- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-03-26
- Bylos Nr.
- A2.9.-163-870/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13478-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- S. R.
- Kategorijos
- 48.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. R. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, lietuvės, nedirbančios, registruotos Lietuvos darbo biržoje, aukštojo išsilavinimo, vedusios, turinčios mažametę dukrą ir pilnametį sūnų, nebaustos administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Vyresnysis specialistas V. B. 2014 m. lapkričio 5 d. surašė S. R. – B. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad S. R. – B. 2014-10-14, Peteliškių 46-35, Vilniuje, būdama mažametės J. B. motina nepakankamai panaudojo tėvų valdžią jos atžvilgiu, tinkamai nesirūpino vaiko gerove ir saugumu, nevykdė pareigos tinkamai prižiūrėti savo vaiką, varė mažametę J. iš namų, ko pasekoje J., išsinešusi kuprinę ir be striukės nubėgo prašyti pagalbos į Vilniaus Filaretų pradinę mokyklą. Tokiais savo veiksmais S. R. – B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 str. 1 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. R. – B. teismo posėdyje kaltės nepripažino. Į teisėjos klausimus atsakė, kad vakare su dukra bendravo įprastai, konfliktų nebuvo. Tą vakarą užėjo nugaros skausmai, atsigulė į lovą pasižiūrėti filmą, bežiūrint jį, užmigo. Dukrai liepė eiti miegoti. Buvo vakaras, tarp septynių aštuonių valandų. Pabudo ryte. Nuėjo suruošti vaiką į mokyklą, į jos kambarį, ir jos nerado. Kai dukra išėjo iš namų, ji paliko duris atviras, nerakintas.
Teismo posėdyje liudytoja S. Š. paaiškino, jog mergaitė jai nurodė, kad jai buvo pasakyta eiti iš namų arba ji bus „nudėta“.
Teismo posėdyje liudytojas R. B. paaiškino, jog vaikas nėra fantazuotojas.
Teismo posėdyje liudytoja G. R. paaiškino, kad paklausus apie šį įvykį, mergaitė atsako, kad nežino, kaip buvo. Ji negali paaiškinti, kodėl išėjo iš namų. Į atstovės adv. V. Z. klausimus atsakė, kad J. linkus fantazuoti. Mėgsta perdėti dalykus.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-10-16 akte pažymima, kad mažametė pasakojo, jog vakare norėjo pasižiūrėti filmukų ir atsiklausė mamos, ar galima. Kadangi mama tylėjo, todėl mažametė mamos paklausė: „Ar tu burnos neturi?“. Suprato, kad jos žodžiai mamą supykdė. Pasak mergaitės, dėl šios priežasties mama liepė susikrauti daiktus ir išvarė ją iš namų. Tai jau trečias kartas, kai ją iš namų išvaro. Kartais supykusi mama jai tąso už plaukų, tačiau nemuša. Mamos ji kartais bijo (b.l. 34).
2014-10-28 liudytojos S. R. – B. apklausos protokole nurodoma, kad 2014-10-14, apie 19.30 val., ji atsigulė į lovą ir žiūrėjo filmą, užsidarė duris. Nebuvo jokio konflikto, ji dukrai negrasino ir iš namų jos neišvarė. Bežiūrėdama filmą užmigo. Atsikėlė ryte, pastebėjo, kad nėra dukros J. B.. Jos dukra yra ne vieną kartą savavališkai išėjusi iš namų. (b.l. 13).
2014-10-29 liudytojos J. B. apklausos protokole nurodoma, kad 2014-10-14, apie 19-19.30 val. mama jai apsakė, kad pasiimtų daiktus ir eitų iš namų, kol mama jos nesumušė. Pasiėmė tik kuprinę ir be striukės išbėgo į lauką, o mama užrakino duris (b.l. 15).
