Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai-civilinei ieškovei R. S. ir jos atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, , kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2020 m. vasario 25 d., apie 22 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, tyčia plaukų šukomis nukentėjusiajai R. S. sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai padarydamas kraujosruvas kaktos, kairio žasto ir abiejų dilbių srityse, tokiu būdu nukentėjusiajai R. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą

Kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad maždaug 5 metus gyveno su R. S. kaip šeima bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Šis butas nupirktas už jo pinigus. Po R. S. motinos mirties pradėjo nesutarti dėl pinigų. Jis pasiūlė skirtis. 2020-02-25 dar gyveno kartu, jis kaip tik buvo grįžęs iš komandiruotės. Įvyko konfliktas be jokios priežasties Jis buvo viename kambaryje, R. S. kitame. Atėjusi pas jį į kambarį pradėjo jį spardyti, pradėjo aiškinti, kad smurtas artimoje aplinkoje. Gindamasis sudavė jai į rankas. Kėde užsirėmė duris, tačiau R. S. vėl atėjo ir spardė, jis vėl sudavė rankomis per jos rankas. Kai atėjo trečią kartą, jis apsirengė išeiti iš buto, pradėjo plastmasiniu plaukų šepečiu šukuotis plaukus. R. S. pradėjo rėkti, kad padėtų šukas, todėl jis vieną kartą šukomis sudavė jai per galvą, matė, kad nuo šio smūgio ant kaktos „iššoko guzas“. R. S. skambino „112“, po to apsigalvojo, sakė, kad viskas gerai. Kiek iš viso sudavė smūgių- neatsimena, pripažįsta visus kaltinime nurodytus veiksmus, supranta, kad tokiais savo veiksmais sukėlė R. S. fizinį skausmą. Įvykio metu buvo blaivus. Teismo posėdžio metu nukentėjusios atsiprašė, anksčiau su ja bendrauti negalėjo, nes buvo uždrausta. Sutinka atlyginti bylinėjimo išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio tvarka ištirtais įrodymais- nukentėjusiosios parodymais, rašytiniais įrodymais..

Nukentėjusioji R. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Su V. B. pažįstami nuo 1985 m. Jie yra tik pažįstami, bendro ūkio neveda, kartu negyvena, tik kartais V. B. ateina pas ją į svečius bei pernakvoja. V. B. pas ją į svečius atvyko 2020-02-20 ir buvo iki 2020-02-25. Tarp jos ir V. B. 2020-02-25, apie 22 val., namuose įvyko žodinis konfliktas, dėl to, kad ji paprašė pinigų už maistą, kurį jis suvalgė būdamas pas ją. V. B. atsisakė duoti pinigų ir, paėmęs plaukų šukas, pradėjo jomis mušti į įvairias kūno vietas, t. y sudavė nemažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas: galvą, rankas, kojas, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ji pasiėmusi telefoną skambino „112“. V. B. tai išgirdo ir iš namų išėjo. Atsiliepus pagalbos centro darbuotojams ji pasakė, kad prieš ją smurtauja ir norėtų, kad atvyktų pareigūnai, tačiau tuo metu jai V. B. pagailo ir ji pokalbį baigė. Tuomet jai į telefoną ilgai skambino iš pagalbos centro. Atsiliepusi pasakė, kad pagalbos nebereikia, kad pareigūnai nevyktų. Medikų taip pat nekvietė ir į ligoninę nesikreipė. Po V. B. smurto ant kairės rankos matosi kraujosruva, ant kaktos yra gumbas. (b.l. 86-87) Ji su V. B. susitaikytų jei jis atlygintų žalą atsiprašytų, pripažintų kaltę (b.l. 88,90)

Liudytoja L. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, jog ji yra V. B. sesuo, santykiai yra puikūs, bendrauja kiekvieną dieną, kuomet V. B. būna Lietuvos Respublikoje. Su broliu niekuomet nebuvo susipykę. Jis yra nuoširdus, visada padedantis, išsipasakojantis problemas. Niekuomet nemačiusi V. B. agresyvaus ar, juo labiau, smurtaujančio prieš jo sugyventinę R. S., su kuria jie gyveno apie 25-erius metus. Žino, kad tarp brolio V. B. ir R. S. yra įsisenėjęs konfliktas dėl pinigų, kadangi butas, kuriame gyvena nukentėjusioji R. S. yra pirktas už brolio pinigus, tačiau butas yra registruotas R. S. vardu. Taip pat žino, kad V. B. yra paskolinęs R. S. anūkei pinigų. Būtent dėl to jų šeiminiuose santykiuose ir kilo nesantaika. Konfliktas prasidėjo maždaug prieš 1,5-2 metus, nuo tada, kai suėjo terminas gražinti anūkei paskolintus pinigus. Mano, jog verta teismo pasitikėjimo būti savo brolio V. B. laiduotoja, nes neteista, nebausta administracine tvarka ir gali daryti savo broliu teigiamą įtaką.( b. l. 97-98).

