Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-02-25 · Civilinė byla Nr. 2A-255-253/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-08-06Klaipėdos apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-02-25Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-25
Bylos Nr.
2A-255-253/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03095-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Jolanta Gailevičienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
V. P.

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-255-253/2016

Teisėja Rasa Augustė (Proceso Nr. 2-06-3-03095-2015-6)
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.6.5.2.1; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2016 m. vasario 25 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. P. (V. P.), išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-03-19 priimtas ieškovės ieškinys, kurį ieškovė patikslino 2015-08-12 prašymu dėl ieškinio patikslinimo. Ieškovė prašė nustatyti nepilnamečio sūnaus I. P. (I. P.), gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnametės dukters A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui I. P. ir nepilnametei dukrai A. P. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui nuo 2014-08-01 iki vaikų pilnametystės, vaikų gaunamo išlaikymo administratore paskirti ieškovę. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas yra sutuoktiniai, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė du vaikai – sūnus I. P. ir dukra A. P.. Nuo 2014 m. pavasario šalių santykiai pablogėjo, jie nebeveda bendro ūkio, gyvena skyrium, nuo 2014 m. pavasario atsakovas teikė išlaikymą vaikams epizodiškai, o nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. nutraukė bet kokios materialinės paramos vaikams teikimą. Ieškovė iš pradžių nurodė, kad atsakovas turėtų teikti išlaikymą vaikams po 270 Eur kiekvienam, tokio dydžio išlaikymą, ieškovės teigimu, atsakovas gali teikti, nes dirba (duomenys neskelbtini) jūreiviu ir jo vieno mėnesio uždarbis vidutiniškai sudaro apie 1 100 Eur. Atsakovas taip pat gauna 300 Eur senatvės pensiją; kadangi nuo 2014 metų spalio mėnesio atsakovas nebeteikia išlaikymo, prašė priteisti įsiskolinimą nuo 2014‑08‑01. Patikslinusi ieškinį ieškovė prašė priteisti išlaikymą vaikams periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur kiekvienam vaikui. Nurodė, kad vaikai paaugo ir padidėjo jų poreikiai, pasikeitė prekių ir paslaugų kainos, be to, pats atsakovas informavo ieškovę apie padidėjusį darbo užmokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-10-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių I. P. ir A. P. gyvenamąją vietą su ieškove A. P.; priteisė iš atsakovo V. P. kas mėnesį po 163 Eur išlaikymą nepilnamečiams I. P. ir A. P. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, 2015-03-18, iki vaikų pilnametystės, nustatant A. P. uzufrukto teisę į šias lėšas; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo V. P. ieškovei A. P. 27 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš atsakovo V. P. 117 Eur žyminio mokesčio; taip pat priteisė iš ieškovės A. P. atsakovui V. P. 67 Eur advokato išlaidų. Teismas nustatė, kad dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ginčo tarp šalių nekilo, todėl šią ieškinio dalį tenkino visiškai. Taip pat teismas, įvertinęs vidutines mėnesines ieškovės pajamas 2014‑2015 m., darė išvadą, kad ieškovė viena negalėjo vaikų poreikiams išleisti pateiktuose apskaičiavimuose nurodytų vaikams skiriamų išlaikymo sumų. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių jos nurodytas vaikų poreikiams tenkinti skiriamas mėnesines sumas. Byloje nenustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai turi specialių poreikių, jiems būtini vaistai, gydymas ir vertinta, kad ieškovė bent iš dalies nepagrindė tokių didelių nurodytų vaikams skiriamų lėšų pagrįstumo. Ieškovės patirtų išlaidų atostogaujant su vaikais užsienyje teismas nevertino kaip būtinų vaiko poreikių tenkinimui skiriamų sumų. Atsakovo šiuo metu teikiamą išlaikymą vaikams po 130 Eur per mėnesį, įvertinęs atsakovo gaunamas pajamas, teismas laikė per mažu, neatitinkančiu vaikų poreikių. Laikyta, kad šalių turtinė padėtis yra beveik vienoda. Atsižvelgęs į institucijos, teikiančios išvadą byloje, nuomonę, kad išlaikymo suma vienam vaikui negali būti mažesnė nei minimali alga, nesant duomenų apie I. P. ir A. P. specialius poreikius, teismas vertino, kad dvylikos ir devynerių metų vaikų poreikių tenkinimui 325 Eur suma per mėnesį yra pakankama, todėl iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisė po 163 Eur per mėnesį. Ieškovei neįrodžius, jog atsakovas neteikė vaikams išlaikymo nuo 2014-08-01, išlaikymas priteistas nuo ieškinio gavimo teisme dienos – 2015-03-18.