Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-463-544/ 2010

Gediminas Karpavičius Procesinio sprendimo kategorija: 32.5.1; 35.5.2; 63.2; 122.3; 128.17;

2010 m. rugpjūčio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Birutės Valiulienės, Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko ir įkeisto turto savininko M. J. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010 m. kovo 20 d. nutarties byloje pagal kreditoriaus AB PAREX BANKAS pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko ir įkeisto turto savininko M. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Kreditorius AB PAREX BANKAS 2010-03-17 kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyrių su prašymu LR CK 4.171 str. 12d., LR CPK 558 str. 1 d. pagrindu areštuoti įkeistame žemės sklype, unikalus Nr. 4354-0001-0252, esančius priklausinius – inžinierinius kiemo statinius: 1) takus, unikalus Nr. 4400-1663-3968; 2) vandentiekio tinklus, unikalus Nr. 4400-1663-3894; 3) nuotekų valymo įrenginius, unikalus Nr. 4400-1663-3868, esančius Salos k. Zarasų r. ir įspėti skolininką bei įkeisto turto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įteikimo dienos, įkeisti inžinieriniai kiemo statiniai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti administruoti kreditoriui. Nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2009-09-28 nutartimi 693 039,66 Lt skolos užtikrinimui areštuoti kreditoriui 2008-01-25 hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 10/1/2008/0000164) įkeisti skolininkui priklausantys nekilnojamieji daiktai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų paaiškėjo, kad skolininkui M. J. taip pat priklauso ir inžinieriniai kiemo statiniai: 1) takai, unikalus Nr. 4400-1663-3968; 2) vandentiekio tinklai, unikalus Nr. 4400-1663-3894; 3) nuotekų valymo įrenginiai, unikalus Nr. 4400-1663-3868, kurie yra kreditoriui įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. 4354-0001-0252, priklausiniai (b. l. 94-95).

Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas 2010-03-20 nutartimi pareiškėjo AB PAREX BANKAS prašymą patenkino ir skolos grąžinimo kreditoriui AB PAREX BANKAS užtikrinimui nutarė areštuoti Hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 10/1/2008/0000164) įkeisto skolininkui ir įkeisto turto savininkui M. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr.4354-0001-0252, priklausinius: takus, unikalus Nr.4400-1663-3968, vandentiekio tinklus, unikalus Nr.4400-1663-3894, nuotekų valymo įrenginius, unikalus Nr.4400-1663-3868, esančius Salos k., Zarasų r. ir sav. Skolininkas ir įkeisto turto savininkas M. J. nutartimi įspėtas, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimo (nutarties dėl įkeisto turto arešto nuorašo) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Uždrausta įkeisto turto savininkui M. J. perleisti šį turtą kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti, ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai. reikalauti padalyti turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto. Teismas, vadovaudamasis CK 4.12-4.14 str., CK 4.171 str. 2 d., CK 4.187 str., CK 4.192 str., konstatavo, kad kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, tai ir priklausiniai laikomi įkeisti, o ne gali būti įkeisti. Daikto priklausinį pagal įstatymą ištinka pagrindinio daikto likimas. Kadangi pagrindinių daiktų hipoteka įregistruota nustatyta tvarka, laikytina, kad ji tuo pačiu metu yra įregistruota ir pagrindinių daiktų minėtiems priklausiniams (b. l. 102-103).

