Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ad­mi­nis­tra­cinėn atsako­my­bėn patraukto asmens R. O. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teis­mo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimo R. O. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu R. O. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, skyrė administracinę nuobaudą – 600 Eur eurų baudą su teisės vairuoti trans­porto priemones atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, už pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straips­nio 8 dalyje, skyrė administracinę nuobaudą – 6 eurų baudą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę nuobaudą – 600 Eur baudą su tei­sės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 3 mėnesiams. Administracinio teisės pa­žeidimo bylą dalyje dėl R. O. inkriminuotų pažeidimų, numatytų ATPK 123 straips­­nio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, nutraukė nesant administracinių teisės pažeidimų sudė­ties.Apeliaciniame skunde R. O. prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.Apeliantas teigia, jog liudytoja E. T. patvirtino jo nurodytas aplinkybes. R. O. taip pat pažymi, jog jo paaiškinimai nuo pat pradžių buvo aiškūs ir nuoseklūs, dar įvykio vietoje minėjo, kad ne jis vairavo automobilį, tai patvirtino ir pareigūnas J. M. ir liudytojai A. F., V. G., E. S. bei V. K.. Apelianto teigimu, teismas nenus­tatė aplinkybių, įrodančių liudytojų suinteresuotumą. Tuo tarpu pareigūnų parodymai negali būti vertinami kaip nuoseklūs ir neprieštaringi, vienodi tarnybiniai pranešimai sura­šyti siekiant apkaltinti apeliantą. Pareigūno J. M. teiginys, kad važiuodamas iš pas­kos matė, kad automobilyje buvo tik vienas žmogus, vertintinas kritiškai, nes auto­mo­bi­lio galinis langas buvo tamsintas. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos ra­jo­no policijos komisariato atsiliepime prašoma R. O. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. O. apeliacinis skundas atmetamas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra ver­ti­na­mi pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplin­ky­bių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik re­mian­tis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikš­min­gas aplin­ky­bes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieš­ta­ra­vi­mai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių pa­ti­ki­mumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsiti­ki­ni­mas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas ats­ki­rai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pir­mo­sios instancijos teismo išvada, kad byloje yra įrodyta, jog R. O. vairavo transporto priemonę būdamas neblaiviu.Faktą, kad R. O. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus įrodo adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 4), asmens blaivumo patikrinimo rezultatai (b. l. 6), ad­mi­nistracinio sulaikymo protokolas (b. l. 7), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 8), išrašas apie asmeniui registruotus administracinės teisės pažeidimus (b. l. 12-13), tarnybiniai pranešimai (b. l. 14-15), bei liudytojų E. T., G. Č. ir J. M. parodymai. Pareigūnai G. Č. ir J. M. nurodė, jog gavę iškvietimą ir nuvykę į įvykio vietą pra­silenkė su raudonos spalvos automobiliu, kuris atitiko apibūdintą ir aiškiai matė, kad jame sėdėjo tik vienas asmuo – vairuotojas. Apsisukus policijos pareigūnai važiavo paskui šį auto­mo­bilį, automobilis iš akiračio nebuvo dingęs. Automobiliui sustojus pareigūnai nedelsdami priėjo prie vairuotojo R. O. Važiuodamo paskui R. O. automobilį pareigūnai aiškiai matė, kad jį vairavo R. O. Nors apeliantas teigia, jog jo automobilio galinis langas buvo tamsintas, tačiau kaip matyti iš aptartų liudytojų parodymų, pareigūnai iš pradžių prasilenkė su automobiliu, tuomet apsisuko ir sekė jam iš paskos, taigi pareigūnai vairuotoją matė ne tik važiuodami paskui, bet ir iš priekio, todėl aptariamas apeliacinio skundo argu­men­tas, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad automobilis važiavo lėtai, jis nebuvo din­gęs pareigūnams iš akiračio, todėl vairuotojas įvykio metu niekaip negalėjo susikeisti su jokiu kitu asmenių, kurio, kaip paaiškėjo pareigūnams priėjus prie automobilio, transporto priemonėje ir nebuvo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. T. parodė, kad važiuojant namo pamatė griovyje raudonos spalvos automobilį, prie kurio privažiavus buvo matyti, kad vai­ruotojo vietoje atlošęs galvą sėdėjo galimai apsvaigęs R. O., kuris jį pajudinus nerea­gavo, automobilyje jautėsi alkoholio kvapas. Jokių kitų žmonių liudytoja nematė.Nors apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pastarųjų liudytojų parodymai nenuoseklūs, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mažareikšmiai neatitikimai pareigūnų paro­dy­muose, nelaikytina iš esmės skirtingomis aplinkybėmis ir nesudaro pagrindo abejoti jų paro­dy­mais, kadangi tai nepaneigia apelianto kaltės ir nepatvirtina aplinkybės, kad R. O. būdamas neblaivus automobilio nevairavo. Teismas pažymi, kad liudytojų pozicija dėl aplin­kybės, jog R. O. vairavo automobilį, nekito viso proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pareigūnų, kurie tiesiogiai matė daromą pažeidimą, parodymais. Minėtų pareigūnų teisme duoti parodymai atitinka tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieš­taringi. Pareigūnai nėra kaip nors susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, todėl jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog parei­gūnai gali būti šališki, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių apeliantas nenurodė ir apeliaciniame skunde. Priešingai – R. O. kviesti liudytojai A. F., V. G., E. S., kurie pa­rodė, kad pažįsta R. O., galimai buvo suinteresuoti padėti R. O. išvengti atsakomybės, todėl teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo jų parodymais, kadangi jų paaiš­kini­mai visiškai prieštarauja policijos pareigūnų, mačiusių daromą pažeidimą, parodymams. Poli­ci­jos pareigūnai atlieka savo tarnybinę pareigą ir fiksuoja eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl netikėti jų paaiškinimais teismas neturi jokio pagrindo. Teismas taip pat kaip nepagrįstą atmeta skundo argumentą, jog pareigūnai identiškais tarny­bi­niais pranešimais siekė apkaltinti apeliantą. Pažymėtina, kad tarnybiniai pranešimai surašyti pareigūnų, kurie buvo kartu įvykio metu ir fiksavo tas pačias objektyvias aplinkybes. Sutam­pantys tarnybiniai pranešimai savaime nesudaro pagrindo teigti, jog buvo norima neteisingai apkaltinti apeliantą. Pirmosios instancijos teismas, įrodinėdamas R. O. kaltę, rėmėsi ne vien pareigūnų tarnybiniais pranešimais, tačiau ir jų parodymais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme bei kita bylos medžiaga. Aukštesnysis teismas be kita ko pažymi, kad paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens subjektyvus situacijos vertinimas nėra pagrin­das konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, ape­lia­cinės instancijos teismas daro išvadą, kad R. O. administracinėn atsakomybėn pa­trauk­tas tei­singai ir teisėtai, jo veika kvalifikuota tinkamai, jam skirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo as­me­nybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo pri­imtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenki­namas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. O. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.