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimo dalį ir priteisti iš atsakovo V. P. sūnaus I. P. išlaikymui po 300 Eur ir dukros A. P. išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, pradedant nuo 2014-08-01; išreikalauti iš Sodros duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. imtinai; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymi, kad nenurodė, jog nuo 2014-08-01 teikė išlaikymą vaikams po 530-540 Eur, ji nurodė, kad nuo 2014-08-01 buvo priversta viena išlaikyti vaikus, nes santykiai su atsakovu tapo blogi, jis nustojo teikti išlaikymą vaikams, mokėti būsto komunalinius mokesčius. Atsakovas nepateikė, o teismas nepareikalavo, įrodymų, sąskaitos išrašo, patvirtinančių teiginius, kad ieškovė galėjo naudotis atsakovo pinigais, banko kortelėmis šeimos reikmėms, dėl to, ieškovės nuomone, teismas buvo subjektyvus ir šališkas. Ieškovės apskaičiuotos sumos reikalingos vaikų poreikiams tenkinti ir buvo realiai išleidžiamos vaikams išlaikyti. Teismas savo nuožiūra apskaičiavo, kokie yra šalių vaikų poreikiai, tačiau neįvertino aplinkybės, kad atsakovas neginčijo, jog visą rugsėjo mėnesį be 260 Eur išlaikymo, jis asmeniškai kasdien duodavo vaikams po 5 Eur kišenpinigių, tai sudaro po 150 Eur kiekvienam vaikui, ir tai rodo, kad jis gali ir sutinka skirti vaikams po 280 Eur kas mėnesį. Pažymi kad prašo priteisti išlaikymą iki vaikų pilnametystės, t. y. į priekį ir, skaičiuodama vaikų poreikius, įvertino tiek faktiškai turimas išlaidas, tiek ateityje galimas išlaidas bei pateikė detalų tų išlaidų apskaičiavimą prie prašymo dėl ieškinio patikslinimo. Teikiant pradinį ieškinį ji nurodė tikruosius vaikų poreikius ir išlaidas nuo 2014 m. rugpjūčio iki 2015 m. kovo mėn., taip pagrįsdama būtent šių konkrečių šalių vaikų poreikius. Ieškovės nuomone, pažeistas CK 3.192 str. 2 d. pusiausvyros tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas. Be to, teigia, kad atsakovo turtinė padėtis nebuvo tinkamai ištirta, buvo pažeistas CPK 6 str. įtvirtintas šalių lygybės principas, nes teismas įpareigojo tik ieškovę pateikti patikslintus duomenis apie pajamas, nors nuo atsiliepimo padavimo dienos iki teismo posėdžio praėjo penki mėnesiai ir ieškovė nurodė, kad yra duomenų apie atsakovo turtinės padėties pasikeitimą. Ieškovės teigimu, atsakovas pripažįsta 280 Eur sumą, kaip skirtiną vienam vaikui vienam mėnesiui ir minimaliai tokio dydžio išlaikymą teismas turėjo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymui. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas taip pat netinkamai pritaikė CPK 80 str. 1 d. 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 93 str. nuostatas, nes ieškovei turėjo būti priteistas 41 Eur žyminis mokestis už patenkintą neturtinį reikalavimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, teismas laikėsi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinto principo. Pažymi, kad šalys yra susituokusios ir kartu gyvena jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, jį kartu prižiūri ir tvarko. Pažymi, kad atsakovo nurodytos aplinkybės dėl galimybės suteikimo ieškovei, atsakovui išvykus dirbti, naudotis jo pinigais savo nuožiūra nebuvo paneigtos, be to, šios aplinkybės vertintinos vadovaujantis protingumo kriterijumi, kad asmuo, gyvenantis santuokoje ir vedantis bendrą ūkį, neprivalo dokumentais fiksuoti, kokias pinigų sumas išleidžia šeimos ūkiui ir vaikų išlaikymui. Ieškovės nurodomos pinigų sumos nėra reikalingos nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams ir jų vystymosi sąlygų užtikrinimui. Taip pat nurodo, kad atsakovas yra senatvės pensininkas, jam virš 65 m., jo gaunama senatvės pensija yra 310 Eur dydžio. Aplinkybė, kad ieškovas šiuo metu dar turi darbą jūroje yra labai laikina, dėl to net ir priteisto išlaikymo dydžio atsakovas greit neturės galimybės mokėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.). Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatytas iš atsakovo priteistino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydis bei priteistos bylinėjimosi išlaidos ieškovei. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, dėl to teisėjų kolegija nagrinėja, vertina ir pasisako dėl apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo skundžiamą sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo pakeisti bei ieškinio reikalavimus dėl šios ieškinio dalies tenkinti visiškai, t. y. nustatyti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų mokėtinų periodinių išmokų dydį po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str.). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai nesusitaria ir (ar) vienas iš jų nevykdo šios pareigos, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 1 d.). Sprendžiant dėl vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 str. 1 d. numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką, santuokos metu šalims gimė vaikai I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nenutraukta, tačiau ieškovė nurodo, kad nuo 2014 m. pavasario šalių santykiai pablogėjo, jie nebeveda bendro ūkio, gyvena skyrium. Iš rašytinių įrodymų ir ieškovės paaiškinimų byloje nustatyta, kad ieškovė A. P. užsiima verslu, dirba įmonės vadove, jos pajamas sudaro darbo užmokestis – apie 300 Eur/mėn., bei jai išmokami dividendai: 2014 m. išmokėta 4 344,30 Eur dividendų, 2015 m. išmokėta 4 700 Eur dividendų. Nustatyta, kad atsakovas V. P. dirba, eina jūreivio pareigas. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas už laikotarpį nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. sausio mėn. matyti, kad atsakovo darbo užmokestis kas mėnesį skiriasi, atsakovui darbo užmokesčio bei kitų išmokų vidutiniškai išmokėta apie 700 Eur/mėn. Taip pat nustatyta, kad atsakovas yra pensinio amžiaus, jam mokama senatvės pensija, sudaranti apie 315 Eur/mėn.

