- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- e2-1429-260/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00245-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- E. A., K. N.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPO LT“ atstovei E. K., atsakovui E. A., jo atstovui advokatui D. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPO LT“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, ieškinį atsakovams K. N. ir E. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė BUAB „VIPO LT“, atstovaujama bankroto administratorės UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, 2019 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. N. ir E. A., kuriame prašo teismo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 23 d. E. A. ir K. N. sudarytą uždarosios akcinės bendrovės „VIPO LT“ akcijų pirkimo – pardavimo sandorį; 2) priteisti iš atsakovo E. A. ieškovės naudai 59 300,14 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovo E. A. ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (1 t., e. b. l. 1-9).
2. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „VIPO LT“ bankroto bylą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. kovo 27 d. duomenimis bendra teismo nutartimis patvirtintų BUAB „VIPO LT“ kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 45191,50 Eur. Bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus gina bankrutuojančios įmonės administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 14 p.), o kreditorių interesai ginami, be kita ko, ir ginant bankrutuojančios įmonės interesus. Bankroto administratorė ieškiniu teikia prašymą dėl pripažinimo negaliojančiu įmonės akcijų pirkimo – pardavimo sandorio, kuriuo buvęs UAB „VIPO LT“ akcininkas ir direktorius E. A. perleido šios bendrovės akcijas K. N., bei žalos (nuostolių), kurią įmonei UAB „VIPO LT“ ir jos kreditoriams padarė buvęs įmonės akcininkas ir direktorius E. A., atlyginimo.
3. Dėl akcijų pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ieškovė paaiškino, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „VIPO LT“ vieninteliu akcininku ir vadovu nuo 2018-03-23 buvo K. N.. Vykdydama įmonės bankroto procedūrą, administratorė įpareigojo K. N. perduoti administratoriui visą UAB „VIPO LT“ turtą pagal balansą, sudarytą 2018-11-20 duomenimis, ir visus įmonės dokumentus. Nepavykus K. N. įteikti dokumentų, įpareigojančių jį perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtą, rasti šį asmenį, administratorė 2018 m. lapkričio 21 d. raštu kreipėsi į buvusį įmonės vienintelį akcininką ir direktorių E. A. su prašymu pateikti administratorei akcijų pardavimo K. N. sutarties kopiją, UAB „VIPO LT“ balansą, sudarytą akcijų perleidimo datai, informaciją ar duomenis, kokius dokumentus ir turtą jis perdavė naujam įmonės akcininkui K. N.. E. A. bankroto administratorei pateikė 2018 m. kovo 23 d. tarp jo ir K. N. pasirašytą akcijų perleidimo sutartį. Administratorės nuomone, 2018 m. kovo 23 d. akcijų perleidimo sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.81 str.) bei yra tariamasis (CK 1.86 str.), todėl pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pagal CK 1.86 str. 1 d. tariamas sandoris yra toks sandoris, kuris yra sudarytas tik dėl akių – neketinant sukurti teisinių pasekmių. Tariamas sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą išlygą dėl padarinių – faktiniai sandorio padariniai iš tikrųjų yra kitokie, nei jame nurodyti, nei turėjo atsirasti pagal sandorį. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas sandorio negaliojimo pagrindas dėl jo prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei. Kaip pažymima teismų praktikoje, įstatymas neatskleidžia viešosios tvarkos ar geros moralės turinio, jis (turinys) yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Akcijų perleidimo sandoris buvo sudarytas tuo metu, kai UAB „VIPO LT“ jau faktiškai nevykdė veiklos. VSDFV duomenimis visi UAB „VIPO LT“ darbuotojai buvo masiškai atleidinėjami visą 2018 m. kovo mėnesį, didžiausia dalis darbuotojų buvo atleista 2018 m. kovo 21 d., Administratorei prieinami įmonės banko sąskaitų išrašai akivaizdžiai rodo, kad 2018 m. vasario mėnesį buvo atlikti paskutiniai UAB „VIPO LT“ mokėjimai, vėliau iš įmonės banko sąskaitos tebuvo nurašomos ar rezervuojamos piniginės lėšos, tačiau įmonė jokių mokėjimų nebevykdė. Nuo 2018 m. kovo mėnesio įmonės ūkinė komercinė veikla nutraukiama ir nevykdoma. Administratorė nustatė, kad UAB „VIPO LT“ finansinė padėtis buvo bloga jau 2016 metais, visi dabartiniai jos įsiskolinimai kreditoriams susidarė dar iki akcijų perleidimo sutarties sudarymo. Įmonių bankroto įstatymo 8 str. 4 d. nustato pareigą įmonės vadovui savalaikiai priimti atitinkamą sprendimą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo juridinio asmens atžvilgiu. Šiuo atveju tuometinis įmonės vadovas ir akcininkas E. A. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, o įmonę perleido K. N., tokiu būdu siekdamas išvengti kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo įmonėje dar esančiu turtu ir lėšomis. Šios faktinės aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad akcijų perleidimo sandoriu nebuvo siekiama tokiam sandoriui būdingų tikslų: akcijų įgijėjas K. N. nesiekė vystyti verslo, atgaivinti įmonės veiklą, išsaugoti darbo vietas ir pan., akcijų pardavėjas E. A. siekė sukurti schemą, padėsiančią išvengti atsakomybės ir įstatyminių pareigų bei teismo įpareigojimų vykdymo įmonės bankroto procese. Sandorio tikslas – išvengti ankstesniam bendrovės savininkui ir vadovui tenkančių pareigų ir galbūt galinčios kilti atsakomybės – neatitinka geros moralės normų, teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų, todėl toks sandoris laikytinas niekiniu ir dėl prieštaravimo viešajai tvarkai ar gerai moralei LR CK 1.81 straipsnio prasme. Todėl akcijų perleidimo sandoris pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos.