Skolininkas ir įkeisto turto savininkas M. J. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010-03-20 nutartimi pritaikytą jam nuosavybės teise priklausančio turto areštą. Atskirajam skundui pagrįsti nurodo, kad skundžiamoji nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl šių argumentų. Šalių sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. KS/808 užtikrinimui buvo sudaryta sutartinė hipoteka. Hipotekos lakštu Nr. 10/1/2008/0000164 prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeisti: žemės sklypas, unikalus Nr. 4354-0001-0252, gyvenamasis namas, unikalus Nr. 4400-0965-2364, ūkio pastatas kaimo turizmui, unikalus Nr. 4400-0965-2408, pirtis, unikalus Nr. 4400-0965-2464. Taigi, kreditavimo sutartyje buvo apibrėžtas hipotekos objektas. Skundžiamąja teismo nutartimi areštuoti minėto sklypo priklausiniai hipotekos objektu galėjo tapti tik tada, jei dėl jų būtų suderinta daikto savininko ir kreditoriaus valia dėl daikto apsunkinimo hipoteka. Jokiais kitais, išskyrus įstatymo numatytus, pagrindus jo nuosavybė negalėjo tapti hipotekos objektu. Šiuo atveju nebuvo teisinės areštuotų žemės sklypo priklausinių įkeitimo registracijos. Priešingas aiškinimas sąlygoja konstitucinių teisėtų lūkesčių, nuosavybės neliečiamumo principų pažeidimą. Teigia, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.12-4.14 str., CK 4.171 str. 2 d., CK 4.187 str. nuostatas, dėl ko klaidingai nustatė hipotekos objektą ir padarė išvadas, neatitinkančias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismu praktikos. Mano, jog CK 4.171 str. 2 d. bylos faktinėje situacijoje negali būti taikomas, kadangi pagrindinis daiktas yra žemės sklypas, o ne kitas nekilnojamas turtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs, kad CK 4.171 str. 2 d. situacijose, kai hipoteka įkeičiamas pagrindinis daiktas yra žemės sklypas, negali būti taikoma, nes ji reglamentuoja situacijas, kada hipotekos objektas yra ne žemė, o kitoks pagrindinis daiktas (CK 4.12 str.), turintis ar galintis turėti priklausinį, kurio apibūdinimas atitinka CK 4.19 str. 1 d. dispozicijoje pateiktos požymius - savarankiškumas, paskirtis tarnauti pagrindiniam daiktui, nuolatinė sąsaja su pagrindiniu daiktu. Atvejus, kada hipotekos objektas yra žemė, specialiai reglamentuoja CK 4.171 str. 12 d., kurioje nurodyta, kad įkeičiant žemę kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Nekilnojami daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymai registruojami nekilnojamo turto registre (Nekilnojamo torto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 2 str.). Nekilnojamo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nėra nuginčyti įstatymuose numatyta tvarka (CK 4.262 str., NTRĮ 4 str.). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinis daiktas yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr.4354-0001-0252, ir jam įregistruota hipoteka (CK 4.12 str.). Kaip šio žemės sklypo priklausiniai įregistruoti: takai, vandentiekio bei nuotekų tinklai, kurie hipotekos registravimo metu dar nebuvo sukurti. CK. 4.171 str. 12 d. neleidžia preziumuoti, kad, įkeičiant pagrindinį daiktą, kartu įkeičiami būsimi priklausiniai. Si norma numato, kad įkeičiant žemę kartu įkeičiami ir jau esantys statiniai bei leidžia šalims susitarti, kad hipoteka bus suvaržyti ir būsimi žemės sklypo priklausiniai. Šalys aiškiai apibrėžė hipotekos objekto ribas, išvardindamos konkretų įkeičiamą turtą, ir jį nepateko kreditoriaus nurodomi statiniai (b. l. 115-121).

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas AB PAREX BANKAS prašo skolininko M. J. atskirąjį skundą atmesti, o Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjo 2010-03-20 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-01-11 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 konstatavo, kad hipotekos objekto nustatymo taisyklės, įtvirtintos LR CK 4.171 str.. LR CK 4. 171 str. 2 d., yra bendrosios pagrindinio daikto ir priklausinio teisinio ryšio taisyklės hipotekos teisiniuose santykiuose išraiška: kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Minėta teisės norma yra imperatyvi ir aiškiai nurodo, kad, kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, tai priklausiniai laikomi įkeistais, o ne gali būti įkeistais. Pagal LR CK 4.14 str. 1 d. antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Šiuo atveju pareiškėjas įkeitė žemės sklypą ir jo priklausinius, dėl kurių šalys nei hipotekos lakšto tvirtinimo metu, nei vėliau nepadarė išlygos, kad jie nebus įkeisti. Pagal Kreditavimo sutarties Nr. KS/808 6.7 punktą pareiškėjas įsipareigojo įkeisti bankui statomą sodybą su visais priklausiniais. Pagal LR CK 4. 171 str. 2 d. priklausinys laikomas įkeistu tiek tada, kai priklausinys egzistuoja, tiek tada, kai jo dar faktiškai nėra. Todėl išieškojimas yra galimas iš pagrindinio daikto ir jo priklausinio net ir tuo atveju, kai jis teisiškai neįregistruotas (b. l. 146-147).

