Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-05-31 · Civilinė byla Nr. 2YT-10202-950/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-31
Bylos Nr.
2YT-10202-950/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04111-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Pareiškėjas
J. O.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ ,,Turto bankas“
Advokatai
Eglė Grucytė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-10202-950/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04111-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 31 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Tomas Ridikas,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms – I. M. ir D. S.,dalyvaujant pareiškėjai J. O., jos atstovei advokatei Eglei Grucytei,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ ,,Turto bankas“ atstovui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. O. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. O. 2018-03-14 pareiškimu (b.l. 3 - 8) prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad L. M. po savo sutuoktinio P. M. mirusio - (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti, o po jos motinos L. M. mirties - (duomenys neskelbtini), visą jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą priėmė ji.

J. O. 2018-03-14 pareiškime (b.l. 3 - 8) nurodė, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) m., jos tėvai po jos gimimo išsiskyrė. Mama L. M. ir patėvis P. M. susituokė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė jos patėvis P. M.. Tačiau po patėvio mirties visą likusį turtą priėmė jos mama L. M. pradėjusi jį faktiškai valdyti. (duomenys neskelbtini) mirė jos mama L. M.. Jos mama ir patėvis kitų vaikų neturėjo. Po jos patėvio P. M. ir jos mamos L. M. mirties niekas paveldėjimo bylos neužvedė ir nepriėmė palikimo. Jos patėviui P. M. jo mirties dieną priklausė santuokoje su jos mama L. M. įgytas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įmokos už įgyjamą žemės sklypą. Jos mamai jos mirties dieną priklausė tiek santuokoje įgytas, tiek ir po patėvio mirties paveldėtas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), įmokos už įgyjamą žemės sklypą. L. M. po savo sutuoktinio mirties toliau gyveno jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame name, o po mamos mirties ji, kaip ir iki tol, gyveno motinai ir patėviui priklausančiame name, mokėjo visus būtinus mokėti mokesčius. Tiek jos mama po sutuoktinio mirties, tiek ji po mamos mirties nekilnojamąjį turtą nuosekliai valdė kaip savo. Tiek jos motinos L. M. veiksmai po P. M. mirties, tiek jos pačios veiksmai po motinos L. M. mirties, akivaizdžiai patvirtina faktus, kad pirmiausia jos mama, o vėliau ji priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Tai yra jos toliau naudojosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo visus būtinus mokėti mokesčius, nekilnojamąjį turtą prižiūrėjo, sutvarkė kilnojamuosius daiktus, jais toliau naudojosi. Neturėdama pakankamai teisinių žinių, po savo sutuoktinio mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą ar teismą (dėl apyrašo sudarymo) jos mama nesikreipė, ji taip pat neturėdama pakankamai teisinių žinių, po savo motinos mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą ar teismą (dėl apyrašo sudarymo) nesikreipė. Be to, dar 1995 m. jos mama ir patėvis buvo pradėję žemės sklypo įsigijimo procedūrą, buvo sumokėtos įmokos už žemės sklypą, kuriuo visą laiką buvo naudojamasi - žemės sklypas buvo šienaujamas, prižiūrimas, jis buvo aptvertas tvora ir kt. Todėl akivaizdu, kad jos mama L. M. po savo sutuoktinio P. M. mirties įgijo teisę tęsti žemės sklypo įgijimo procedūrą, o po L. M. mirties šias teises įgijo ji. Atsižvelgiant į tai, prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius palikimo priėmimo faktus tam, kad galėtų užbaigti paveldėjimo procedūras.

Pareiškėja J. O. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai nurodė, kad P. M. buvo jos patėvis, L. M. buvo jos mama. L. M. ir jos patėvis P. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Ji gimė (duomenys neskelbtini). Jos mama kitų vaikų neturėjo, P. M. vaikų apskritai neturėjo. P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po P. M. mirties neatsirado jokių kitų giminaičių, pretenduojančių į jo likusį turtą. P. M. mirties dieną su L. M. gyveno vienoje namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusėje, o ji (pareiškėja) gyveno kitoje minėto namo pusėje. Jie minėtame name turėjo atskirus savo butus. Mirties dieną P. M. priklausė pusė namo, esančio (duomenys neskelbtini), baldai, rūbai. Žemės sklypas ant kurio stovi namas iki galo dar nėra sutvarkytas, yra suplanuotas, bet geodeziniai darbai dar neatlikti. Po P. M. mirties jo likusiu turtu toliau rūpinosi jos mama L. M.. Jai mama duodavo pinigų, kad ji sumokėtų mokesčius už mamai priklausančią namo dalį. Po patėvio mirties jo likusio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto savininke ji visada laikė mamą L. M.. Jos mama mirė (duomenys neskelbtini). L. M. be jos neturėjo kitų giminaičių, galinčių pretenduoti į likusį turtą. Kai mirė mama visu likusiu turtu rūpinosi ji, ji liko gyventi name, prižiūrėjo jį, tvarkė žemę ir toliau tai vienasmeniškai daro.

