Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 02.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, įžūliais veiksmais – tyčia iš galvos sudavė nukentėjusiajam D. P. į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po to tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai D. D. į veido sritį, dėl ko pastarajai nukritus, padarė jai muštinę žaizdą ir pogleivio kraujosruvą viršutinėje lūpoje, viršutinio kairio 1-o danties vainiko nuskilimą, pakaušio sumušimą bei poodinę kraujosruvą, taip nežymiai sutrikdydamas D. D. sveikatą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2023 m. rugsėjo 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31–38).

Iš 2023 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas liudytojo E. A. filmuotas ir pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip prie pastato Nr. 45 tarp dviejų asmenų vyksta konfliktas. Už jų stovi dar du vyrai, tačiau jie stebėtojai. Juodai apsirengęs vyras (Nr. 1) bando raminti baltai apsirengusi vyrą (Nr. 2), kuris akivaizdžiai ir agresyviai artinasi link vyro Nr. 1, taip sukeldamas šiam pavojų. Vyras Nr. 1 kiek galėdamas daugiau bando trauktis nuo vyro Nr. 2, kuris nusiteikęs agresyviai, tačiau vyrui Nr. 2 ir toliau agresyviai artinantis prie vyro Nr. 1, buvo panaudotos spec. priemonės. Praėjus 19 sekundžių nuo vaizdo įrašo pradžios, matoma, kad juodai apsirengęs vyras Nr. 1 traukiasi nuo vis dar agresyvaus vyro Nr. 2, tačiau baltai apsirengęs vyras ir toliau kabinėjasi ir agresyviai artėja link vyro Nr. 1, rankose gniauždamas kumščius. Praėjus 30 sekundžių nuo vaizdo įrašo pradžios, matoma, jog prie konflikto prisijungia dar vienas juodai apsirengęs vyras Nr. 3, kuris prieš agresyvų asmenį panaudoja spec. priemonę (1 t., b. l. 130–131).

Iš 2023 m. spalio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvados matyti, kad D. D. konstatuota muštinė žaizda ir pogleivio kraujosruva viršutinėje lūpoje, viršutinio 1-o danties vainiko nuskilimas, pakaušio sumušimas ir poodinė kraujosruva. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrukdymą (1 t., b. l. 136–138).

I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas E. S. dėl viešosios tvarkos pažeidimo, panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius D. P. bei D. D., pasitvirtino. Nors kaltinamasis E. S. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, vaizdo įrašais, rašytiniais įrodymais.

Tuo tarpu teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti nukentėjusiųjų D. P. bei D. D. parodymais, kurie nurodė, kad prie nukentėjusiųjų draugų grupelės priėjęs kaltinamasis savo galva trenkė nukentėjusiajam D. P. į galvą – pataikė nukentėjusiajam į lūpas, taip pat kaltinamajam bandant dar kartą trenkti nukentėjusiajam, D. D. ginant nukentėjusįjį ir įsikišus tarp iminėtų asmenų, kaltinamasis ranka trenkė D. D. į galvą, dėl ko pastaroji parkrito ant žemės.

Be to, šių nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina tiesioginis įvykio liudytojas – E. A., patvirtinęs, kad prie jų kompanijos priėjęs kaltinamasis, kuris buvo apsvaigęs, svyravo, buvo neadekvačios elgsenos, kažką pasakė D., jie apsižodžiavo, ir tada kaltinamasis su galva smūgiavo D. į galvą, dėl ko D. nukrito. D. atsistojus, kaltinamasis dar kartą užsimojo smūgiuoti D., tačiau šis atsitraukė ir kaltinamasis pataikė D. D..

Kaltinamojo smurtinius veiksmus taip pat patvirtina ir liudytojas M. T., atlikinėjantis praktiką naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kaip apsaugos darbuotojas, kuris matė, kad baltai apsirengęs vyras prisikabino prie netoli stovėjusios kompanijos, įvyko žodinis konfliktas, pirmųjų fizinių smūgių liudytojas nematė, kadangi tuo metu į klubą norėjo įeiti dvi klientės, tačiau po to matė, kaip minėtas, baltai apsirengęs vyras, užsimojo kumščiu ir pataikė stovėjusiai merginai į veido sritį, dėl ko mergina nukrito ant žemės.

Kad kaltinamasis pradėjo konfliktą su nukentėjusiųjų bei šių draugų kompanija, patvirtina ir su kaltinamuoju iki nusikaltimo vietos ėjęs liudytojas – kaltinamojo pažįstamas – V. Š..

Teismas neturi pagrindo netikėti ir nesiremti liudytojų E. A., M. T. parodymais, kadangi jie kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, taigi neturi jokių išankstinių nusistatymų ar piktumų jo atžvilgiu, dėl ko pastarąjį norėtų apkalbėti. Be to, nukentėjusiųjų bei minėtų liudytojų parodymai yra logiški, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems, vienas kitą papildantys. Teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti nukentėjusiųjų ir minėtų liudytojų galimą suinteresuotumą ar motyvaciją kaltinamąjį nekaltai apkaltinti nusikaltimo padarymu.

Nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus patvirtina ne tik nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, bet ir 2023 m. spalio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvada (1 t., b. l. 136–138).

