Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Intrac Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ūkininko M. S. ieškinį atsakovui UAB „Intrac Lietuva“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos avansinės įmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė 2009-06-22 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 09/06/22-MS, sudarytą tarp UAB ”Intrac Lietuva” ir ūkininko M. S. dėl ratinio traktoriaus McCormick MTX 150, s/n N47CL24022 pirkimo-pardavimo. Nutrauktos pirkimo-pardavimo sutarties šalis grąžino į iki sutarties buvusią padėtį. Priteisė iš UAB ”Intrac Lietuva” 35400,00 Lt sumokėtos avansinės įmokos pagal nutrauktą traktoriaus pirkimo pardavimo sutartį. Grąžino traktorių McCormick MTX 150, s/n N47CL240022 UAB ”Intrac Lietuva” valdymui.

Teismas, nustatęs, kad tarp šalių sudaryta pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovui buvo perduotas ginčo traktorius, tačiau ieškovas į jį nuosavybės teisės neįgijo, traktorius nebuvo registruotas ieškovo vardu, jis buvo draustas atsakovo vardu, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, suteikiantys teisę ieškovui įgyvendinti visus nuosavybės teisės turinio elementus (valdyti, naudoti, disponuoti), ieškovui neperduoti, nupirkto traktoriaus perdavimo-priėmimo aktas nesurašytas, nepateiktas ieškovui, pagal sutartį parduodamas traktorius neatitiko kokybės reikalavimų, t.y. būti naujas ir nenaudotas, sprendė, kad ieškovas įgijo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti jam avansinę įmoką.

Teismas, vertindamas traktoriaus kokybę, nurodė, kad naujo ir nenaudoto traktoriaus požymiai yra nurodyti 2006-10-02 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėse ( b.l. 111), pagal VĮ Žemės Ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis, nurodytus 2010-07-19 rašte Nr. IS-6989, pagal galiojančias registravimo taisykles, anksčiau įregistruotas kito savininko vardu traktorius laikomas naudotu ( b.l. 109-110). Tokiu būdu teismas, nustatė, kad ieškovui parduotas traktorius McCormick MTX buvo įregistruotas UAB ”Intrac Lietuva” vardu, tai yra, ieškovui parduotas ginčo traktorius buvo parduotas ne kaip gamyklinis objektas, bet kaip buvęs kito savininko žinioje objektas.

Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas Civilinio kodekso 6.208 straipsnis suteikta teise pažeidus sutartimi sulygtas sąlygas pašalinti sutarties įvykdymo trūkumus nepasinaudojo, nustatytų sutarties įvykdymo trūkumų nepašalino, pirktas traktorius ieškovo vardu neregistruotas, teisės į pirktą traktorių patvirtinantys dokumentai ieškovui nepateikti, traktoriaus sulygtos kokybės reikalavimus atitinkantys dokumentai irgi nepateikti, galimi alternatyvūs nustatytų trūkumų šalinimo būdai ieškovo atžvilgiu nepritaikyti, atsakovas nesiėmė jokių sąžiningų veiksmų ieškovo teisėtiems interesams įgyvendinti.

Teismas nenustatė, kad ieškovas veikė nesąžiningai, kad jis turėjo patirties, dėl to, kad anksčiau buvo sudaręs su atsakovu analogiškas sutartis.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nevertino atsakovo argumentų apie tai, kad ieškovas reiškia netinkamą reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes sutartis jau buvo nutraukta nuo 2009-12-25, nes būtent ieškovas nevykdė įsipareigojimo pagal sutartį atsiskaityti laiku, be to, atsisakė sumokėti likusią kainos dalį už traktorių, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovui atsirado teisė nutraukti sutartį.

Teismo padaryta išvada, kad atsakovas pardavė ieškovui sulygtos kokybės neatitinkantį traktorių, dėl ko ieškovui atsirado teisė nutraukti sutartį remiantis CK 6.334 str. 1 d. 4 p., neatitinka materialinės teisės normų, nepagrįsta tinkamu įrodymų įvertinimu.

Taip pat ieškinyje ieškovas nenurodė jokių argumentų dėl traktoriaus nenaujumo. Priešingai, sutartyje buvo pažymėta, kad traktorius yra nenaudotas ir priimdamas traktorių, atsakovas dėl jo naujumo nereiškė pretenzijų. Ieškovas negali remtis traktoriaus naujumo požymio nebuvimu, nes ji per protingą terminą apie pastebėtą neatitikimą nepranešė atsakovui. Traktoriaus naujumo vertinimas negali būti siejamas su paramos gavimo faktu, nes sutartyje to nebuvo numatyta.

Teismas netinkamai taikė CK 6.327 str., 6.333 str. 1 d. ir 6 d., 6.325 str. ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovui parduotas traktorius neatitiko ir kitų kokybės rodiklių motyvuodamas tuo, kad nebuvo pateikti traktorių charakterizuojantys priedai. Su tokia išvada apeliantas nesutinka nurodydamas, kad ieškovui sutarties sudarymo ir traktoriaus pardavimo metu buvo parduoti techninis pasas, katalogas, instrukcija. Net ir tuo atveju, jei ieškovui trūko kokių nors dokumentų, tai nėra pagrindas teigti, kad traktorius neatitinka kokybės reikalavimų ir nutraukti sutartį.

Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad dėl atsakovo nesąžiningumo ieškovas prarado galimybę gauti paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad 2009-06-22 tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 09/06/22-MS (b.l. 9-11). Šia sutartimi ginčo šalys sulygo dėl ratinio traktoriaus McCormick MTX 150, s/n N47CL24022 pirkimo - pardavimo. Sutartyje nurodyta parduodamo daikto kokybės garantija, kad prekė yra nauja ir nenaudota.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pažeidė ginčijamos sutarties sąlygas ir pardavė ieškovui sulygtos kokybės (naujumą ir nenaudojimą atitinkančius požymius) neatitinkantį traktorių, todėl įvertinus visas šios bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo ieškinys pagrįstai ir teisėtai patenkintas.

Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, susijusius su traktoriaus kokybe, taip pat netinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, taip pat sutarties sąlygų aiškinimą, tačiau kolegija su šiais argumentais nesutinka.

Pasak apelianto, teismas šioje byloje netinkamai taikė CK 6.327 str., 6.333 str. 1 d. ir 6 d. bei 6.193 str. ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovui parduotas traktorius neturi traktoriaus naujumą ir jo nenaudojimą apibūdinančių požymių. Taip pat, pasak apelianto, teismas, vertindamas naujumo ir nenaudojimo sąvokas, be pagrindo vadovavosi Žemės ūkio ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintomis Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėmis, nes šios taisyklės nustato tik minėtų transporto priemonių registravimo tvarką ir sąlygas, tik registravimo procedūrų kontekste reikalavimas dėl naujumo yra siejamas su registracijos faktu, o jokie kiti teisės aktai nereglamentuoja, kada traktorius laikomas nauju ar nenaudotu. Kolegija su tokiais argumentais nesutinka.

Pagal CK 6.305 str. 1 d. pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).

CK 6.327 str. reglamentuoti reikalavimai daiktui, šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus. CK 6.333 str. 1 d. nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Be nurodytų normų, kilus ginčui dėl sutarties sąlygų, sistemiškai turi būti vadovaujamasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis, įtvirtintomis CK 6.193 str. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas, nagrinėdamas bylą vadovavosi ne tik pirkimą – pardavimą reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau ir sutarčių sąlygų aiškinimo taisyklėmis ir, kolegijos vertinimu, šių teisės normų nepažeidė padarydamas visapusišku įrodymų įvertinimu pagrįstą išvadą, kad atsakovas pardavė ieškovui prekę, neatitinkančią naujumo ir nenaudojimo požymių.

Nesutiktina su apeliantu, kad teismas be pagrindo vadovavosi Žemės ūkio ministro 2006-10-02 įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintomis Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklėmis, spręsdamas dėl parduotos prekės naujumo.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu įvertinti ne tik pažodines sutarties sąlygas, tačiau ir šia sutartimi šalių išreikštą tikrąją valią ir tikruosius ketinimus.

Pažymėtina, kad CK 6.193 str. įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. Viena iš taisyklių įtvirtinta Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalyje nustato, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, reiškia, kad esant ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį siekė ir kaip suderino savo valią. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas, turi būti aiškinama atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją šalių valią, o ne tik į rašytinės sutarties gramatinį tekstą. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000, 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000, 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2000 ir kt.). Tikrąją šalių valią galima nustatyti, aiškinantis, vertinant sutarties sudarymo aplinkybes, kurios ir nulėmė šalių valią vienaip ar kitaip elgtis bei sudaryti sutartį būtent tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo sudaryta. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamoje byloje, įvertinus šalių paaiškinimus, kitus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovas, sudarydamas traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu, siekė gauti paramą iš Europos Sąjungos lėšų, kad būtų iš dalies finansuotas traktoriaus įsigijimas (b.l. 4), nors ši aplinkybė nėra aptarta pirkimo – pardavimo sutartyje, tačiau atsakovas nepaneigė, jog apie tokią ieškovo deklaruojamą valią jam nebuvo žinoma. Tokiu būdu atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, kad ieškovui, kuris yra ūkininkas, perkančiam traktorių, buvo esminė sąlyga, kad perkama prekė – traktorius būtų naujas, kad galima būtų pretenduoti į Europos Sąjungos finansavimą, o traktoriaus naujumas pagal galiojančius teisės aktus yra susijęs su jo registracija, todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis paminėtomis taisyklėmis vertinant traktoriaus naujumo požymį, nes kitokio teisinio reglamentavimo, apibūdinančio traktoriaus naujumą, nėra. Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, kuriose pateikiami naujo ir naudoto traktoriaus apibrėžimai ir nustatyta, kad naujas traktorius – traktorius, kuris nebuvo registruotas ir (arba) eksploatuotas nė vienoje valstybėje, o naudotas traktorius – traktorius, kuris buvo registruotas ir (arba) eksploatuotas bent vienoje valstybėje, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovui parduotas traktorius neturi traktoriaus naujumą apibūdinančio požymio, nes traktorius 2008-12-24 (b.l. 66) įregistruotas kito savininko vardu, t.y. atsakovo, ir todėl laikomas ne nauju, ką patvirtinto ir VĮ Žemės Ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštas (b.l. 109-110).

