Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimo, kuriuo B. B. (B. B.) nubaustas pagal ATPK 41³ str. 1 d. 3000 Lt bauda, pagal ATPK 173¹ str. 5 d. 10 000 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., nubaustas galutine 10 000 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. 2011 m. lapkričio 4 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas B. B. įmonės savininku, leido dirbti R. K., gim. 1954 m., vairuotoju, nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties. Pastarasis 2011 m. rugsėjo 21 d. 22.10 val. kelyje A5 vairavo B. B. įmonei nuosavybės teise priklausantį krovininį automobilį MAN 24.372, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vyko į Lenkijos Respubliką atvežti prekių (vaisių ir daržovių). Už vieną reisą R. K. B. B. sumoka 50 Lt užmokestį, aprūpina maistu ir duoda vaisių. R. K. raštu nurodė, kad prieš tai su įmonei priklausančiu minėtu krovininiu automobiliu į Lenkijos Respubliką važiavo 2011 m. rugsėjo 18 d. Pagal minėto krovininio automobilio kelionės stenografo diskelių duomenis R. K. į Lenkijos Respubliką važiavo 2011 m. liepos 25-26 d. Tokiu būdu B. B. pažeidė DK 99 str. 2 ir 3 dalių nuostatas, t.y. jo vadovaujamoje įmonėje buvo dirbamas nelegalus darbas, apibrėžtas DK 98 str. 1 d.

Be to, B. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 173¹ str. 5 d. už tai, kad pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos B. B. įmonės atlikto patikrinimo metu surinktą informaciją nustatyta, kad B. B. neužtikrino, jog jo vadovaujamoje įmonėje būtų laikomasi buhalterinės apskaitos taisyklių, t.y. 2011 m. rugsėjo 20-21 dienomis pardavus už 10 000 Lt įmonės įsigytos pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. sąskaitas Nr. 46/11, Nr. 842/11, Nr. 34/11 ir vieną sąskaitą be numerio produkcijos, kurios bendra vertė - 12 495 zlotai (oficialiu kursu - 9869,05 Lt), pirkėjams nebuvo išrašyti apskaitos dokumentai ir ūkinės operacijos nebuvo fiksuotos apskaitos registruose. Tokiu būdu B. B. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. nuostatas.

Buhalterinių dokumentų patikrinimas jo įmonėje buvo pradėtas 2011-09-22, nepasibaigus apskaitiniam laikotarpiui, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad įmonėje buvo apgaulingai tvarkoma buhalterinė apskaita, siekiant nuslėpti mokesčius. 2011 m. rugsėjo mėn. PVM deklaraciją turėjo pateikti Klaipėdos apskrities VMI iki kito mėnesio 25 d., t.y. iki 2011-10-25 bei, pateikus deklaraciją, sumokėti mokesčius. Jeigu 2011-09-21 - 2011-09-22 FNTT pareigūnai nebūtų paėmę visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, buhalterinė apskaita butų sutvarkyta, visi įvykiai įstatymo nustatyta tvarka būtų įregistruoti buhalterinės apskaitos registruose, o pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui nustatytu terminu būtų sumokėti visi mokesčiai. 2011-09-22 visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo sutvarkyti, įregistruoti visi įvykiai ir operacijos iki 2011-09-19 imtinai. Nebuvo sutvarkyti tik 2011-09-20 ir 2011-09-21 pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai. Šių 2-jų dienų dokumentų niekas neslėpė ir net nebandė tai daryti, jie dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (neturėjo tam galimybės) tą pačią dieną tik nebuvo įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus. Ir VMI pareigūnams, ir teismui aiškino priežastis, dėl kurių 2011-09-20 ir 2011-09-21 pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus nespėjo iš karto įtraukti į registrus. Jo vardu registruota individuali įmonė užsiima prekyba vaisiais ir daržovėmis. Įmonei priklausančiu krovininiu automobiliu prekės parvežamos iš Lenkijos Respublikos ir parduodamos Lietuvos rinkoje. Tai yra mažas šeimyninis verslas, kuriame dirba tik 3 žmonės (jis - įmonės savininkas, jo sutuoktinė V. D., kuri dirba įmonėje vadybininke ir tuo pačiu metu buhaltere (vadybininkė-buhalterė), ir samdomas vairuotojas A. R.). 2011 m. rugsėjo 18 d. apie 17.30 val. jo sutuoktinė, įmonės vadybininkė ir buhalterė V. D. išvažiavo į komandiruotę į Lenkijos Respubliką pirkti prekes iš Lenkijos tiekėjų. 2011 m. rugsėjo 20 d. apie 06 val. ji grįžo į Klaipėdą ir iškart pradėjo prekiauti turguje. Prekiavo iki 17 val. Kitą dieną 2011-09-21 nuo 07 val. ji vėl prekiavo turguje, nes jų prekių negalima ilgai saugoti, jos greitai genda ir jie skubėjo jas parduoti. Tą pačią dieną (2011-09-21) vakare V. D. vėl išvažiavo į komandiruotę į Lenkijos Respubliką, nes gavo skubių užsakymų iš pastovių pirkėjų. Nei 2011-09-20, nei 2011-09-21 ji nebuvo fiziškai pajėgusi sutvarkyti buhalterinę apskaitą: nueiti į įmonės buveinę (ofisą) adresu (duomenys neskelbtini), suvesti rugsėjo 19 dienos pirkimo dokumentus į kompiuterinę buhalterinę programą. Pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus (2011-09-19 sąskaitos-faktūros) ji turėjo su savimi įmonei priklausančiame automobilyje, kuriuo veža prekes.

