- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- 1-198-434/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-2-00166-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Solovjovienė
- Kaltinamasis
- D. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, išnagrinėjusi prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), teistas:
2012-11-23(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 10 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val.; 2013-07-02 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 45 parų areštu, subendrinus su 2012-11-23 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė;2016-08-01 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. 8 mėnesių trukmės viešaisiais darbais, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui; 2017-05-04 (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nutartimi 2016-08-01 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir likusios neatliktos viešųjų darbų bausmės laikas pratęstas 5 mėnesių laikotarpiui, yra atlikęs 7 mėn. (280 valandų) viešųjų darbų bausmės, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis D. Ž., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. liepos 2 dieną, apie 19 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), svečiuodamasis pas V. F. ir R. A., jų gyvenamajame name, tyčia, rankų kumščiais trenkdamas nukentėjusiajam V. F. nenustatytą kiekį, bet ne mažiau nei 10 kartų į galvą, spirdamas vieną kartą koja V. F. į krūtinę, vieną kartą spirdamas V. F. į petį, laikydamas suėmęs V. F. už kaklo, ranka trenkdamas nukentėjusiajai R. A., stojusiai ginti V. F. nuo D. Ž., vieną kartą į veidą, pastumdamas ir taip pargriaudamas R. A. ant žemės ir jai pargriuvus, spirdamas R. A. vieną kartą į dešinį šoną, tokiais bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. F. ir nukentėjusiajai R. A. sukėlė fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d.
Taip pat jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. liepos 2 dieną, apie 19 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), svečiuodamasis pas nukentėjusiuosius V. F. ir R. A., jų gyvenamajame name, tyčia grasindamas V. F., laikydamas jį sugriebęs už marškinių, sakydamas, kad peiliais nupjaus V. F. galvą, sakydamas, kad atsineš kirvį ir nukentėjusysis susiras savo galvą prie durų, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas – grasino nužudyti žmogų, nukentėjusįjį V. F..
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 145 str. 1 d.
Kaltinamasis D. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad liepos mėnesio pradžioje prie parduotuvės jis susitiko R. ir V. Jie, kaip ir jis pats, turėjo alaus. R. ir V. pasakė, kad pas juos yra teta L. Tuomet jis kartu su jais nuėjo į jų namus, kuriuse visi gėrė alų, kartu gėrė ir jo teta L. Begeriant, jis V. pradėjo mušti, nors V. jam nieko blogo nepadarė ir nepasakė. Jis sėdinčiam prie stalo ant kėdės V. pradėjo kumščiais daužyti galvą. V. bandė rankomis dengtis galvą, tačiau jis toliau jį mušė. Sudavė daug smūgių. Be to, jis dar V. įspyrė, tačiau nepamena, ar V. sėdėjo ant kėdės pasilenkęs, ar gulėjo nugriuvęs ant žemės. Spyrė jam kokius du kartus. Galėjo pataikyti į krūtinę, į petį. Tada sugriebė jį už kaklo ir smaugė. Paleidęs kaklą, sugriebė Vladą už marškinių ir pasakė, kad jam galvą nupjausiąs peiliu, kad galvą nukirs. Kodėl jam taip sakė, nežino, taip sakė dėl girtumo. Nei peilio, nei kirvio neturėjo. R. bandė V. ginti ir puolė prie jo, sakydama, kad paleistų V. Todėl jis ant R. supyko ir trenkė jai į veidą. Negali pasakyti, sudavė ar delnu, ar kumščiu. Jis dar R. pastūmė ir ši nugriuvo ant žemės prie pečiaus. Tada jis dar R. įspyrė vieną kartą lyg ir į