4. Dėl žalos atlyginimo priteisimo ieškovė paaiškino, kad bankroto teisinių santykių subjektų tikslai priklauso nuo jų padėties bankroto procese. Bankroto administratoriaus tikslas – apginti kreditorių interesus ir efektyviai vykdyti visas bankroto procedūras. Šiems tikslams įgyvendinti Įmonių bankroto įstatyme, be kita ko, nustatyta, kad, iškėlus bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, kad įmonės valdymo organai privalo perduoti įmonės bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p). Kadangi 2018 m. kovo 23 d. akcijų perleidimo sandoris yra fiktyvus sandoris ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento, o buvęs įmonės vadovas ir akcininkas E. A. nėra perdavęs K. N. įmonės dokumentų bei turto, žala įmonei bei jos kreditoriams buvo padaryta jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, E. A. yra subjektas, kurio atžvilgiu taikytina civilinė atsakomybė dėl įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos. Teismo nutartimis patvirtintų BUAB „VIPO LT“ kreditorių finansinių reikalavimų dydis ieškinio pateikimo dieną sudarė 45.191,50 Eur, šiuo metu yra gauti ir teismui pateikti tvirtinti papildomi 13.140,55 Eur ir 968,09 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai. Kadangi joks šios įmonės turtas ir turtinės teisės administratorei nebuvo perduoti ir negalės būti įmonės bankroto procese realizuoti, nėra jokių kitų priemonių kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti. Todėl ieškiniu reiškimas reikalavimas atlyginti 59300,14 Eur žalą. Atsakovas E. A., veikdamas nesąžiningai, pažeisdamas fiduciarines pareigas įmonei ir jos kreditoriams bei pažeisdamas įstatymines nuostatas, nuslėpė įmonės turtą nuo kreditorių. Visa jo veiksmų seka rodo jų tikslingą veikimą prieš įmonės ir jos kreditorių interesus – sudaroma fiktyvi akcijų perleidimo sutartis, kurios pagrindu fiktyviu statytiniu įmonės vadovu tampa asmuo, tokį sandorį sudaręs tik dėl materialinio atlygio neturint tikslų perimti įmonės valdymą ir vystyti verslą, sukuriamos formalios prielaidos buvusiam įmonės vadovui ir akcininkui nevykdyti įstatymo ir teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų įmonės bankroto procese, dėl ko administratoriui nėra perduodamas įmonės turtas bei turtinės teisės ir jis negali nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų struktūros bei tinkamiausiu būdu ginti kreditorių interesus. Todėl tokia E. A. veiksmų seka laikytina neteisėtu veikimu prieš įmonės ir jos kreditorių interesus, lėmusiu žalos BUAB „VIPO LT“ kreditoriams padarymą. Konstatavus, kad atsakovas E. A. tyčia neteisėtais veiksmais nuslėpė įmonės turtą nuo kreditorių, darytina išvada, kad įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala yra tiesioginis jo neteisėtų veiksmų rezultatas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į ieškinį (2 t., e. b. l. 63-72) atsakovas E. A. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime jis nurodė, kad UAB „VIPO LT“ jis įsteigė 2008 metais, buvo vienintelis jos akcininkas ir vadovas. Nuo 2010 metų bendrovė vystė maitinimo įstaigų veiklą. 2010 metais ji atidarė užeigą, kuri veikė iki 2014 metų, 2012 metais atidarė antrąją užeigą, 2015 metais išsinuomojo patalpas trečiajai užeigai, bet dėl ginčų su nuomotoju jos atidaryti nepavyko, 2016 metais atidarė ketvirtąją užeigą naujai pastatytame prekybos centre. 2016 metų gruodžio mėnesį pastarojoje užeigoje kilo gaisras. Dėl suveikusios priešgaisrinės sistemos, įsijungus automatiniams vandens purkštuvams, buvo sugadintas ir kitų prekybos centro patalpų nuomininkų turtas, jų draudikai pareikalavo, kad žalą atlygintų UAB „VIPO LT“. 2017 metų kovo mėnesį, susitarus su nuomotoju, pavyko atidaryti trečiąją užeigą, bet ji dirbo nuostolingai. 