Atskirasis skundas atmestinas, o Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus hipotekos teisėjo 2010-03-20 nutartis paliktina nepakeista (CK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad 2008-01-05 AB Parex bankas ir M. J. sudarė kredito sutartį Nr. KS/808, pagal kurią buvo suteikta 720 000 EUR kreditas žemės sklypo pirkimui ir kaimo sodybai statyti (b. l. 34-46). Prievolių pagal minėtą kreditavimo sutartį užtikrinimui skolininkas M. J. 2008-01-25 įregistruotu hipotekos lakštu, identifikavimo Nr. 01/1/2008/0000164, įkeitė nekilnojamojo turto objektus: žemės sklypą, unikalus Nr. 4354-0001-0252, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-0965-2364, ūkio pastatą kaimo turizmui, unikalus Nr. 4400-0965-2408, pirtį, unikalus Nr. 4400-0965-2464, esančius Salos km Zarasų r. ir sav. (b. l. 30-33). Byloje esantys dokumentai patvirtina, ko ir skolininkas neginčija, kad minėtoje kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų skolininkas tinkamai ir savalaikiai nevykdė (b. l. 48-60). Kreditavimo sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis sutartis buvo nutraukta 2009-09-09 raštu (b. l. 58-59). 2009-09-21 kreditorius AB PAREX BANKAS kreipėsi į Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos teisėją prašydamas areštuoti hipotekos lakštu įkeistą turtą (b. l. 26-27). 2009-09-28 Utenos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus hipotekos teisėjas kreditoriaus prašymą patenkino ir areštavo įkeistą hipotekos lakštu turtą, įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką, kad negrąžinus skolos per mėnesį nuo įspėjimo (nutarties) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui (b. l. 62-63). Šios nutarties nuorašas skolininkui ir įkeisto turto savininkui tinkamai įteiktas 2010-04-14 (b. l. 112). 2010-03-17 kreditorius pateikė papildomą prašymą dėl areštuoti kreditoriui įkeistame žemės sklype po įkeitimo pastatytus ir įrengtus priklausinius (b. l. 94-95). Skundžiama nutartimi šis prašymas patenkintas (b. l. 102-103).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas užtikrinant prievolės įvykdymą pagal 2008-01-05 kreditavimo sutartį Nr. KS/808, kreditoriaus AB PAREX BANKAS prašymu areštuoti skolininko ir įkeisto turto savininko M. J. hipotekos lakštu Nr. 01/1/2008/0000164 įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr.4354-0001-0252, priklausinius: takus, unikalus Nr.4400-1663-3968, vandentiekio tinklus, unikalus Nr.4400-1663-3894, nuotekų valymo įrenginius, unikalus Nr.4400-1663-3868, esančius Salos k., Zarasų r., ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus šiuo klausimu, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas. Todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą areštuoti įkeisto žemės sklypo priklausinius ir atlikti kitus kreditoriaus interesų gynimo veiksmus, kurį naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Atskirojo skundo argumentai vertini nepagrįstais dėl šių motyvų.

Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Jei skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebus, kreditorius įgyja teisę pateikti pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko paskolą, palūkanas, delspinigius ir t. t. bei parduoti iš varžytinių įkeistą banko naudai nekilnojamą turtą. CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas ateityje priims nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Šias procesines teisės normas, spręsdamas ginčo klausimą, teismas tinkamai aiškino ir taikė ir pažeidimų, kurie būtų pagrindu tenkinti atskirąjį skundą, nepadarė.