šoną. Jis pats besvirduliuodamas atsitrenkė į spintelę ir išdaužė spintelės durų stiklą. Kada pyktis jam praėjo, jis iš V. namų išėjo. Kodėl mušė V. ir R. bei grasino V., pasakyti negali, jie jam nieko blogo nepadarė. Jokio konflikto su jais nebuvo. Vėliau buvo nuėjęs pas juos atsiprašyti, matė, kad V. yra kelios mėlynės galvoje ir ties smilkiniu, R. matė mėlynę ties akimi. Jie jam priekaištavo, kad juos nuskriaudė. Jis pats dažnai vartoja alkoholį ir, būdamas girtas, tampa agresyvus. Įvykio metu R. buvo išgėrusi, o V. beveik blaivus. Gailisi padaręs nusikalstamas veikas (b. l. 60-62, 67-69).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusysis V. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-07-02, apie 19 val. 15 min., pas jį į namus atėjo pažįstamas D. Ž.. Visi susėdę gėrė. Begeriant D. Ž. kažkodėl supyko ir jį pradėjo kaltinti, kad jis nuskriaudęs D. Ž. dukras, skriaudė D. Ž. motiną. Jam atsakius, kad jis kalba nesąmones, D. Ž. pradėjo jį mušti. Kumščiais mušė per galvą, daugiau į plaukuotą galvos dalį. Jis rankomis dengėsi veidą, kad nesužalotų veido, tačiau D. Ž. traukė jo rankas nuo veido. Į galvą sudavė daugiau nei 10 smūgių. Koja vieną kartą spyrė jam į krūtinę ir vieną kartą spyrė į petį. Jam skaudėjo. Jo sugyventinė R., viską matė. D. Ž. sugriebė jį už marškinių ties krūtine ir šaukė, kur yra peiliai, kuriuos jis esą atsinešė. Sakė, kad jam nupjaus galvą, nors tikrumoje jokių peilių jis neatsinešė. Tačiau jis D. Ž. labai išsigando, bijojo, kad jis jo tikrai nenužudytų arba nesužalotų peiliu. Betempdamas D. Ž. net ištraukė marškinių sagas. Po to, jis kažkaip iš D. Ž. išsivadavo ir pasislėpė po stalu, tarp skudurų. Dar prieš tai D. Ž. jį buvo sugriebęs už kaklo ir smaugė. Tada R. bandė jį ginti nuo D. Ž.. Tuomet jis nuropojo į savo kambarį ir pasislėpė. Girdėjo, kaip šūkauja D. Ž. ir R. Paskui D. Ž. išėjo, o R. jam sakė, kad jis mušė ir ją. Pas juos tuo metu dar buvo D. Ž. teta L. S.. Pas medikus jis nesikreipė. Jis prastai regi, nes turi abiejų akių kataraktas, tačiau dėl akių neįgalumo neturi. Sekančią dieną D. Ž. jų atsiprašė. D. Ž. girtas būna agresyvus, piktas. Ir šį kartą D. Ž. pradėjo muštis be priežasties. Nori, kad D. Ž. dėl jo sumušimo ir grasinimo nužudyti būtų nubaustas. Grasindamas nužudyti D. Ž. sakė, kad atsineš kirvį ir jis galvą surasiąs prie durų. D. Ž. kirvio neatsinešė, tačiau jis grasinimo išsigando, nes D. Ž., būdamas agresyvus, tai sakė piktai ir įtikinamai. Kadangi tiek jis, tiek R. abu yra neįgalūs, jie nuo D. Ž. patys neapsigintų (b. l. 17, 19-20).
Nukentėjusioji R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-07-02, apie 19 val.30 min., jai būnant pas V. F., atėjo iš matymo pažįstamas D. Ž.. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. Dar buvo ir L. S., tačiau ji girta miegojo. Staiga D. Ž. pradėjo rėkti ant V. F., pradėjo priekaištauti, kad jie skriaudžia jo tetą L. S.. D. Ž. pradėjo V. F. mušti rankomis ir kojomis. Matė, kaip D. Ž. V. F. sudavė daugiau kaip 10 kartų į galvą. D. Ž., tąsydamas V. F. šaukė, kad atsineš peilį, kirvį ir užmuš. Jis šaukė piktai, agresyviai. Ji išsigando, kad grasinimo jis neįvykdytų, todėl puolė ginti V. F., tačiau D. Ž. trenkė jai kumščiu į galvą, pataikė kažkur į smilkinį. Po to ją nustūmė į kampą ir ji nugriuvo. Jai nugriuvusiai D. Ž. sudavė ar tai ranka, ar kumščiu į dešinį šoną. Jai skaudėjo, tačiau į medikus nesikreipė. D. Ž. ramino ir jo teta. D. Ž. pats pradėjo konfliktuoti. Jis pradėjo V. kaltinti, kad skriaudžia L., kad esą V. primušė ir skriaudė D. Ž. sesers vaikus, nors tai yra melagystė. Ji pati buvo išgėrusi, o V. F. buvo beveik blaivus. Nori, kad D. Ž. būtų nubaustas už jos ir V. F. sumušimą (b. l. 25, 27-28).