Buhalterinė apskaita įmonėje tvarkoma naudojant buhalterinės apskaitos programą „Pragma“. Kompiuterinė programa veikia tokiu būdu, kad paslėpti duomenis neįmanoma. Tam, kad programoje galima būtų atlikti pardavimo operacijas ir užpajamuoti pinigus, į programą turi būti įvesti visi pirminiai pirkimo dokumentai ir visos pirktos prekės, be šių duomenų programa neleidžia užpajamuoti pinigus. Vedant buhalterinę apskaitą šioje kompiuterinėje programoje neįmanoma neužpajamuoti visų pinigų, o tik jų dalį, nes visos pirktos prekės turi būti ir parduotos. Nieko neįmanoma paslėpti, programa neleis tai padaryti. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d., už kurio pažeidimą yra kaltinamas nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad įstatymu nėra griežtai nustatyta, kad buhalterinės apskaitos registrai būtų tvarkomi būtent ūkinių operacijų dieną. Įstatymas leidžia tai padaryti iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Jo individualios įmonės veikla nėra tiek pelninga, kad galima būtų samdyti keletą darbuotojų. Patys dirbo vos ne visą parą tam, kad galima būtų išlaikyti įmonę ir uždirbti pajamų pragyvenimui. Jo sutuoktinė V. D. ne tik tvarko įmonėje buhalterinę apskaitą, bet dar dirba vadybininke, veža ir pardavinėja prekes. 2011-09-20 ryte ji tik grįžo iš komandiruotės, buvo praktiškai be miego, atvežė prekes ir jas, kaip greitai gendančias, turėjo parduoti pirkėjams. Ji fiziškai negalėjo tą pačią dieną sutvarkyti buhalterinių registrų.

Klaipėdos miesto apylinkes teismas neatsižvelgė į visas šias aplinkybes ir nepagrįstai patraukė jį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173¹ str. 5 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-20 nutarimo dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. 1 d. dalyje neskundžia, su paskirta jam nuobauda pagal ATPK 41³ str. 1 d. sutinka. Pažeidimą padarė dėl įstatymo nežinojimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl ATPK 41³ str. 1 d. pažeidimo, už kurį B. B. nubaustas skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, nėra, o apeliantas nesutinka tik su ta nutarimo dalimi, kuria jis administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas pagal ATPK 173¹ str. 5 d., todėl apygardos teismas dėl to ir pasisako.

ATPK 1731 str. 5 d. numato, kad apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimties iki penkiasdešimties minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos mokesčius, kurie turėjo būti sumokėti pagal įstatymus už tikrinamąjį laikotarpį, užtraukia baudą nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1731 str. 5 d., būtina nustatyti subjektyvųjį požymį - tikslą išvengti mokesčių.