Tai, kad, pasak apelianto, teismas atskirai pasisakė dėl traktoriaus nenaudojimo požymio, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokie teismo motyvai daro neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Be to, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai atsisakydamas vykdyti sutartį pasikeitus teisiniam reglamentavimui, susijusiam su finansavimo gavimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirkimo – pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta 2009 m. birželio 22 d. Nors traktorius ir buvo perduotas ieškovui nepasirašius perdavimo – priėmimo dokumentų, ką patvirtina atsakovo raštas (b.l. 30), priešingų įrodymų į bylą nepateikta, pastarasis nuosavybės teisių į traktorių taip ir neįgijo bei jo neįregistravo savo vardu, traktorius liko registruotas atsakovo vardu (b.l. 66). Pažymėtina, kad šalių sudarytoje sutartyje atsiskaitymas už įsigytą prekę buvo išdėstytas dalimis iki 2009-09-30. Atsakovas pateikdamas ieškovui PVM sąskaitą – faktūrą 2009-08-31 (b.l. 33), sutarties sąlygų nepažeidė. Tačiau įvertinant tai, kad pagal tokias sutarties sąlygas nuosavybės teisė į traktorių ieškovui galėjo pereiti tik sumokėjus visą sumą už įsigytą prekę (4.1 p.), apie kitokį šalių susitarimą dėl nuosavybės teisių perėjimo byloje duomenų nėra, o PVM sąskaita – faktūra buvo pateikta jau galiojant naujam teisiniam reglamentavimui dėl paramos gavimo, kolegija sprendžia, kad šių aukščiau paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad iki 2009-08-31 esant pirkimo – pardavimo sutarčiai neįvykdytai, ieškovui nuo sutarties sudarymo iki šios datos netapus įgyto traktoriaus savininku, jos yra nesąžiningos ieškovo atžvilgiu, nes tokiu būdu buvo sudarytos kliūtys ieškovui pasinaudoti teise gauti paramą už iš atsakovo nupirktą traktorių, kurią, tikėtina, ieškovas siekė gauti ir atsakovui apie tai buvo žinoma.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo grąžinti atsakovą ieškovui šio pagal sutartį sumokėtą avansinę įmoką už traktorių – 35 400 Lt, kadangi pripažinus, jog atsakovas pažeidė savo kaip pardavėjo pareigą parduoti tinkamos kokybės daiktą, vykdyti kitas pardavėjo pareigas, ieškovas įgijo teisę reikalauti nutraukti sutartį ir sugrąžinti sumokėtas sumas. Apeliantas nesutinka su ieškovo pareikštu reikalavimu dėl sutarties nutraukimo, nurodydamas, kad toks reikalavimas yra netinkamas, nes pats atsakovas nutraukė sutartį 2009-12-25 raštu. Tačiau kolegija sprendžia, kad sutikti su tokiu argumentu negalima. Pažymėtina, kad ieškovas kaip pirkėjas turi teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis teisėmis, kai prekė yra nekokybiška (CK 6.334 str.). Pripažinus, kad jam parduotas traktorius neatitiko kokybės reikalavimų ir nagrinėjamos bylos kontekste prekės nekokybiškumas (jos nenaujumas) pripažintinas esminiu, jo pasirinkimas nutraukti sutartį laikytinas tinkamu, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, reikšdamas pretenzijas atsakovui, ieškovas nurodė, kad atsisako sutarties ir reikalauja sugrąžinti pinigus (b.l. 14), taip pat prašė taikyti alternatyvius būdus (b.l. 15), kai prekė yra nekokybiška, tačiau atsakovas į jo prašymus nereagavo, o 2009-12-25 raštu nurodė, kad pats nutraukia sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pirmiau išreiškė savo valią dėl sudarytos sutarties pabaigos atsisakydamas jos, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad reikalavimas nutraukti sutartį yra netinkamas.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos 8,10 Lt sumai (b.l. 169) neviršija 10 Lt, todėl nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Apeliantas pateikė teismui prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nurodydamas, kad byla sudėtinga, byloje yra nurodyta daug faktinių aplinkybių, pateikta daug rašytinių įrodymų, apklausti liudytojai, kurių parodymai prieštarauja ieškovo paaiškinimams, todėl tik paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą ir išklausius šalių paaiškinimus, galima užtikrinti visapusišką ir objektyvų įrodymų įvertinimą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, nustatyti tikruosius ginčo šalių ketinimus sudarant ginčijamą šioje byloje sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pagal apelianto prašyme nurodomas aplinkybes žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.