Pagal CK 4.171 str. 1 d., hipotekos objektu gali būti atskiri viešame registre registruojami, iš civilinės apyvartos neišimti nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti pateikti parduoti viešose varžytynėse. Pagal CK 4.171 str. 2 d., kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. Pagrindiniais daiktais įstatyme pripažįstami daiktai, galintys būti savarankiški teisinių santykių objektai. Tuo tarpu antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.12-4.13 str.). Viena iš antraeilių daiktų rūšių yra pagrindinio daikto priklausiniai. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodo apeliantas, nekilnojamieji daiktai, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymai registruojami Nekilnojamojo turto registre ir visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (NTRĮ 2 str., 4 str.). CK 4.262 str. taip pat numatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. NTRĮ 10 str. 1 d. nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, o jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009). Byloje surinktų pažymų iš Hipotekos įstaigos, VĮ „Registrų centras“ turinys patvirtintina, kad minėti tinklai ir statiniai yra suprojektuoti ir pastatyti ant įkeisto žemės sklypo bei pripažinti tinkamais naudotis 2008-09-26, t. y. po žemės sklypo su jau buvusiais priklausiniais įkeitimo įregistravimo kreditoriaus reikalavimams užtikrinti pagal hipotekos lakštą (b. l. 30-33, 96-99). Šie įrodymai patvirtina, kad takai, unikalus Nr.4400-1663-3968, vandentiekio tinklai, unikalus Nr.4400-1663-3894, nuotekų valymo įrenginiai, unikalus Nr.4400-1663-3868, esantys Salos k., Zarasų r. sav., yra minėto įkeisto žemės sklypo Nr. 4354-0001-0252 priklausiniai (b. l. 96-99). Todėl teismas turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tenkinti kreditoriaus prašymą ir areštuoti įkeisto turto priklausinius.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo nutartimi areštuoti įkeisto sklypo priklausiniai hipotekos objektu galėjo tapti tik tada, jei dėl jų būtų suderinta daikto savininko ir kreditoriaus valia dėl daikto apsunkinimo hipoteka, be to, nebuvo teisinės areštuotų žemės sklypo priklausinių įkeitimo registracijos. Tačiau CK 4.171 str. 2 d. yra numatyta, kad, kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. CK 4.171 str. 12 d. nurodyta, kad įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Minėta teisės norma yra imperatyvi ir aiškiai nurodo, kad kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, tai priklausiniai irgi laikomi įkeistais. 2008-01-15 kreditavimo sutarties Nr. KS/808 specialiosios dalies 4.1 p., 4.2 p. skolininkas ir įkeisto turto savininkas prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui sutarė įkeisti minėtą žemės sklypą, gyvenamą namą, ūkio pastatą, pirtį, lieptą, o 6.7 p. šalys susitarė, kad „kredito gavėjas įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2008-03-30 įkeisti bankui statomą sodybą su visais priklausiniais“. Kadangi nurodyta, kad sodyba statoma, o ne pastatyta, akivaizdu, kad šalys susitarė dėl visų būsimų statinių ant įkeisto žemės sklypo įkeitimo. Todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad nebuvo šalių suderintos valios ir teisinio pagrindo areštuoti žemės sklypo priklausinius, įrengtus po žemės sklypo įkeitimo.

Minėtos kredito sutarties 4.2 p. numatyta, kad „kredito gavėjas privalo užtikrinti, kad kiekvienas Bankui įkeistame žemės sklype pastatytas (statomas) statinys būtų įkeistas Bankui per 6 (šešis mėnesius nuo tokio statinio statybos pradžios, bet ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo pirmos tokio statinio teisinės registracijos pradžios, jeigu specialiojoje dalyje nenustatyta kitaip“. Taigi apelianto argumentas, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo teisinės areštuotų žemės sklypo priklausinių įkeitimo registracijos, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, nes užtikrinti savalaikį tokios registracijos buvimą ir hipotekos lakšto atitinkamus pakeitimus buvo paties kredito gavėjo (apelianto) pareiga pagal sutartį.

Dėl išdėstyto, teisėjų kolegijos nuomone, keisti ar naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARIA:

Utenos rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą