- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- 2YT-2389-1136/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00732-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Loreta Miltenytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- I. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
dalyvaujant pareiškėjai I. J., jos atstovei advokatei Reginai Butnevičienei, suinteresuotam asmeniui V. S.,
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovams,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo suinteresuotiems asmenims V. S., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjos tėvas V. A. J. per tris mėnesius po sutuoktinės D. P. J. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti ir kad po tėvo V. A. J. mirties pareiškėja priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė mama D. P. J., o (duomenys neskelbtini) mirė tėtis V. A. J. Po D. P. J. ir V. A. J. mirčių paveldėjimo bylos nebuvo užvestos ir paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti. Paaiškino, kad D. P. J. nuosavybės teise valdė dalį žemės sklypo, dalį gyvenamojo namo bei jam priklausančių statinių adresu (duomenys neskelbtini), bei jai nebuvo likusi neišmokėta piniginė kompensacija už atkurtą nuosavybės teisę į žemę. Po sutuoktinės mirties V. A. J. minėtą turtą valdė, disponavo, juo naudojosi, mokėjo mokesčius. Dėl nepakankamų teisių žinių V. A. J., pareiškėja, suinteresuotas asmuo V. S. tinkamai nesusitvarkė dokumentų dėl palikimo.
3. Po V. A. J. mirties pareiškėja likusį turtą tvarko, remontuoja, prižiūri gyvenamojo namo dalį su statiniais, moka mokesčius. Mano, kad tokiu būdu ji priėmė motinos ir tėvo palikimą po jų mirties. Pažymėjo, kad 2022 m. gruodžio mėnesį gavo raštą iš VĮ Turto banko, kuriame buvo nurodyta, jog po D. P. J. mirties liko nepaveldėtas turtas, o notaras išaiškino, kad nesikreipiant į teismą, negalės įrodyti palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų atsiliepimu į pareiškimą prašė sprendimą pagal pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priimti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus atstovui nedalyvaujant. Paaiškino, kad atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, vertybinius popierius. Pažymėjo, jog 2022 m. rugpjūčio 4 d. gavo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus pranešimą su prašymu kreiptis į notarą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimu buvo atkurtos D. P. J. nuosavybės tiesės į žemės sklypą, atlyginant pinigais ir neišmokėtos piniginės kompensacijos likutis 1 069,00 Eur. Minėtą raštą persiuntė VĮ turto bankui pagal kompetenciją privalomiems veiksmams atlikti po palikėjos D. P. J. mirties.
5. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė pareiškimo netenkinti ir nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Teigė, kad yra gavusi pranešimą apie galimą D. P. J. palikimo perėjimą valstybei, tačiau palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikėjos palikimą dar nėra išduotas. Pažymėjo, kad pareiškėja turėtų pateikti papildomus rašytinius įrodymus, nes pateikti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad palikėjos palikimas buvo priimtas per 6 mėnesių terminą, turėtų nurodyti priežastis, dėl kurių V. A. J. nerealizavo savo pavelėjimo teisių į palikimą visa apimtimi iki savo mirties. Teigė, kad pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų dėl palikėjo V. A. J. palikimo priėmimo faktiniu valdymu per 3 mėnesių terminą.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal byloje pateiktus duomenis pareiškėja rūpinosi paliktu turtu, tačiau nesusitvarkė palikimo per įstatyme nustatytą terminą. Prašo pareiškimo klausimą spręsti teismo nuožiūra pagal bylos aplinkybes.
7. Suinteresuotas asmuo V. S. atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad neprieštarauja pareiškėjos prašymams nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus palikimui priimti. Paaiškino, kad po mamos mirties su tėčiu ir broliu (šiuo metu mirusiu) buvo pradėjusi tvarkytis paveldėjimo dokumentus, bet iki galo nesutvarkė ir palikimo priėmimas nebuvo atliktas. Jai yra žinoma, jog po motinos D. P. J. mirties tėtis V. A. J., sesuo pareiškėja I. J. prižiūrėjo butą, jį tvarkė, kartu mokėjo mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. pareiškimas tenkintinas.
9. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: jo tėvas V. A. J. po sutuoktinės ir pareiškėjos motinos D. P. J. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti; pareiškėja priėmė palikimą po tėvo V. A. J. mirties faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šie faktai turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jų priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti V. A. J. turtą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
10. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1-3 dalys). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Analogišką palikimo atsiradimo momentą bei palikimo priėmimo tvarką numatė ir 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir 1964 m. CK) normos (1964 m. CK 568, 587 straipsniai). Skirtingai nei CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyta, 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje buvo numatytas 6 mėnesių terminas, per kurį įpėdinis turi priimti palikimą arba faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, arba kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notariniam organui su pareiškimu apie palikimo priėmimą.
12. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina D. P. J. (b. l. 5). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas V. A. J. (b. l. 8). Tiek D. P. J., tiek V. A. J. palikimas nepriimtas, paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti (b. l. 13). Remiantis pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja buvo įvaikinta D. P. J. ir V. A. J., o biologinė pareiškėjos motina buvo O.V. S., po kurios mirties pareiškėja paveldėjo 13/100 dalis gyvenamojo namo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
13. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktiniai duomenys nustatomi ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais. Rašytiniais įrodymais irgi nustatomi faktiniai duomenys, tačiau įstatymas nenumato tokių įrodymų, išskyrus oficialius rašytinius įrodymus, prioriteto prieš žodinius šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus.
14. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad mirus motinai D. P. J., likusiu turtu, t. y. dalimi gyvenamojo namo, statinių, (duomenys neskelbtini), rūpinosi jos tėvas V. A. J., mokėjo mokesčius (prie kurių prisidėjo ir pati pareiškėja). Po tėvo V. A. J. mirties, pareiškėja, gyvendama betarpiškai paveldimoje gyvenamojo namo dalyje (b. l. 12), mokėjo komunalinius ir žemės mokesčius (b. l. 21), prižiūrėjo turtą. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nuo 1989 m. birželio 8 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. gegužės 4 d. minėtu adresu buvo deklaruota ir pareiškėjos nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.
15. Suinteresuotas asmuo V. S., teikdama teismui paaiškinimus, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes dėl V. A. J. elgesio su po D. P. J. mirties likusiu turtu. Šioje vietoje teismas neturi pagrindo vertinti V. A. J. nesikreipimo į notarą dėl mirusios sutuoktinės palikimo priėmimo priežasčių, nes byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo. Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad pareiškėja elgėsi kaip savininkė, po tėvo mirties likusį turtą valdydama kaip savą (CPK 185 straipsnis).
16. Pareiškėja dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė dėl nepakankamo teisinio išprusimo ir tik paraginta VĮ Turto banko, kreipėsi pagalbos dėl palikimo priėmimo. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės paveldėti, palikėjų palikimą būtų priėmę kiti įpėdiniai, byloje nėra. Kita paveldimo turto įpėdinė V. S. neišreiškė valios paveldėti tėvų turtą, neprieštaravo, kad pareiškėja būtų paveldėtoja. Panevėžio miesto 5-iojo notaro biuro pranešime nurodyta, kad po D. P. J. mirties įpėdiniai nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas.
17. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad V. A. J. priėmė palikimą po sutuoktinės D. P. J. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paliktą mirusiosios turtą. Taip pat konstatuotinas kitas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja I. J. po tėvo V. A. J. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paliktą turtą. Pareiškėjos prašomi nustatyti faktai turi juridinę reikšmę – pareiškėja paveldės po V. A. J. mirties paliktą turtą, todėl juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, kad nustatydamas palikimo priėmimo faktą, teismas nenustatinėja palikimo sudėties (palikto turto kiekio ar jo dalies).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės D. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini). mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paliktą turtą.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po tėvo V. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paliktą turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.