Iš 2011-09-21 patikrinimo akto Nr. 4-3/8-977A1 (b.l. 8) matyti, jog patikrinimo metu 2011-09-21 apie 22.10 val. krovininiame automobilyje MAN 24.372, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasti įvairūs dokumentai. Tarnybiniame pranešime (b.l. 19) nurodyta, jog patikrinimo metu (2001-09-21) krovininiame automobilyje buvo rasta ir paimta įvairių lenkiškų sąskaitų faktūrų. Iš byloje esančių sąskaitų faktūrų (b.l. 28, 29) matyti, jog pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. sąskaitas Nr. 34/11, Nr. 46/11, Nr. 842/11 ir vieną sąskaitą be numerio B. B. įmonė įsigijo prekių iš viso už 12 495 zlotus (4593+2000+3844+2058). Specialisto paaiškinime (b.l. 15) konstatuota, jog B. B. įmonė pagrindė 4 sąskaitomis faktūromis (Nr. 46/11, Nr. 842/11, Nr. 34/11 ir viena sąskaita be numerio) prekių įsigijimą iš Lenkijos Respublikos įmonių iš viso už 12 495 Lenkijos zlotų, t.y. 9979,38 Lt pagal oficialų Lietuvos banko kursą. Iš tarnybinių pranešimų (b.l. 14, 19) matyti, jog B. B. paaiškino, kad jis pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. sąskaitas Nr. 34/11, Nr. 842/11, vieną sąskaitą be numerio ir sąskaitą Nr. 46/11 įsigytas prekes pardavė 2011 m. rugsėjo 20-21 dienomis už 10 000 Lt, sąskaitų neišrašė. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas neginčija fakto, kad pagal minėtas sąskaitas faktūras įgytas prekes jis tikrai pardavė, tačiau nurodo, jog 2011 m. rugsėjo 20-21 dienomis pardavus pagal minėtas sąskaitas įsigytą produkciją, ūkinės operacijos nebuvo užfiksuotos jo vadovaujamos įmonės apskaitos registruose, tai jis patvirtino ir savo 2011-11-04 paaiškinime (b.l. 7). Apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog į buhalterinę apskaitą nebuvo suvesti ir rugsėjo 19 dienos pirkimo dokumentai. Ūkinių operacijų neužfiksavimą B. B. grindžia tuo, jog neva jo įmonės buhalterė, kuri yra ir vadybininkė, V. D. buvo fiziškai nepajėgi sutvarkyti buhalterinę apskaitą. Tokie B. B. argumentai nepagrįsti. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 4 d. įpareigoja apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis užregistruoti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Ir nors sąvoka „iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ nėra konkreti, teismas sprendžia, šiuo atveju turi būti laikomasi protingumo principo ir nepiktnaudžiauti įstatymo suteikiamomis galimybėmis. Apeliacinis teismas pažymi, jog buhalterės nespėjimu atlikti darbines pareigas B. B. negali pateisinti savo kaip įmonės savininko pareigos užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje būtų laikomasi buhalterinės apskaitos taisyklių, nevykdymo. B. B., būdamas įmonės savininku, privalėjo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje įmonėje šių taisyklių būtų laikomasi besąlygiškai. Kritiškai vertintinas B. B. argumentas, jog 2011-09-20 ir 2011-09-21 V. D. buvo fiziškai nepajėgi sutvarkyti buhalterinę apskaitą, nueiti į įmonės buveinę (ofisą) adresu (duomenys neskelbtini), ir suvesti rugsėjo 19 dienos pirkimo dokumentus į kompiuterinę buhalterinę programą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog savo paaiškinime (b.l. 7) B. B. nurodė, jog prekiaujant turgaus teritorijoje iš mašinos neturi galimybės naudotis kompiuterine buhalterine programa, todėl dokumentus tvarko namuose. Taigi, pagal šiuos B. B. parodymus darytina išvada, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma namuose, o ne ofise, vadinasi V. D. turėjo galimybę tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą ir nenuvykdama į ofisą, tačiau to ji per protingą laiką nepadarė. Būtina pažymėti ir tai, jog nors B. B. ūkinių operacijų neužfiksavimą apskaitos registre grindžia tuo, kad neva įmonės buhalterė V. D. fiziškai nespėjo to padaryti, iš patikrinimo akto (b.l. 10) matyti, kad FNTT pareigūnams 2011-09-22 pareikalavus B. B. pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, pastarasis nurodė, kad jo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai yra pas moterį vardu Diana, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, B. B. pasiėmė savo įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos pateikė. Iš pažymos „Sodra – Draudėjas ir jo darbuotojai“ (b.l. 17) matyti, jog 2011-10-07 duomenimis asmuo, vardu Diana, B. B. įmonėje niekada nedirbo. Iš teismo posėdžio protokolo (b.l. 41-42) matyti, jog moteris, vardu Diana (pavardė (duomenys neskelbtini)) nurodė, jog yra B. B. įmonės buhalterė, nuo 2011 m. lapkričio 9 d. tvarko įmonės dokumentus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas kritiškai vertina apelianto nurodytas aplinkybes, neva V. D. nespėjo fiziškai sutvarkyti apskaitos registrų, kai tuo tarpu įmonės buhalteriniai dokumentai buvo pas kitą moterį, kuri galimai ir tvarkydavo įmonės buhalterinę apskaitą. Apeliacinio teismo vertinimu, B. B. tyčią veikti apgaulingai rodo ne tik aukščiau aptartos aplinkybės ir tas faktas, kad patikrinimo metu apskaitos registruose nebuvo užfiksuoti 2011 m. rugsėjo 19 d. prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai bei 2011 m. rugsėjo 20-21 dienų ūkinės operacijos, tačiau abejonių nagrinėjamu atveju kelia ir ta aplinkybė, kad priede Veiklos patvirtinimas (Reglamentas EB Nr. 561/2006 arba AETR) (b.l. 23) nurodyta, jog vairuotojas R. K. B. B. įmonėje įdarbintas nuo 2011-09-15 iki 2011-09-18 19.00 val. darbo neturėjo, tačiau iš byloje esančio R. K. paaiškinimo (b.l. 9) matyti, jog 2011-09-18 dieną jis vyko į Lenkijos Respubliką įmonės nupirktų daržovių. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog įmonės savininkas tokiais veiksmais siekė nuslėpti prekių įsigijimą ir parsivežimą iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką bei jų pardavimą, tuo pačiu nuslėpti ir mokėtinus mokesčius.