2017 m. birželį bendrovės nuostolis buvo didelis dėl dviejų esminių priežasčių – trečiosios užeigos įrengimui buvo panaudota didelė apyvartinių lėšų dalis, tačiau užeigą teko labai greitai uždaryti dėl nuostolingos veiklos; po gaisro ketvirtojoje užeigoje draudimo kompanijos reikalavo atlyginti didelę turtinę žalą. 2017 m. lapkričio mėnesį, surinkęs stipresnę komandą (atsakingus ir patirties turinčius darbuotojus), jis priėmė sprendimą atidaryti penktąją užeigą. Po šios užeigos atidarymo bendrovės finansinė padėtis pradėjo gerėti, gaunamos pajamos rodė geras perspektyvas atsiskaityti su kreditoriais ir sėkmingai tęsti bendrovės veiklą. Jis visą laiką siekė išsaugoti bendrovės veiklą, didinti pajamas, plėsti bendrovės veiklą atidarant naujas užeigas. Trūkstant apyvartinių lėšų jis įnešė asmeninių ir artimųjų lėšas į bendrovės kasą. Iš viso bendrovė gavo ir negrąžino jam 41024 Eur. 2017 m. lapkričio 8 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos atliko bendrovės operatyvų patikrinimą ir nustatė, jog buvo pažeistas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas – bendrovė atsiskaitė su tiekėjais tuo metu, kai buvo skolinga mokesčių administratoriui. 2018 m. kovo mėnesį jis buvo nubaustas administracine tvarka už atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimą, jam buvo paskirta 1400 Eur bauda. Jis baudą sumokėjo, tačiau suprato, kad atsiskaitant tik su mokesčių administratoriumi jam nepavyks tęsti bendrovės veiklos, kadangi nuomotojai jau grasino nutraukti nuomos sutartis esant vėlavimui atsiskaityti, tiekėjai – netiekti maisto produktų, darbuotojai teigė, jog negaudami atlyginimo ieškosis kito darbo. Atsižvelgdamas į tai, jog pakartotinio administracinio nusižengimo atveju jam grėsė bauda nuo 2700 Eur iki 6000 Eur, jis suprato, jog negali toliau atsiskaityti su tiekėjais, nuomotojais, kadangi vėl bus pažeistas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas ir pradėjo domėtis bendrovės restruktūrizavimo procedūra, bankroto procedūra, investicijomis, finansų specialistų ir teisininkų konsultacijomis. Jis ieškojo tinkamiausios išeities susiklosčiusioje situacijoje, internete rado daugybę skelbimų dėl verslo konsultavimo, probleminių įmonių finansų tvarkymo, įmonių su skolomis pirkimo. Atsakovas susisiekė su vienu iš tokių paslaugų teikėju – atsakovu K. N., kuris viešai skelbėsi perkantis įmones su finansiniais sunkumais. Jis pasidomėjo K. N. ir rado daug informacijos internete apie tai, kad šis asmuo yra įmonių vadovas, užsienio įmonės prezidentas, šią informaciją K. N. patvirtino ir susitikus gyvai, paaiškino, jog jau senai tuo užsiima, tuo verčiasi ir iš to gyvena, todėl jam pasirodė, jog atsakovas K. N. yra patikimas pirkėjas. 2018 m. kovo 23 d. jie susitiko notaro biure ir sudarė bendrovės akcijų pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovas K. N. patvirtino, jog yra susipažinęs su bendrovės ūkine finansine veikla bei žino apie įmonės turimas skolas, toks pareiškimas yra nurodytas akcijų pirkimo pardavimo sutarties 5.2.4. punkte. Po šio sandorio jie abu nuvyko į VĮ Registrų centrą ir pateikė duomenis apie pasikeitusį bendrovės akcininką ir direktorių, direktoriumi tapo atsakovas K. N.. 2018 m. kovo 28 d. jie susitiko ir jis perdavė atsakovui K. N. visus bendrovės dokumentus, spaudą, kasos lėšas ir kt., jie sudarė bylų (dokumentų) perėmimo aktą, kurį buvo parengęs bendrovės buhalteris Ž. B.. Atsakovas E. A. nurodė, kad nėra pagrindo akcijų pirkimo – pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia, nes tarp jo ir atsakovo K. N. nebuvo piktavališko susitarimo, susijusio su akcijų perleidimu, jie vienas kito nepažinojo. Jis pageidavo parduoti akcijas, o atsakovas K. N. pageidavo įsigyti bendrovės akcijas. Jis nesiekė sukurti schemos, kuri padėtų jam išvengti atsakomybės, o tikėjosi ir turėjo pagrindą manyti, jog atsakovas K. N. tęs bendrovės veiklą ir bendrovė suklestės, atsiskaitys su kreditoriais. Jie, atsakovai, sudarė įstatymo nustatytos formos reikalavimus atitinkantį sandorį, kurio turinys atitiko tikrąją sandorio šalių vidinę valią, tikslus ir motyvus. Atsakovai šiuo sandoriu siekė sukurti būtent tokias teises ir pareigas, kokios yra nurodytos akcijų pirkimo pardavimo sutartyje. Be to, sandoris buvo realiai įvykdytas – atsakovas K. N. sumokėjo akcijų pirkimo kainą, registravo akcininkų ir vadovo pasikeitimą VĮ Registrų centre, atsakovas E. A. perdavė naujam akcininkui visus bendrovės dokumentus ir turtą , o tai yra savarankiškas pagrindas šio sandorio nepripažinti tariamu ir negaliojančiu. Atsakovo E. A. vertinimu, priteisti žalos atlyginimą iš jo bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VIPO LT“ nėra pagrindo. Įmonės dokumentus ir turtą jis perdavė atsakovui – iš jo akcijas nupirkusiam atsakovui K. N., bendrovei ir jos kreditoriams padaryti žalą jis nesiekė, kreditoriniai reikalavimai atsirado ne dėl jo veiksmų, o dėl nelaimingo atsitikimo – gaisro. Laikytina, kad jis neatliko neteisėtų veiksmų, susijusių su turto neperdavimu bankroto administratorei.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas
6. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 8 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „VIPO LT“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras (1 t., e. b. l. 203 – 205). Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „VIPO LT“ vadovu ir akcininku nuo 2008 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. kovo 23 d. buvo atsakovas E. A., o nuo 2018 m. kovo 23 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo – atsakovas K. N. (1 t., e. b. l. 69-73). A. E. Adomavičius 2018 m. kovo 23 d. notaro patvirtinta Akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė visas UAB „VIPO LT“ akcijas atsakovui K. N. (1 t., e. b. l. 64-66).
7. Byloje ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „VIPO LT“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, pareiškė reikalavimus pripažinti negaliojančia 2018 m. kovo 23 d. tarp atsakovo E. A. ir atsakovo K. N. sudarytą uždarosios akcinės bendrovės „VIPO LT“ Akcijų pirkimo – pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovo E. A. ieškovės naudai 59 300,14 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (1 t., e. b. l. 1-9). Šioje byloje teismas sprendžia dėl ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumo.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu
8. Ieškovė, kaip ji nurodo ieškinyje, gindama bankrutavusios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus, prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 23 d. E. A. ir K. N. sudarytą uždarosios akcinės bendrovės „VIPO LT“ akcijų pirkimo – pardavimo sandorį, nurodo, kad šis sandoris yra tariamasis (CK 1.86 str. 1 d.) ir prieštaravo viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.).
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Toks sandoris turi paslėptą šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi realių padarinių ir jis nevykdomas.
10. 2018 m. kovo 23 d. E. A. ir K. N. sudaryta uždarosios akcinės bendrovės „VIPO LT“ Akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, teismo vertinimu, negali būti laikomas tariamuoju sandoriu, sudarytu tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių. To nepripažįsta atsakovas E. A.. Šiuo notarės patvirtintu sandoriu E. A. pardavė, o atsakovas K. N. nupirko įmonės akcijas ir po jų pirkimo tapo įmonės akcininku ir vadovu. Taigi šis sandoris sukūrė teisines pasekmes. Po akcijų pirkimo atsakovas K. N. perėmė UAB „VIPO LT“ dokumentus, pasikeitusius duomenis apie įmonės akcininką ir vadovą įregistravo Juridinių asmenų registre. Todėl pripažįstama, kad sandoris nėra tariamas, jis realus ir įvykdytas.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešoji tvarka paprastai nustatoma imperatyviosiomis teisės normomis. Pripažįstama, kad veiksmai, neatitinkantys teisės normų reikalavimų, yra prieštaraujantys viešajai tvarkai. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigingumo, padorumo suvokimas. Sandorio turinys vertinamas pagal visuomenėje vyraujančią gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo sampratą.