Liudytoja E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra V. F. sesuo. Jos brolis labai prastai mato, jo laukia operacija. Jį prižiūri sugyventinė R. A.. Brolis jai nepasakojo apie sumušimą (b. l. 32-33).
Liudytoja A. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja. Galėjo būti liepos mėn. pradžioje kai ji nuvyko pas V. F., gyvenantį (duomenys neskelbtini), paklausti jo dėl akių operacijos, ar jis vyks į (duomenys neskelbtini). Kai V. F. atidarė duris, ji pamatė, kad V. F. yra sužalotas. Prie akies, prie smilkinio, galvoje buvo mėlynės. V. F. skundėsi skausmu krūtinės srityje. Kartu su juo gyvenanti R. A. irgi buvo sumušta, matėsi jai prie akies mėlynė. Abu atrodė stipriai sumušti, tačiau kviesti greitąją medicionos pagalbą jie atsisakė. Jie sakė, kad praėjusią dieną, išgertuvių metu, jų namuose juos sumušė D. Ž.. Apie jų sumušimą ji pranešė seniūnui, o šis, kiek jai žinoma, informavo policiją (b. l. 30B-30C).
Liudytoja L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. liepos pradžioje, ji buvo pas V. F. ir R. A., gyvenančius (duomenys neskelbtini). Jie ten vartojo alkoholį. Po pietų atėjo D. Ž.. Ji buvo kažkur išėjusi, kai grįžo, pamatė, kad D. Ž. V. F. prispaudęs kampe. Ji puolė D. Ž. traukti nuo V. F.. Matė, kad yra sudaužyti spintelių stiklai. R. A. jau buvo su mėlyne po akimi. Ji sakė, kad taip jai padarė D. Ž.. Ji atitraukė D. Ž. nuo V. F. ir konfliktas tuo baigėsi. D. Ž., besėdėdamas, puolė V. F. atsiprašinėti už tai, kad jį sumušė (b. l. 30E-30F).
Iš 2017-07-04 apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos apžiūra adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietą duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos ištyrimui, neužfiksuota, nieko nepaimta (b. l. 11-12).
Visi šie byloje esantys duomenys neabejotinai pagrindžia kaltinamojo kaltę dėl nusikaltimų pagal BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. padarymo. Nukentėjusiosiųjų parodymus apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku D. Ž., juos mušdamas, sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą bei grasino nukentėjusįjį V. F. nužudyti, patvirtina visi rašytiniai bylos duomenys bei paties kaltinamojo prisipažinimas. Šių duomenų pakanka jo kaltei dėl padarytų nusikaltimų pagrįsti. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos šios veikos padarymui, kad veiką padarė recidyvistas, bei veikos padarytos asmenims, kurie dėl neįgalumo ir senatvės buvo bejėgiškos būklės, o lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi nusikaltęs.
Skiriant bausmes atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, į kaltinamojo asmenybę, teistas, teistumas neišnykęs, penkis kartus baustas administracine tvarka, nei vienos iš skirtų baudų nėra sumokėjęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytus nusikaltimus kaltinamajam gali būti skiriama straipsnių dalių sankcijoje numatyta bausmė – areštas (BK 49 str.). Paskirtos bausmės bendrintinos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 str. 1 d. ir 4 d.). Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta galutinė bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., skirta bausmė subendrintina su 2016-08-01 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės, kurios atlikimo laikas buvo pratęstas 2017-05-04 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi 5 mėnesių laikotarpiui, dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie naujai paskirtos bausmės pridedant dalį anksčiau paskirtos neatliktos bausmės dalies ir paskirti galutinę subendrintą bausmę.
Sulaikyme išbūta 1 para įskaitytina į paskirtą bausmę (BK 65 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 140 str. 9 d.).
Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir skirti 50 parų areštą; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., ir skirti 60 parų areštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 75 parų areštą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d. pagrindu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu – skirti 50 (penkiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. 1, 3 d., skirtą bausmę subendrinti su 2016-08-01 Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos vieno mėnesio viešųjų darbų (40 valandų) bausmės dalimi, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie naujai paskirtos bausmės pridedant dalį anksčiau paskirtos neatliktos bausmės dalies ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 55 (penkiasdešimt penkių) parų areštą.
Į atliktą bausmę kaltinamajam įskaityti vieną parą, išbūtą laikinajame sulaikyme, ir laikyti jį atlikusį 1 (vieną) arešto parą.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje, jos pradžią skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.
Paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Nuteistasis per 14 d. nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Biržų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.