Kad kaltinamasis įvykio metu elgėsi agresyviai, neadekvačiai, smurtavo, patvirtina ir jo tolimesni veiksmai, tai yra, po naudoto smurto prieš nukentėjusiuosius, jis konfliktavo su naktinio klubo apsaugos darbuotojais, nenusiramino, mušėsi, ką patvirtina ir liudytojai E. A., M. T., vaizdo įrašas (1 t., b. l. 130–131), kuriame užfiksuotas kaltinamojo konfliktas ir agresyvus elgesys su naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojais.

Tuo tarpu paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pateikta įvykio versija prieštarauja byloje nustatytoms įvykio aplinkybėms. Pažymėtina, kad kaltinamasis įvykio metu, kaip nurodė ir pats, buvo neblaivus, kas galimai įtakojo jo galimybes prisiminti įvykį, be to, nors teisiamojo posėdžio metu savo kaltę jis visiškai neigė, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad einant pro naktinį klubą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas su 4-5 asmenų kompanijoje buvusiu vaikinu, kuris galimai jį įžeidinėjo, kad E. S. galimai norėjo šiam vaikinui smogti, tačiau mano, kad tuo momentu vaikinas pasitraukė ir E. S. nenorėdamas sudavė šalia jo stovėjusiai merginai. Konfliktas baigėsi, kai apsauginiai juos išskyrė, tada apsauginiai jį sumušė ir pripurškė į akis dujų.

Taigi kaltinamojo parodymus, esant nustatytoms priešingoms šio įvykio aplinkybėms bei esant ir prieštaringiems ir patiems kaltinamojo parodymams apie įvykį, teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.

Taigi baudžiamojoje byloje minėtų ištirtų įrodymų pagrindu teismas konstatuoja esant neginčytinai nustatyta, kad E. S. įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką, tai yra 2023 m. rugsėjo 30 d., apie 02.40 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, įžūliais veiksmais – tyčia galva trenkė nukentėjusiajam D. P. į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po to tyčia, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajai D. D. į veido sritį, dėl ko jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamasis E. S. viešoje vietoje elgėsi agresyviai, įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Toks kaltinamojo elgesys viešoje vietoje – prie klubo, prie kurio tuo metu nuolat buvo klubo lankytojų, be jokios aiškios priežasties – laikytinas atviru iššūkiu visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti savo jėgos pranašumą, niekinantį požiūrį į nukentėjusiuosius, į aplinką. Akivaizdu, kad E. S., atlikdamas šiuos veiksmus, suvokė, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo. Liudytojas M. T. patvirtino, jog ir jis, ir kiti prie klubo buvę žmonės pasipiltino tokiu kaltinamojo E. S. elgesiu. Taigi kaltinamojo elgesys buvo šokiruojantis ir nepriimtinas, sutrikdė visuomenės rimtį. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad kaltinamasis E. S. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

II. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai įtakojo šios nusikalstamos veikos padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 165), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 160), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas (1 t., b. l. 164), dirba.

Kaltinamasis E. S. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, neteistas, mokosi (duomenys neskelbtini), todėl, teismo nuomone, kaltinamojo elgesį nukreipti tinkama linkme ir pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus galima ir neskiriant bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, todėl kaltinamajam skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, bausmės dydį nustatant artimą vidurkiui.

III. Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį (1 t., b. l. 80–82) dėl 115,75 Eur turtinės žalos atlyginimo, kuri susidarė nukentėjusiajai D. D. 2023 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose suteikus skubios medicinos gydytojo išplėstinę paslaugą bei atlikus galvos smegenų kompiuterinę tomografiją.

Teismas konstatuoja, kad civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, kadangi žala padaryta neteisėtais tyčiniais kaltinamojo E. S. veiksmais, įrodytais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kita rašytine bylos medžiaga, todėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas solidariai iš kaltinamojo E. S. civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos naudai.

Taip pat nukentėjusioji-civilinė ieškovė D. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, kad ji dėl kaltinamojo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimo jausmą, atsirado dvasiniais išgyvenimai dėl baimės ir nesaugumo jausmo (1 t., b. l. 67–68). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji taip pat papildomai nurodė, kad po įvykio reikėjo susiūti lūpą, buvo nuskeltas dantis, nuo kritimo savaitę skaudėjo galvą, ji gėrė vaistus nuo skausmo, porą dienų negalėjo užmigti, dėl streso, skausmo mažai miegojo naktimis, kadangi lūpa buvo labai ištinusi, negalėjo vagyti, valgė tik jogurtą. Miegoti normaliai pradėjo tik po savaitės. Kadangi dėl įvykio patyrė nesaugumo jausmą, kurį laiką nėjo į miestą. Dabar tokių žmonių kaip kaltinamasis bijo. Dėl šio įvykio sumažėjo bendravimas su draugais.

Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 Eur iki 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.)

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai D. D. dėl jai padaryto sužalojimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu ir po jo nukentėjusioji patyrė didelius psichologinius išgyvenimus, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusioji ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jos emocinė pusiausvyra dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 1000 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai D. D. atmestina.

IV. Kiti klausimai

Kaltinamajam E. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, kurį pateikė liudytojas E. A. (1 t., b. l. 132), esantis voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš E. S. 115,75 (vieną šimtą penkiolika eurų 75 centus) turtinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės naudai.

Nukentėjusiosios – civilinės ieškovės D. D. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. S. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios – civilinės ieškovės D. D. naudai. Kitą D. D. civilinio ieškinio dalį atmesti.

Kaltinamajam E. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.