Specialisto paaiškinime dėl B. B. įmonės ūkinės finansinės veiklos (b.l. 15) konstatuota, jeigu B. B. įmonė, pardavusi prekes už 10 000 Lt, nepagrindė apskaitos dokumentais pajamų gavimo 10 000 Lt ir nepaskaičiavo PVM (21 %) 2100 Lt, tai nesilaikė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 2 d. reikalavimo: „<...> kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita-faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą. Patikrinimo metu nustatyta, tai užfiksuota ir tarnybiniame pranešime (b.l. 19), jog B. B. įmonė pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. sąskaitas Nr. 34/11, Nr. 46/11, Nr. 842/11 ir vieną sąskaitą be numerio įsigytas prekes, neišrašius sąskaitų, pardavė rugsėjo 20-21 dienomis ir už tai gavo 10 000 Lt pajamų, tačiau šių ūkinių operacijų buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo. Kad pardavus prekes jokios sąskaitos nebuvo išrašytos, matyti iš tarnybinio pranešimo (kuris parašytas remiantis byloje esančiu 2011-09-22 B. B. paaiškinimu rusų kalba, b.l. 11), kuriame nurodyta, jog B. B. savo paaiškinime nurodė, kad pardavęs prekes sąskaitų neišrašė (b.l. 19). Teismo vertinimu, tokiu būdu, kai 2011 m. rugsėjo 20-21 dienomis už 10 000 Lt pardavus įmonės pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. sąskaitas Nr. 46/11, Nr. 842/11, Nr. 34/11 ir vieną sąskaitą be numerio įsigytą produkciją pirkėjams nebuvo išrašyti apskaitos dokumentai ir ūkinės operacijos - pajamų gavimas bei prekių įsigijimą patvirtinantys dokumentai nebuvo fiksuoti apskaitos registruose, buvo siekiama nuslėpti privalomus mokėti mokesčius. Nors jokie bylos duomenys nepatvirtina B. B. parodymų, kad pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. sąskaitas Nr. 34/11, Nr. 46/11, Nr. 842/11 ir vieną sąskaitą be numerio įsigytos prekės buvo parduotos tik už 10 000 Lt, t.y. iš esmės už įsigijimo kainą, tačiau byloje taip pat nėra duomenų, kurie tai paneigtų, todėl teismas tokiais B. B. parodymais remiasi. Iš specialisto išvados (b.l. 15) matyti, jog nuo 10 000 Lt pajamų paskaičiuojamas 2100 Lt pridėtinės vertės mokestis. Kadangi gautos 10 000 Lt pajamos nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais, darytina išvada, jog tokiu būdu buvo siekiama nuslėpti pridėtinės vertės mokestį. Kadangi siekta nuslėpti 2100 Lt, t.y. virš 16 MGL dydžio sumos pridėtinės vertės mokestį, B. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 1731 str. 5 d. Pažymėtina, jog B. B. nubaustas ne už deklaracijos nepateikimą ir mokesčių nesumokėjimą, kaip bandoma traktuoti apeliaciniame skunde, o už tai, kad jo vadovaujamoje įmonėje ūkinės operacijos nebuvo fiksuotos apskaitos registruose, tokiu būdu siekiant nuslėpti mokesčius.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos išvados dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1731 str. 5 d., pagrįstos ir motyvuotos. Pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. B. (B. B.) apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.