinį nuvežimą, kuris buvo atliktas 2007 m. balandžio 19 d. Panevėžio VPK VP Patrulių kuopos vyriausiojo patrulio A. Ardavičiaus tą pačią dieną surašyto transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto pagrindu.
Kolegija pažymi, kad nurodytas transporto priemonės priverstinis nuvežimas yra veiksmas, numatytas ATPK 264 straipsnyje bei ATPK 269 straipsnio 7 dalyje. Pagal ATPK 271 straipsnį, toks veiksmas suinteresuoto asmens gal būti skundžiamas aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui. Todėl konstatuotina, kad teisiniai santykiai dėl transporto priemonės priverstinio nuvežimo (tuo pačiu ir skundų dėl tokio nuvežimo teisėtumo bei pagrįstumo) reglamentuojami administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos. Pažymėtina, kad tai patvirtina ir administracinių teismų praktika taikant ATPK 264 straipsnį bei ATPK 269 straipsnio 7 dalį, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N3 – 565/2006, 2007 m. spalio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1 – 1736/2007 ir kitose panašiose administracinėse bylose. Atsakovas nėra nurodytų teisinių santykių subjektas, t. y. neturi kompetencijos vienokiu ar kitokiu būdu išspręsti pareiškėjų skundą dėl minėto nuvežimo teisėtumo ATPK 271 straipsnio nustatyta tvarka, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioje administracinėje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl minėto automobilio priverstinio nuvežimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Iš pareiškėjų skundžiamo atsakovo 2007 m. rugsėjo 21 d. atsakymo (pareiškėjų įvardinto administraciniu sprendimu) į minėtą pareiškėjos R. V. 2007 m. rugpjūčio 16 d. skundą matyti, kad šis pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas ir į jį buvo atsakyta vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo normomis, reglamentuojančiomis administracinės procedūros atlikimą bei šios procedūros sprendimų apskundimą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti šioje administracinėje byloje ne minėtas ATPK normas, o Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Byloje nėra, o pareiškėjos ir nenurodė aplinkybių, kurios Viešojo administravimo įstatymo taikymo požiūriu pažeistų jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl pareiškėjų skundo atmetimo yra iš esmės pagrįstas (ABTĮ 86 str., 88 str. 1 p.).
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų pagrindų panaikinti šį teismo sprendimą arba jį pakeisti (ABTĮ 136 str., 142 str. 1 d., 143 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.