Apeliaciniame skunde ieškovė motyvavo, kad atsakovo turtinė padėtis nebuvo tinkamai ištirta. Ieškovė apeliaciniame skunde buvo pareiškusi prašymą išreikalauti iš Sodros duomenis apie atsakovo draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2015 m. spalio mėn. imtinai. Šį prašymą motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą pateikti duomenis apie pajamas, atsižvelgiant į tai, kad nuo atsiliepimo pateikimo iki teismo posėdžio praėjo penki mėnesiai ir ieškovė teigė, kad yra duomenų apie atsakovo turtinės padėties pasikeitimą. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą ir šioje byloje iš šeimos teisinių santykių kilusio ginčo pobūdį apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktos užklausos dėl duomenų apie atsakovo įdarbinimus ir Sodros įmokas už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-01-31. Iš šių duomenų nustatyta, kad atsakovas dirba toje pačioje darbovietėje, jo darbo užmokestis yra kas mėnesį kintantis, t. y. vienais mėnesiais būna didesnis, o kitais – ženkliai mažesnis, vidutiniškai atsakovo darbo užmokestis nurodytu laikotarpiu sudarė apie 658,48 Eur/mėn. Šie duomenys apie atsakovo pajamas nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo vidutiniškai gaunamo darbo užmokesčio padidėjimo po ieškinio pateikimo. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė atsakovo turtinę padėtį.

Apeliantė nurodo, kad pateikė vaikų poreikiams būtinų lėšų apskaičiavimą, nurodė, kad šios išlaidos reikalingos vaikų poreikiams tenkinti bei buvo realiai išleidžiamos vaikų išlaikymui. Ištyrus tiek su ieškiniu, tiek su ieškinio patikslinimu ieškovės pateiktus išlaidų vaikų poreikiams apskaičiavimus nustatyta, kad iš esmės nurodytos analogiškos konkrečių vaikų poreikių tenkinimui reikalingos sumos. Kartu su 2015-08-12 prašymu dėl ieškinio patikslinimo ieškovė pateikė vaikų poreikiams būtinų išlaidų apskaičiavimą ir nurodė, kad sūnaus išlaikymui reikalinga 589 Eur, o dukters – 614,92 Eur suma. Ieškovė 2015-08-12 ieškinio patikslinime padidino prašomas priteisti kiekvieno vaiko išlaikymui sumas nuo 270 Eur iki 300 Eur per mėnesį. Sumų padidinimą ieškovė motyvavo paaugus vaikams padidėjusiais vaikų poreikiais ir pasikeitusiomis prekių ir paslaugų kainomis bei tuo, kad atsakovas informavo ieškovę apie padidėjusį darbo užmokestį. Apeliantė pažymi, kad prašė priteisti išlaikymą iki vaikų pilnametystės, t. y. į priekį, ir skaičiuodama vaikų poreikius, įvertino tiek faktiškai turimas išlaidas, tiek galimas ateityje išlaidas. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo nustatomi protingi būtinieji vaikų poreikiai, o esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, išlaikymo vaikui dydis gali būti keičiamas (CK 3.201 str.).

Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo dviem nepilnamečiams vaikams. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vienas iš orientacinių kriterijų yra protingi vaikų poreikiai, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai, taip pat ir amžius. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaikų poreikius, amžių ir sveikatą. Šiuo atveju šalių sūnui yra dvylika metų, o dukrai – devyneri metai. Būtinoms vaiko vystymusi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai aprangai, sveikatai, būstui, maistui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiai būtų didesni dėl sveikatos ar kurių nors kitų objektyvių priežasčių. Ištyrus ieškovės banko sąskaitos išrašo duomenis matyti, kad skiriamos lėšos papildomam vaikų ugdymui, tačiau iš šių duomenų matyti, kad dalis apmokėjimų atliekami iš karto už kelis mėnesius, iš šių duomenų negalima daryti išvados, kad tokios ir tokio dydžio lėšos skirtinos kas mėnesį. Bylos duomenys nepatvirtina, kad papildomiems vaikų ugdymo ir laisvalaikio užsiėmimas, transportui, ekskursijoms kas mėnesį skirtinos kaip reikalingos nurodytos sumos. Nurodyto dydžio išlaidų reikalingumas vaikų atostogų metu nepagrįstas objektyvia tokių išlaidų poreikio būtinybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nepagrįstas vaikų atostogų užsienyje išlaidų priskyrimas būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui. Nors ieškovė teigė, kad apskaičiavimuose nurodyto dydžio sumas kas mėnesį išleidžia, atsiskaito ne grynaisiais pinigais, o banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, ir savo poziciją grindė banko sąskaitos išrašu, tačiau ištyrus šiuos duomenis negalima daryti išvados, kad ieškovės patiriamos išlaidos susijusios tik su vaikų būtinųjų poreikių tenkinimu ir kad jos pagrindžia ieškovės nurodomas būtinųjų vaikų poreikių tenkinimui nurodytas sumas. Nors apeliantė pažymi, kad teisme nekilo ginčas dėl ieškovės turimų santaupų, kurias ji galėjo turėti pradėjus gyventi skyrium nuo atsakovo ir kurias ji turėjo bei naudojo savo ir vaikų poreikiams užtikrinti, tačiau apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje ieškovė neteigė, jog nuo 2014-08-01 teikė vaikams išlaikymą po 530-540 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 325 Eur. Įvertinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundžiamu sprendimu nustatyta dviejų šalių nepilnamečių vaikų būtiniesiems poreikiams patenkinti pakankama suma – 325 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui – yra teisinga ir racionali, atitinka bylos duomenis, vaikų amžių bei protingumo principą. Darytina išvada, kad pagrįstai nustatytas iš atsakovo priteisintas 163 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydis kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui.

Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas gali vaikams skirti didesnį išlaikymą, kadangi atsakovas neginčijo, jog visą rugsėjo mėnesį be 260 Eur išlaikymo jis vaikams kasdien duodavo po 5 Eur kišenpinigių, o tai sudaro 150 Eur kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad bendra kišenpinigių suma mažesnė, bet to, juos teikdavo ne nuolat – kišenpinigių neduodavo, kai būdavo išvykęs dėl darbo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalių santuoka nenutraukta, šalys gyvena viename name, nors ieškovė ir nurodo, kad šalys bendro ūkio neveda. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas neriboja galimybės tėvams savo nepilnamečių vaikų išlaikymui gera valia skirti ir didesnę, nei numatyta teismo sprendimu, išlaikymo sumą, pagal tėvų finansines galimybes.

Ieškiniu ieškovė prašė priteisti išlaikymą vaikams nuo 2014-08-01, kadangi atsakovas nemokėjo išlaikymo. Vadovaujantis CK 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Apeliantė pažymi, kad nuo 2014-08-01 buvo priversta viena išlaikyti vaikus, nes ieškovas nustojo teikti išlaikymą vaikams, mokėti būsto komunalinius mokesčius. Atsilepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme atsakovas nurodė, kad jo banko kortelės iki 2015 m. sausio mėn. buvo ieškovės žinioje ir ji savo nuožiūra galėjo naudotis pinigais, be to, jis palikdavo grynųjų pinigų namuose naudoti šeimos išlaidoms, tačiau 2015 m. sausio mėn. ieškovė pareiškė, kad jai atsakovo pinigų nereikia. Apeliantė nurodo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė realiai galėjo naudotis atsakovo banko kortelėmis, ir įrodymų, kiek grynųjų pinigų jis palikdavo namuose, o teismas nepareikalavo atsakovo sąskaitos išrašo. Tačiau iš ieškovės duotų paaiškinimų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdyje nustatyta, kad ieškovė patvirtino aplinkybę, jog turėjo atsakovo banko kortelę, į kurią buvo pervedama atsakovo pensija (po 1 000 Lt kas mėnesį). Ieškovė taip pat nurodė aplinkybes, kad vėliau atsisakė lėšų ir grąžino atsakovui kortelę, nes, jos teigimu, iš tokios (t. y. 1 000 Lt) sumos neįmanoma pragyventi. Atsakovas nurodė, kad ir po to, kai ieškovė grąžino jam kitą banko kortelę, jis palikdavo grynųjų pinigų namuose naudoti šeimos poreikiams. Iš to matyti, kad ieškovė neginčijo, jog jai buvo suteikta galimybė naudoti šeimos poreikiams atsakovo lėšas. Kaip minėta, šalių santuoka nenutraukta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neįrodyta, jog atsakovas išlaikymo vaikams neteikė nuo 2014-08-01, dėl to pagrįstai išlaikymą vaikams priteisė nuo kreipimosi į teismą dienos.

Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovei iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai pagrįsti. Ieškovė buvo pareiškusi ieškinio reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, už šį reikalavimą sumokėtas 41 Eur žyminis mokestis, bei reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, už šiuos reikalavimus ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinas už šį ieškinio reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d.).

Ištyrusi bylos medžiagą ir įvertinus apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tačiau netinkamai išsprendė ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo klausimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo reikalavimus atleista, dėl šių jos reikalavimų apeliacinį skundą atmetus, žyminis mokestis už apeliacinį skundą nepaskirstytinas (CPK 80 str. 4 d., 83 str. 1 d. 2 p., 96 str. 2 d.). Atsakovas pateikė prašymą priteisti rašytiniais įrodymais pagrįstas 50 Eur dydžio išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, ieškovės apeliacinis skundas dėl materialinių teisinių reikalavimų iš esmės atmestas, patenkintas tik procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad klausimas išspręstas atsakovo, prieš kurį paduoto apeliacinio skundo argumentai dėl materialinių teisinių reikalavimų buvo atmesti, naudai. Atsižvelgiant į tai, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas ir nurodytos bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteisintinos iš ieškovės (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-26 sprendimą pakeisti.

Padidinti iš atsakovo V. P. (V. P.) ieškovei A. P. priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 41 Eur.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. P. (V. P.) iš ieškovės A. P. 50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjos Jolanta GailevičienėVirginija Nijolė Griškevičienė