12. Teismo vertinimu, administratorės ginčijama 2018 m. kovo 23 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis negali būti pripažinta prieštaraujančia viešajai tvarka ir gerai moralei, nes tokio sandorio – įmonės akcijų pirkimo–pardavimo – nedraudžia nei teisės normos, nei moralės normos. Šia sutartimi akcijų pardavėjas realizavo savo teisę perleisti įmonę su turimu turtu ir skolomis kitam asmeniui, ko nedraudžia teisės normos, o akcijų pirkėjas faktiškai įgijo įmonę su skolomis, kas taip pat nėra draudžiama. Tai, kad po šio sandorio sudarymo įmonei, kurios akcijos buvo perleistos, iškelta bankroto byla ir iš jos dabartinio vadovo nepavyksta gauti įmonės dokumentų bei turto, nedaro aptariamo sandorio negaliojančiu CK 1.81 straipsnyje numatytu pagrindu. Įmonės akcijas perleidęs akcininkas, o konkrečiu atveju ir įmonės vadovas, E. A., netampa neatsakingu už žalą, padarytą įmonei jos kreditoriams, jei po akcijų pardavimo bus nustatyta, kad jis, būdamas akcininku ir įmonės vadovu, tokią žalą padarė. Taigi negalima sutikti su bankroto administratorės ieškinyje nurodytais argumentais, kad ginčijamą sandorį atsakovas E. A. sudarė siekdamas išvengti atsakomybės.
13. Atsižvelgdamas į šio sprendimo 9-12 punktuose nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2018 m. kovo 23 d. E. A. ir K. N. sudarytą uždarosios akcinės bendrovės „VIPO LT“ akcijų pirkimo–pardavimo sandorį yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas.
Dėl žalos atlyginimo
14. Ieškovė, reikšdama reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo E. A., nurodo jog UAB „VIPO LT“ bankroto byloje teismo nutartimis patvirtinti 59300,14 Eur kreditorių finansiniai reikalavimai, joks šios įmonės turtas ir turtinės teisės administratorei nebuvo perduoti ir negalės būti įmonės bankroto procese realizuoti, nėra jokių kitų priemonių kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti, todėl tokio dydžio žalą privalo atlyginti atsakovas E. A., kuris veikdamas nesąžiningai, pažeisdamas fiduciarines pareigas įmonei ir jos kreditoriams bei pažeisdamas įstatymines nuostatas, nuslėpė įmonės turtą nuo kreditorių.
15. Teismas sutinka su atsakovo E. A. vertinimu, kad priteisti žalos atlyginimą iš jo bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „VIPO LT“ nėra pagrindo, nes jis įmonės dokumentus ir turtą perdavė atsakovui – iš jo akcijas nupirkusiam atsakovui K. N.. Byloje atsakovo E. A. pateikti paaiškinimai ir duomenys apie dokumentų ir turto perdavimą naujam įmonės akcininkui atsakovui K. N. – 2018-03-28 Bylų (dokumentų) perėmimo aktas (t. 2., e. b. l. 78) – patvirtina, kad jis įmonės dokumentus ir turtą perdavė, jo nenuslėpė. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas E. A. nuslėpdamas įmonės turtą padarė įmonei UAB „VIPO LT“ ir jos kreditoriams 59300,14 Eur žalą.
16. Ieškinyje ieškovė nenurodė, kokiais dar neteisėtais veiksmais atsakovas E. A. padarė įmonei žalą, todėl dėl jo materialinės atsakomybės kitais galimais pagrindais teismas šioje byloje nesprendžia.
17. Pripažinęs, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas E. A. nuslėpdamas turtą padarė įmonei – uždarajai akcinei bendrovei „VIPO LT“ 59300,14 Eur žalą, teismas ieškovės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo E. A. žalos atlyginimą netenkina.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Padaręs išvadas, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia tarp atsakovų E. A. ir K. N. 2018 m. kovo 23 d. sudarytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kad neįrodyta, jog atsakovas E. A. nuslėpdamas įmonės turtą padarė įmonei 59300,14 Eur žalą, teismas ieškinį atmeta.
19. Byloje priėmęs ieškinį, Kauno apygardos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo E. A. turto areštą. Atmetus ieškinį, teismo paminėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo E. A. turto areštą – palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.