2020-02-27 R. S. protokole pareiškime, pateiktame Marijampolės AVPK, nurodžiusi, jog 2020-02-25, apie 22 val., būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atėjęs pažįstamas V. B. plaukų šukomis i sudavė ne mažiau nei 10 kartų į įvairias kūno vietas, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. (b.l. 1)

Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo kopijoje yra duomenys, kad 2020-02-25 22 val. 41 min., telefono numeriu (duomenys neskelbtini) pranešama, kad „atėjo sugyventinis į butą ir sumušė“. Į klausimą „koks adresas“, atsakoma, kad negali ištarti nei žodžio, paklausus, kokia gatvė Kalvarijoje, atsakoma- „nesakysiu, atsiprašau, tegul jį perkūnas.". Pokalbis baigiamas ( b.l. 67)

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 128/2020 (09) nurodyta, jog R. S. konstatuotos kraujosruvos kaktos, kairio žasto ir abiejų dilbių srityse buvo padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo padaryti 2020-02-25 dešimčia poveikių ( b.l. 59)

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. B. kaltė įrodyta visiškai. Jo paties parodymais, nukentėjusios parodymais, specialisto išvada nustatyta, kad V. B. konflikto metu tyčia smurtavo prieš kartu su juo gyvenančią ir vedančią bendrą ūkį, t. y. šeimos narę R. S., tuo padarydamas sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., sudėtį.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė R. S. byloje pareiškusi ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo V. B. 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti bei 100 eurų proceso išlaidų ( b. l. 27-31). Teismo posėdžio metu pateikė papildomus duomenis dėl atstovavimo išlaidų. Civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo teismo posėdžio metu atsisakė. Išaiškinus ieškinio atsisakymo pasekmes, taip pat patvirtino, kad ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisako, prašo atlyginti tik atstovavimo išlaidas (b. l. 71- pinigų priėmimo kvitas, advokatui R.Uckui sumokėta 100 eurų, b. l. 188-189 mokėjimo pavedimas- 7,38 eur. už bylos dokumentų kopijas, b. l. 190-pinigų priėmimo kvitas, advokatei –V. J. už atstovavimą sumokėta 500 eurų). Atsisakymas ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priimtinas ir tenkintinas.

Nukentėjusysis turi teisę baudžiamojoje byloje naudotis atstovo pagalba. Nukentėjusiajai-civilinei ieškovei R. S. byloje teisinę pagalbą teikė advokatai, už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjusi iš viso 600 eurų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, pasekmes, nukentėjusiosios R. S. išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu. Nukentėjusiosios turėtas išlaidas atstovams patvirtina byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, jos priteistinos iš kaltinamojo. Nukentėjusios išlaidos dėl bylos dokumentų kopijų taip pat pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str.) ir išieškotinos iš kaltinamojo.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą. V. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba.

Be baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos bausmės įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę, esant tam tikroms sąlygoms, jų visumai, kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį apysunkį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju padarytas nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir pačios nukentėjusiosios netinkamas elgesys prieš kaltinamąjį. Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys (dirba, neteistas, nebaustas administracine tvarka) leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje yra pateiktas kaltinamojo sesers L. V. prašymas dėl sutikimo būti laiduotoju. Ją apibūdinantys duomenys (neteista, nebausta, charakterizuojama gerai) rodo, jog ji verta teismo pasitikėjimo. Iš kaltinamojo ir L. V. paaiškinimų teisme matyti, kad tarp jų yra artimas ryšys, nuolat bendrauja. Šios aplinkybės rodo, kad ji galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Nukentėjusioji ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė. Proceso išlaidos, kurias prašoma priteisti, baudžiamųjų įstatymų prasme nėra nusikaltimu padaryta žala. Be to, kaltinamasis įsipareigojo šias išlaidas atlyginti, jis dirba, gauna pastovias pajamas, todėl yra pagrindas manyti, kad jis proceso išlaidas nukentėjusiajai atlygins. Taigi, vadovaujantis BK 40 str., V. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas sprendžia, kad jau pats baudžiamasis procesas šioje byloje turės auklėjamąjį poveikį kaltinamajam, bus pakankamas sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, laiduotojos turtinę padėtį, skirtinas laidavimas vieneriems metams be užstato. Tačiau siekiant paveikti kaltinamąjį ir formuoti nuomonę, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi atsakyti už padarytus veiksmus, koreguoti jo elgesį, kad smurtas artimoje aplinkoje nepasikartotų, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

V. B. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir perduoti laiduotojos L. V., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. išaiškinti :

-laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

-jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- 8 (aštuonių) minimalių gyvenimo lygių, t. y. 400 eur (keturių šimtų eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Nustatyti, kad įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sąskaitą Luminor Bank AS Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiosios- civilinės ieškovės R. S. atsisakymą ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo priimti ir tenkinti, procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš kaltinamojo V. B. nukentėjusiajai R. S. 607,38 (šešis šimtus septynis eurus ir 38 centus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.