Pareiškėjos J. O. atstovė advokatė Eglė Grucytė teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė 2018-03-14 pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir prašė pareiškėjos pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-03-23 pateiktame atsiliepime į pareiškimą (b.l. 43 - 48) nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog pareiškėjos mama L. M. faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėdama mirusio sutuoktinio P. M. palikimą valdyti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos jį priėmė, todėl suinteresuoto asmens vertinimu nėra teisinio pagrindo pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. M. priėmė palikimą po sutuoktinio P. M. mirties faktiškai pradėdama paveldimą jo turtą valdyti. Suinteresuotas asmuo dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo šioje byloje neprieštaraus tik tuomet, jeigu pareiškėja teismui visiškai patvirtins ir įrodys aplinkybes, kad jos mama L. M. per Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių laikotarpį faktiškai atliko aktyvius veiksmus priimti mirusio sutuoktinio P. M. palikimą ir teismui neliks jokių abejonių tokių faktų buvimo byloje esančių įrodymų visumos pagrindu. Pareiškėjos reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjai faktiškai pradėjus L. M. paveldimą turtą valdyti taip pat turėtų būti netenkintinas, nes jis, visų pirma, yra išvestinis iš pirmojo pareiškėjos pareiškime nurodyto reikalavimo, o antra, jo pripažinimui pagrįsti pareiškėja taip pat nėra pridėjusi jokių leistinų rašytinių įrodymų, kad būtent ji po L. M. mirties per Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. numatytą trijų mėnesių laikotarpį būtų faktiškai atlikusi aktyvius veiksmus priimti mirusios mamos L. M. palikimą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad jis iki 2018-03-23 nėra gavęs pranešimo iš kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovo apie galimą L. M. ar P. M. palikimo perėjimą valstybei. Taip pat suinteresuotas asmuo prašė civ. bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 57). Atsižvelgiant į tai, civ. byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui (Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d.).

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimo į pareiškėjos J. O. pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“ buvo įteikti tinkamai (b.l. 42).

Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką suinteresuotam asmeniui buvo pranešta tinkamai (b.l. 59). Atsižvelgiant į tai, civ. byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovui (Lietuvos Respublikos CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja J. O. 2018-03-14 pareiškimu (b.l. 3 - 8) prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po P. M. mirties - (duomenys neskelbtini), visą palikimą priėmė ir jį valdė jos motina L. M., o po motinos L. M. mirties - (duomenys neskelbtini), visą palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą priėmė ji. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintys faktai privalo būti nustatytas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui (b.l. 3 - 8).

Gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) ? Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gimė J. J., jos motina nurodyta L. J. (b.l. 10). J. J. (duomenys neskelbtini) susituokė su V. M. O. ir pasirinko vyro pavardę – O. (b.l. 12). Sutuoktuvių liudijimas (duomenys neskelbtini) ? (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad P. M. (duomenys neskelbtini) susituokė su L. J., kuri pasirinko sutuoktinio pavardę – M. (b.l. 14).

Iš mirties liudijimo (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Iš Kauno miesto 13-ojo notarų biuro 2018-02-13 pažymos Nr. 14 matyti, kad Kauno miesto 13-asis notarų biuras nėra gavęs pareiškimų apie P. M., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą (b.l. 16). L. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). Iš Kauno miesto 13-ojo notarų biuro 2018-02-07 pažymos Nr. 13 matyti, kad Kauno miesto 13-asis notarų biuras nėra gavęs pareiškimų apie L. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo priėmimą (b.l. 19).

Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad mirusios L. M. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (b.l. 38). Be to, pareiškėja J. O. pareiškime nurodė, kad 1995 m. jos mama ir patėvis buvo pradėję žemės sklypo įgijimo procedūrą ir buvo sumokėtos įmokos už žemės sklypą. Minėtas aplinkybes patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2012-12-31 pažyma apie įmoką už žemės sklypą (b. l. 20), kurioje nurodyta, kad namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), naudotoja L. M. už naudojamą žemės sklypo dalį 1995-12-15 sumokėjo avansą 414,48 Lt investiciniais čekiais neindeksuotais 32 kartus; valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis su L. M. nesudaryta, žemės sklypas VĮ ,,Registrų centre“ neįregistruotas. Taupomojo banko pranešimai patvirtina aplinkybes, kad įmokos buvo sumokėtos (b.l. 21 - 23).

Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. numatyta, kad įpėdinis palikimą priima, kai jis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės ir pan. Ypatingai svarbą reikšmę turi paties įpėdinio elgesys paėmus palikėjo daiktus, t.y. paėmęs daiktus jis privalo elgtis kaip jų savininkas ir kaip tų daiktų savininką, jį privalo suvokti visi kiti asmenys.

Pareiškėja J. O. duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jos patėviui priklausė dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriuo po jo mirties iš karto pradėjo naudotis likusi gyva sutuoktinė (pareiškėjos motina) L. M.. Pareiškėja J. O. visą laiką gyveno kartu su savo motina L. M. ir patėviu P. M. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas namas buvo padalintas į butus: du butai buvo registruoti mamos L. M. vardu, o vienas pareiškėjos J. O. vardu. Po motinos L. M. mirties ji toliau liko ten gyventi, vienintelė rūpinosi ir prižiūrėjo likusį nekilnojamąjį turtą. Tokius pareiškėjos teiginius visiškai patvirtina oficialūs rašytiniai įrodymai - VĮ „Registrų centras“ duomenys (b.l. 38) ir pareiškėjos pateikti mokėjimo kvitai (b.l. 24 - 36), kurie neginčijamai liudija, kad ji mokėjo įvairius mokesčius už gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas, ir tai ji darė jau po L. M. mirties, t.y. po (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CPK 197 str. 2 d.). Be to, nurodytas faktines aplinkybes pareiškėja įrodinėjo ir liudytojų - J. V. ir M. V. - parodymais.

Pažymėtina, jog įrodymai civ. byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 1 d.). Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 177 str. 2 d., viena iš įrodymų rūšių yra liudytojų parodymai. Atsižvelgiant į tai, galiojantys teisės aktai nedraudžia tam tikras faktines aplinkybes įrodinėti remiantis liudytojų parodymais.

Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nuo 1942 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji pažinojo L. M., jos gyveno kaiminystėje. L. M. sutuoktinis P. M. mirė (duomenys neskelbtini) m. L. M. ir P. M. turėjo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Po P. M. mirties jo likusį turtą toliau valdė L. M.. Po L. M. mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį toliau valdė ir juo rūpinosi dukra J. O.. J. O. prižiūrėjo namus, žemę. Jokių kitų P. M. ar L. M. giminaičių, kurie reikštų prentenzijas į minėtą turtą, nebuvo atsiradę. Daugiau vaikų P. M. ar L. M. šeimoje nebuvo.

Liudytoja M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažinojo P. M. ir L. M., jie buvo jos kaimynai. Ji pažįsta ir J. O., ji taip pat yra jos kaimynė. P. M. ir L. M. gyveno (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyveno J. O. ir jos šeima. Daugiau vaikų P. M. ir L. M. neturėjo. Pirmas mirė P. M., o po to L. M.. Po P. M. mirties jo daiktus ir kitą turtą valdė žmona L. M.. Kai mirė L. M. jos turtą valdė J. O., ji rūpinosi likusiu turtu ir toliau tą daro. Ji nežino kitų giminaičių, kurie reikštų pretenzijas, į likusį turtą.

Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo išvados dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo turi būti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-30 nutarimo Nr. 51 “Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje” 3 p.). Be to, civilinėse bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos CPK 445 str.). Todėl bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, faktų buvimo šimtaprocentinio įrodymo pasiekti iš principo neįmanoma. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Nustatytos faktinės aplinkybės bei aptarti rašytiniai įrodymai, taip pat teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai, leidžia daryti išvadą, kad po P. M. mirties - (duomenys neskelbtini), jo sutuoktinė (pareiškėjos motina) L. M. priėmė mirusiojo palikimą, prižiūrėjo ir valdė likusį paveldėtą turtą, o po L. M. mirties - (duomenys neskelbtini), jos dukra J. O. aktyviai prižiūrėjo ir valdė likusį paveldėtiną turtą - mirusios motinos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Todėl teismas, atsižvelgdamas į civ. byloje Nr. 2YT-10202-950/2018 surinktų faktinių duomenų visetą, įvertinęs pareiškėjos bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, daro išvadą, kad pareiškėjos J. O. reikalavimai yra pagrįsti ir įrodyti, todėl jos pareiškimas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam gyvendinimui (Lietuvos Respublikos CPK 448 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 178 str., 185 str., 270 str., 445 str., 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjos J. O. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2018-03-14 pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties - (duomenys neskelbtini), visą palikimą priėmė L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po L. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties - (duomenys neskelbtini), visą jos palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, priėmė J. O. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turinčius faktus nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui.

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Tomas Ridikas