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas negali padaryti išvados, kad S. R. – B. varė mažametę J. B. iš namų, kadangi tokie duomenys yra neįrodyti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog S. R. – B. varė mažametę J. B. iš namų, paremta tik mažametės liudytojos J. B. paaiškinimais, o šių jos paaiškinimų daugiau nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. paaiškino, jog 2014-10-14, apie 19.00-19.30 val., norėjo pasižiūrėti filmukų ir atsiklausė mamos, ar galima. Kadangi mama tylėjo, todėl mažametė mamos paklausė: „Ar tu burnos neturi?“. Suprato, kad jos žodžiai mamą supykdė (b.l. 34). Mama jai pasakė, kad imtų, kokius nori daiktus ir eitų iš namų, nes kitaip žadėjo ją sumušti. Todėl ji pasiėmė tiktai kuprinę ir be striukės išbėgo į lauką, o mama užrakino duris (b.l. 5). Aplinkybė, jog policijos pareigūnai negalėjo patekti į S. R. – B. namus, galėtų patvirtinti J. B. paaiškinimus, jog S. R. – B. užrakino buto duris, kai mergaitė paliko butą, kas paneigtų S. R. – B. paaiškinimus, jog iš ryto ji rado pravertas, atrakintas duris, tačiau iš 2014-10-14 tarnybinio pranešimo matyti, kad policijos pareigūnai nepateko ne į Peteliškių 46-35, Vilniuje, o į Peteliškių 46, Vilniuje (b.l. 8). Taigi, policijos pareigūnai negali patvirtinti, ar buto, esančio Peteliškių 46-35, Vilniuje, durys buvo atvertos, neužrakintos, ar ne. Dėl šios priežasties nėra ir pagrindo netikėti S. R. – B. paaiškinimais, jog durys 2014-10-15 ryte buvo atvertos, neužrakintos. Taigi, S. R. – B. paaiškinimai, kad 2014-10-14, apie 19.30 val. ją apėmė nugaros skausmai, ji atsigulė į lovą žiūrėti filmą ir netyčia užmigo, o, atsibudusi ryte, neberado dukters ir rado atvertas, neužrakintas duris, yra nepaneigti. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, jog galėjo būti S. R. – B. nurodytos aplinkybės. Pirma, S. R. – B. 19.00-20.00 val. užmigo, bežiūrėdama filmą (b.l. 10, 28), todėl atrodytų neįtikėtina, jog ji išvarė dukrą iš namų, pasakė jai, kad ją „nudės“, o paskui lyg niekur nieko užmigo, bežiūrėdama filmą. Tuo labiau, kad išvarymai iš namų jų šeimoje nėra įprastas reiškinys (mergaitė teigė, jog anksčiau išvarė du kartus (b.l. 34) (mama sako, kad ji buvo savavališkai išėjusi (b.l. 13)), be to, S. R. – B. teigė, jog vakare jos su dukra bendravo įprastai, konfliktų nebuvo. Teismo vertinimu, konfliktas kilti galėjo, kadangi ji mergaitei buvo uždraudusi žiūrėti filmukus prieš miegą, jai skaudėjo nugarą, dėl ko galėjo būti suirzusi, tačiau tai nereiškia, kad šis konfliktas buvo tokio lygio, jog mama išvarė dukrą iš namų ir grasino ją „nudėti“, tuo labiau, kad, kaip ir minėta, nėra įrodymų, jog mergaitė buvo išvaryta iš namų ir jai grasinta susidoroti su ja. Svarbu paminėti, jog mergaitė prisipažino, jog ji mamos kartais bijo (b.l. 34), todėl kelia abejonių mergaitės paaiškinimas, jog ji mamai pasakė „Ar tu burnos neturi?“. Atsižvelgiant į tai, kad S. R. – B. galėjo ir turėjo žinoti, kad jos dukra jos kartais bijo, manytina, kad ir pati mama galėjo ir turėjo suvokti, jog jos grasinančius žodžius mergaitė gali priimti rimtai, išsigąsti, ir šių žodžių nevartoti arba juos vartoti be rimtų ketinimų, kaip kad ir teigiama 2014-10-30 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 5). Iš esmės, galėjo būti ir taip, kad mergaitė dėl galimai įvykusio konflikto laikė pyktį savyje ir naktį pabėgo iš namų, neužrakindama durų ir palikdama jas atviras, kad mama neišgirstų, kaip rakinamos durys. Antra, S. R. – B. rado neužrakintas, pravertas duris, todėl atrodytų neįtikėtina, jog ji, išvariusi mergaitę iš namų, neuždarė ir neužrakino buto durų. Atkreiptinas dėmesys, kad, G. R. paaiškinimais, J. B. linkusi fantazuoti, mėgsta perdėti dalykus. Šiame kontekste kritiškai vertintinas R. B. teiginys, jog vaikas nėra fantazuotojas (pagal teismų suformuotą praktiką, bylose kai ginčas kyla tarp sutuoktinių, kurių santykiai pašliję, ruošiamasi ištuokai arba ji jau vyksta, kai tokia pora augina bendrą vaiką, jų santykiai įtempti, priešiški vienas kito atžvilgiu, teismas privalo labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situaciją, turėti ne visai teisėtų motyvų, kad susijaudinę sutuoktiniai kartais nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitą sutuoktinį. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-71/2012, 2K-299/2013)), tuo labiau, kad R. B. pasakė, kad „nemanau, kad dukra linkusi fantazuoti“, kas reiškia, kad jis nėra įsitikinęs, jog mergaitė nefantazuoja, tuo labiau, nefantazavo apie galimo pažeidimo aplinkybes. Taip pat svarbu paminėti, jog, G. R. paaiškinimais, paklausus apie šį įvykį, mergaitė atsako, kad nežino, kaip buvo, ji negali paaiškinti, kodėl išėjo iš namų, kas leidžia abejoti ir pačios mergaitės paaiškinimų patikimumu, nuoseklumu. bei patvirtina, jog mergaitė melavo apie konfliktą ir jo aplinkybes arba pateikė duomenis, neatitinkančius konflikto metu susidariusią situaciją.
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomi skirtingi pažeidimo laiko ir vietos duomenys. Skiltyje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodoma, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas 2014-10-14, adresu Peteliškių 46-35, Vilniuje (b.l. 2), tačiau skiltyje „Pažeidimo data, laikas, vieta“ nurodyta „2014 m. lapkričio 5 d., 12 val. 38 min., Vilniuje, Filaretų 43“. Iš bylos medžiagos matyti, kad tariamas pažeidimas padarytas 2014-10-14, tarp 19.00 val. ir 20.00 val. (b.l. 5, 7, 8, 9).
Nors 2014-10-16 R. B. pareiškime teigiama, kad „Tą patį vakarą iš S. R. – B. telefono numerio gavau sms žinutę, kuriame ji parašė, jog yra bloga motina“ (b.l. 9), tą pati aplinkybė nurodyta ir 2014-10-16 akte (b.l. 34), tačiau ši aplinkybė negali patvirtinti S. R. – B. kaltės, jai padarius ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą, kadangi bylos medžiagoje nėra šios trumposios SMS žinutės kopijos, bylos nagrinėjimo metu R. B. taip pat neparodė teismui šios trumposios SMS žinutės, be to, nėra aišku, ką S. R. – B. siekė šiais žodžiais pasakyti – ar gailisi dėl galimai įvykusio konflikto, ar tiesiog išreiškė savo nuomonę apskritai dėl jos sugebėjimo auklėti dukrą. Aplinkybė, kad tarp 22.00 val. ir 23.00 val. ši SMS buvo galimai atsiųsta (b.l. 34), galėtų paneigti S. R. – B. teiginį, jog ji miegojo ne nuo 19.00-20.00 val. iki ryto, o 19.00-20.00 val. – 22.00-23.00 val. – ryto, tačiau ši aplinkybė dėl aukščiau minėtų priežasčių taip pat nepatvirtina S. R. – B. kaltės, padarius ATPK 181 str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2791/2009 N575-1326/2010). Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad ATPK 181 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio administracinio teisės pažeidimo protokolas grindžiamas prielaidomis, administracinio teisės pažeidimo sudėties nėra, dėl ko negali būti paliktas galioti skundžiamas nutarimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p. 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str.,
nutarė:
Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. R. – B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.