Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-04-26 · Civilinė byla Nr. e2A-318-544/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-26
Bylos Nr.
e2A-318-544/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Atsakovas
P. S.
Ieškovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-318-544/2019

teisėjas Raimundas Rakauskas Teisminio proceso Nr. 2-26-3-00850-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12287-1005/2018 pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui P. S. dėl žalos atlyginimo gamtai priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė priteisti iš atsakovo P. S. 409,60 Eur gamtai padarytai žalai atlyginti ir 5 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad atsakovas, 2018 m. birželio 28 d. atlikdamas melioracijos įrenginių priežiūros darbus, prie Kupiškio tvenkinio ant Lėvens upės užtvankos pylimo šlaito krūvose degino nupjautą sausą žolę, nuo kurios užsidegė ir išdegė žolė viso 1310 m² plote. Tokiais savo neteisėtais veiksmais atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė 409,60 Eur dydžio žalą aplinkai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai bei sprendimo vykdymą išdėstė 12 mėnesių, įpareigodamas atsakovą P. S. 11 mėnesių mokėti ieškovui po 34 Eur kas mėnesį, o paskutinį mėnesį sumokėti 35,60 Eur, nustatydamas, kad mėnesines įmokas jis turi sumokėti iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, o pirmąją įmoką turi sumokėti sprendimo įsiteisėjimo mėnesį.

4. Teismas nustatė, kad atsakovas, dirbdamas pagal verslo liudijimą, sudarė Melioracijos įrenginių priežiūros darbų rangos sutartį su Kupiškio rajono savivaldybės administracija, pagal kurią įsipareigojo nušienautą žolę sugrėbti į krūvas ir sudeginti. 2018 m. birželio 28 d. aplinkos apsaugos pareigūnas su Kupiškio rajono savivaldybės atsakingu asmeniu patikrino Kupiškio užtvankos pylimo šlaitą ir nustatė, kad P. S., atlikdamas aplinkos tvarkymo darbus, kūreno į krūvas sukrautą žolę, nuo kurios užsidegė ir išdegė 1310 m² pylimo šlaito. Buvo paskaičiuota 409,60 Eur dydžio žala gamtai. P. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, paskirtą 5 Eur baudą jis sumokėjo.

5. Teismas konstatavo, jog byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. D1-504 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis“ 12 punkto reikalavimą. Atsakovo veiksmais padaryta žala (409,60 Eur) buvo paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269 patvirtintos Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos 29 punktu.

6. Teismas sprendė, jog atsakovas nesiėmė visų reikiamų saugumo reikalavimų, kadangi jo turėtos apsaugos priemonės (du kibirai vandens) buvo nepakankamos. Nepagrįstas atsakovo teigimas, kad jo atsakomybę šalina nenugalimos jėgos aplinkybė (staiga kilęs vėjas), kadangi tinkamai pasiruošus žolės deginimui ugnies plitimą galima sustabdyti, net ir staiga kilus vėjui.

7. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus apie jo turtinę padėtį ir sutuoktinei nustatytą nedarbingumą bei aplinkybę, jog atsakovui yra teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, atleidžiant jį 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, sprendė, kad yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti ir teismo sprendimo vykdymą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu atsakovas P. S. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, sumažinant priteistą žalos dydį, o jei teismas nuspręstų priteisti tam tikrą sumą, jos mokėjimą išdėstyti dalimis dėl sunkios turtinės padėties.

9. Nurodo, kad, priešingai nei sprendė teismas, 409,60 Eur suma jam, esančiam silpnos sveikatos, gaunančiam menką darbo užmokestį, yra didelė, neadekvati, aiškiai neatitinkanti teisingumo ir sąžiningumo kriterijų, neproporcinga padarytai žalai.

10. Teigia, jog prižiūri didelį plotą pievų palei Kupiškio marias, tačiau darbdavys daugiau žmonių šiai priežiūrai neskiria. Šis atvejis atsitiko dėl nenugalimos jėgos – staiga pakilusio vėjo, ko negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti. Taigi, nepažeidė 2016 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. 269 „Dėl aplinkos apsaugos reikalavimų deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas patvirtinimo“ pakeitimo, tuo labiau, kad degindamas žolę laikėsi visų šiame įsakyme numatytų reikalavimų: su savimi turėjo du kibirus vandens ir stebėjo, kad ugnis toliau neplistu nuo deginamos krūvos.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

12. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes, atsiradusį viešąjį interesą, atsižvelgė į teisės aktus, reglamentuojančius gamtos apsaugą, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatytos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos dėl 409,60 Eur žalos gamtai padarymo ir ši žala ieškovui priteista, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas žalos aplinkai sąvoką, nustatė, kad tai yra tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas. Pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti bendrąsias būtinos civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 – 6.248 straipsniai, CPK 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2008).

16. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, vadovaudamasis su Kupiškio rajono savivaldybės administracija sudaryta Melioracijos įrenginių priežiūros darbų rangos sutartimi, įsipareigojo Kupiškio užtvankoje nušienautą žolę sugrėbti į krūvas ir sudeginti. 2018 m. birželio 28 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad P. S., atlikdamas darbus, degino į krūvas sukrautą žolę, nuo kurios užsidegė ir išdegė žolė 1310 m² plote. Atsakovas P. S. neginčija fakto, kad pieva užtvankos šlaite užsidegė nuo jo deginamos sausos žolės krūvos. Atsakovui 2018 m. liepos 3 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 525 straipsnio 1 dalį, siūlant sumokėti 5 Eur baudą. Kaip matyti, atsakovas P. S. baudą sumokėjo, savo veiksmų neteisėtumo ir kaltės neginčijo. Tai įrodo, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, už kurių atlikimą buvo pripažintas kaltu bei nubaustas administracine nuobauda. Atsakovo neginčijama aplinkybė, jis degino į krūvas sukrautą žolę, nuo kurios užsidegė ir išdegė 1310 ² m. pievos plotas, patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai, kurios dydis paskaičiuotas pagal norminiais aktais nustatytą metodiką ir nėra nuginčytas nustatyta tvarka, Tai, kad apeliantas mano, jog žalos gamtai nepadarė, nes po nudeginimo palijus žolė vėl žaliavo, savaime nesudaro teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nes žala buvo padaryta ne tik augalams (žolei).

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovas, dirbdamas pagal sutartį ir verslo liudijimą, privalėjo laikytis visų reikiamų saugumo reikalavimų, būti rūpestingas ir atidus, nes deginimo darbai patys savaime yra pavojingi darbai, tačiau šių pareigų nesilaikė ir dėl jo neteisėtų veiksmų, o ne dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, buvo padaryta žala. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad jis turėtų būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, nes žala kilo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių – staiga prie marių užtvankos pakilusio vėjo (CK 6.253 straipsnio 1,2 dalys). Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis; 6.253 straipsnio 2 dalis). Vertinant nagrinėjamą situaciją, galimą ugnies plitimą deginant nupjautą žolę atsakovas ne tik galėjo numatyti, bet ir numatė, nes pasiruošė galimam ugnies plitimui gesinti du vandens kibirus, o skunde pripažįsta, kad žino, jog prie marių užtvankos yra nepastovus vėjas ir dažnai keičiasi jo kryptis (4 punktas). Akivaizdu, kad šiuo atveju apelianto turėti du vandens kibirai nebuvo pakankama apsaugos priemonė, kurios pagalba būtų galima suvaldyti ugnį, kas sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas tinkamomis priemonėmis ir tinkama apimti nepasiruošė galimam deginamos žolės ploto išplitimui. Tai reiškia, kad atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), ir būtent šie veiksmai, o ne nenugalimos jėgos aplinkybės, yra priežastiniame ryšyje su gamtai padaryta žala.

18. Teismas atmeta, kaip nepagrįstą, apelianto keliamą prielaidą dėl neteisingai paskaičiuotos žalos dydžio. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, pateikė žalos apskaičiavimą, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. DI-269 patvirtinta Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir/ar objektus, skaičiavimo metodika. Tai yra tinkamas įrodymas žalos dydžiui nustatyti (CPK 178 straipsnis). Šios metodikos nuostatų taikymo pagrįstumo nagrinėjamoje byloje apeliantas neginčijo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių ieškovės pateikto žalos dydžio teisingumą, nepaneigus savo kaltės prezumpcijos, pirmosios instancijos teismui buvo teisinis ir faktinis pagrindas ieškinį tenkinti.

19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ieškinį tenkinti visiškai, bet jo vykdymą išdėstydamas metams, ištyrė ir įvertino atsakovo pateiktus įrodymus apie jo ir šeimos narių turtinę padėtį, pajamas, darbingumo lygį, todėl išdėstė teismo sprendimu priteistos žalos sumokėjimą vienerių metų laikotarpiui (CPK 284 straipsnis). Apeliaciniame skunde nenurodytos ir neįrodytos kitos naujos esminę reikšmę turtinės žalos dydžio nustatymui turinčios aplinkybės, o tų pačių, vieno teismo pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas tinkamai įvertintų, įrodymų iš naujo ar pakartotin ai vertinti nėra pagrindo.

19. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo bei dėl žalos gamtai dydžio apskaičiavimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei padarius pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės nuostatas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Todėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaRamunė Čeknienė