- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-10
- Bylos Nr.
- 1-335-1054/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15074-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Kaltinamasis
- M. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis M. S. 2018 m. balandžio 1 d., apie 10.30 val., gyvenamojo namo svetainės kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia rankos delnu sudavė savo šeimos nariui, motinai A. S., į veido sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, ir iš karto po to paėmęs ranka už jos dešinės rankos ją stipriai suspaudė. M. S., taip mušdamasis ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui, motinai A. S., sveikatą, padarydamas jai dešinio dilbio odos suspaudimą (paviršinę odos „sužnybimo“ žymę).
Kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo visiškai prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir sutiko tuoj pat duoti parodymus, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Kaltinamasis M. S. parodė, kad pilnai pripažįsta savo kaltę, atsiprašo savo mamos A. S.. Parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. pas kaimyną vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau grįžo į namus adresu (duomenys neskelbtini), buvo stipriai apsvaigęs. Kaltinamasis parodė, kad tarp jo ir mamos A. S. kilo konfliktas, savo veiksmų dėl neblaivumo tiksliai nepamena, tačiau galėjo būti taip, kaip nurodyta kaltinime, savo kaltę visiškai pripažįsta.
Nukentėjusioji A. S. nurodė, kad susitaiko su kaltinamuoju ir jam atleidžia. Nukentėjusioji parodė, kad atsisako savo civilinio ieškinio kaltinamajam, supranta atsisakymo pasekmes, pretenzijų kaltinamajam dėl žalos atlyginimo neturi.
Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu dėl susitaikymo su nukentėjusiąja sutiko, atsiprašė nukentėjusiosios.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei papildomų apklausos protokolų duomenimis, 2018 m. balandžio 1 d. į namus (duomenys neskelbtini), grįžęs sūnus M. S., būdamas neblaivus, vieną kartą rankos delnu trenkė jai į veido sritį, į nosį, tuo metu jai labai skaudėjo veidą, po to ranka jai labai stipriai suspaudė jos dešinę ranką (1-5, 25-26, 27-29 b. l.).
Pagal M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis savo kaltę dėl mamos sužalojimo visiškai pripažino, nurodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. ryte, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sužalojo savo mamą, jai vieną kartą ranka trenkė per veidą bei stipriai ranka suspaudė jos dešinę ranką (87-90, 95-97 b. 1.).
Liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, 2018 m. balandžio 1 d., apie 10.30 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžęs neblaivus brolis M. S. pradėjo kelti triukšmą ir bartis su mama (40-42 b. 1.).
Proceso veiksmų atlikimo protokolu su fotolentelėmis užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (3, 15-17 b. 1.).
Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadą Nr. G 663/2018(03), A. S. buvo nustatytas dešinio dilbio odos suspaudimas (paviršinė odos „sužnybimo“ žymė), sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. Sužalojimas padarytas paveikus dilbio sritį kietu buku daiktu – sumušant, spaudžiant ar pan. (b. 1. 54).
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
dėl veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, t. y. tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.
Įvertinus byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojo parodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis M. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu tyčia rankos delnu sudavė savo šeimos nariui, motinai A. S., į veido sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą, ir iš karto po to paėmęs ranka už jos dešinės rankos ją stipriai suspaudė. M. S., taip mušdamasis ir kitaip smurtaudamas, nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui, motinai A. S., sveikatą, padarydamas jai dešinio dilbio odos suspaudimą (paviršinę odos „sužnybimo“ žymę). Šiais savo veiksmais M. S. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: 1) nukentėjusiosios A. S. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas bei papildomų apklausų protokolai, pagal kuriuos 2018 m. balandžio 1 d. į namus (duomenys neskelbtini), grįžęs sūnus M. S., būdamas neblaivus, vieną kartą rankos delnu trenkė jai į veido sritį, į nosį, po to ranka jai labai stipriai suspaudė jos dešinę ranką (1-5, 25-26, 27-29 b. l.); 2) M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos jis savo kaltę dėl mamos sužalojimo visiškai pripažino, parodė, kad 2018 m. balandžio 1 d. ryte, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sužalojo savo mamą, jai vieną kartą ranka trenkė per veidą bei stipriai ranka suspaudė jos dešinę ranką (87-90, 95-97 b. 1.); 3) Liudytojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pagal kuriuos 2018 m. balandžio 1 d., apie 10.30 val. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžęs neblaivus brolis M. S. pradėjo kelti triukšmą ir bartis su mama (40-42 b. 1.); 4) Specialisto išvada Nr. G 663/2018(03), pagal kurią A. S. buvo nustatytas dešinio dilbio odos suspaudimas (paviršinė odos „sužnybimo“ žymė), sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (b. 1. 54); 3) 5) Proceso veiksmų atlikimo protokolas su fotolentelėmis, iš kurio matyti, jog nusikaltimo padarymo vieta – gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (3, 15-17 b. 1.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis M. S. tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. S. pareiškė, kad susitaiko su kaltinamuoju M. S., jam atleidžia ir atsisako savo civilinio ieškinio, supranta civilinio ieškinio atsisakymo pasekmes, pretenzijų kaltinamajam dėl žalos atlyginimo neturi. Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu dėl susitaikymo su nukentėjusiąja sutiko, atsiprašė nukentėjusiosios.
Prokuroras su nukentėjusiosios ir kaltinamojo susitaikymu sutiko, nurodė, kad yra visos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius sąlygos.
BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad M. S. padarė nusikalstamą veiką, kuri, vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.
Savo kaltę apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino. Vertinant M. S. prisipažinimą BK 38 straipsnio kontekste, pažymėtina, jog svarbu tai, jog kaltininkas prisipažįsta savanoriškai, nieko neverčiamas, apie tiriamo įvykio aplinkybes teikia parodymus teisme. Pažymėtina, jog byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų buvęs verčiamas prisipažinti, nenustatyta požymių, kad kaltinamasis nesuvoktų, kuo yra kaltinamas, kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė esmines įvykio aplinkybes, kurios atitiko kituose byloje surinktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas faktines aplinkybes, nukentėjusiosios, liudytojo parodymus, taigi teismas vertina, kad šiuo atveju kaltinamojo prisipažinimas buvo savanoriškas.
Aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo elgesio, pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis M. S. susitaikė su nukentėjusiąja A. S., nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo atsisako.
Kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau vieną kartą 2014 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu ir už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, bei baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 245 straipsnyje bei 245 straipsnyje. Kaltinamasis jam baudžiamuoju įsakymu paskirtą viešųjų darbų bausmę yra atlikęs, teistumas kaltinamajam išnykęs, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėtų (67-69 b. l.). Kaltinamasis turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už pasirodymą viešoje vietoje būnant girtam bei anksčiau yra baustas administracine tvarka dar vieną kartą 2014 m. liepos 10 d. už analogišką teisės pažeidimą (70-71 b. l.). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Anksčiau kaltinamasis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu kai nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, yra pagrindo manyti, kad M. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, su tuo sutiko ir valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras bylos nagrinėjimo teisme metu.
Pažymėtina tai, jog pačios nukentėjusiosios elgesys baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu (nukentėjusioji atsisakė savo civilinio ieškinio, priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir su juo susitaikė) rodo, kad ji nesiekia griežtos bausmės kaltinamojo atžvilgiu paskyrimo bei sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, M. S. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 straipsnis), baudžiamąją bylą nutraukiant.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
atleisti M. S. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Priimti A. S. civilinio ieškinio atsisakymą. Bylą šioje dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.
Išaiškinti M. S., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, BK 38 straipsnio 3 dalies nuostatas numatančias, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“ Taip pat BK 38 straipsnio 4 dalies nuostatas numatančias, kad „Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.“
Panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus, M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.