Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Editai Bekerytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-18 nutarimo, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau – ATPK) 124 str. 6 d., ir nubaustas administracine nuobauda – 430 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nubaustas už tai, kad 2015-06-07, apie 17.50 val., Vilniaus mieste, Molėtų plente, vairuodamas automobilį BMW X6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas 117 km/h greičiu (po paklaidos ±2 km/h), viršijo leistiną 60 km/h greitį, tokiais veiksmais padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d.

Patvirtindamas savo nurodomas aplinkybes, kartu su apeliaciniu skundu apeliantas pateikė buvusios sutuoktinės V. A. ir sūnaus D. A. liudijimus bei medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuotas pastarojo patirtos traumos faktas ir kuriuos teismas ištyrė teismo posėdžio metu.

Savo liudijimu V. A. patvirtina, jog įvykio dieną ji iš tikrųjų skambino savo buvusiam sutuoktiniui ir pranešė apie jų sūnaus patirtą traumą. Prašė V. A., kad jis nuvežtų pastarąjį į ligoninę, todėl jis, skubėdamas, viršijo leistiną greitį. V. A. taip pat nurodė, jog policijos pareigūnas S. S. melagingai apibūdino jos buvusio sutuoktinio elgesį pažeidimo padarymo metu. Pasak pastarosios, V. A. tiesiog nėjo į policijos tarnybinį automobilį, nerašė pasiaiškino ir atsisakė paimti laikiną vairuotojo pažymėją, sakydamas, kad tai pasityčiojimas iš žmogaus ir iš vairuotojo. V. A. pažymėjo, kad apeliantas neprašė policijos pareigūno jo nebausti, taip pat demonstratyviai nemėtė laikino pažymėjimo šaknelės pro langą (b. l. 32-33).

Liudijime D. A. paaiškino, kad 2015-06-07, išėjęs iš restorano, suklupo ir susižalojo dešinę ranką. Norėdamas pranešti apie įvykį, paskambino mamai, o ši jam atsakė, kad ji tuoj ras būdą kaip jiems nuvažiuoti į ligoninę. Pasak D. A., apie 18.30 val., pas jį atvažiavo mama, tėtis ir sesė. Jie visi kartu nuvyko į Lazdynų ligoninę. Liudytojas nurodė, jog dėl arogantiško jį apžiūrėjusio gydytojo elgesio nurodė jam klaidingą traumos gavimo laiką – 2015-06-06. Iš tikrųjų traumą buvo gavęs 2015-06-07. Nors Lazdynų ligoninėje jam pasakė, jog jokio lūžio nėra, tačiau vėliau, padarius kompiuterinę tomografiją, paaiškėjo, jog D. A. yra lūžęs dešinės rankos delnakaulis (b. l. 34).

Kompiuterinės tomografijos tyrimo vaizdo vertinimas (b. l. 36) bei Išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 37) patvirtina, kad D. A. buvo diagnozuotas dešinės rankos delnakaulio lūžis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas kelia tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto padarymas vairuotojams užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki šešių mėnesių <...>.

Skundžiamu nutarimu V. A. buvo paskirta nuobauda – 430 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams. Manydamas, kad jam paskirta per griežta nuobauda ir prašydamas sumažinti paskirtos baudos dydį, V. A. nurodo, jog priimdamas skundžiamą nutarimą pirmos instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi policijos pareigūno S. S. parodymais, kuriuose jis itin neigiamai apibūdino apelianto elgesį teisės pažeidimo padarymo metu. V. A. taip pat nurodo, kad teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, jog bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu jis gailėjosi dėl pažeidimo padarymo. Pasak apelianto, jis nėra piktavalis teisės pažeidėjas ir baudų nemokėtojas. Jo baudos nėra sumokėtos dėl to, jog jis išlaiko penkis nepilnamečius vaikus. Be to, V. A. pažymėjo, jog įvykio dieną skubėjo pas savo sūnų, kurį reikėjo nuvežti į ligoninę, kadangi jis susižalojo ranką.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. A., vairuodamas automobilį viršijant leistiną greitį 55 km/h, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Dėl pastarosios priežasties, už tokių pažeidimų padarymą įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas, kurios yra proporcingos šio pažeidimo pavojingumo pobūdžiui ir laipsniui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl leistino greičio viršijimo kiekvienais metais eismo įvykiuose žūsta ir patiria įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymus šimtai žmonių. Tuo tarpu apelianto nurodomi teiginiai apie tai, kad pažeidimo padarymą sąlygojo sūnaus patirta trauma, nelaikytini pakankama jo neteisėtą elgesį pateisinančia priežastimi. Teismui pateikta ir bylos nagrinėjimo metu ištirta bylos medžiaga, patvirtina, kad apelianto sūnui buvo diagnozuotas dešinės rankos delnakaulio lūžis. Akivaizdu, kad dėl šios traumos joks pavojus jo gyvybei iškilęs nebuvo. Apie tai, kad sūnus nukritęs tik susižalojo ranką, V. A. jau buvo žinoma prieš jo kelionės pradžią. Šias aplinkybes jo buvusiai sutuoktinei, paskambindamas, pranešė pats D. A., tad, teismo vertinimu, jokios priežasties taip skubėti pas sūnų ir viršyti leistiną greitį net 55km/val. apeliantas neturėjo. Kitą vertus, bylos medžiaga nustatyta, kad D. A. yra pilnametis (pažeidimo padarymo dieną buvo sulaukęs beveik 19 metų), todėl dėl savo patirtos traumos galėjo pats savarankiškai kreiptis į Greitąją medicinos pagalbą, kurios darbuotojai suteiktų jam kvalifikuotas medicinines paslaugas ir, reikalui esant, skubiai pristatytų į ligoninę.

Nesutikdamas su apylinkės teismo priimtu procesiniu sprendimu, V. A. taip pat nurodo, jog jam anksčiau paskirtų baudų nemokėjo dėl sunkios materialinės padėties (moka išlaikymą 5 vaikams). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės nepateisina jo netinkamo elgesio bei ilgalaikio įstatymų nuostatų nesilaikymo. Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio V. A. iš jam už sistemingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus paskirtų 20 baudų, sumokėjo tik dvi (b. l. 5-11). Skundą nagrinėjantis teismas taip pat ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad V. A. net 9 kartus buvo baustas už leistino greičio viršijimą, iš jų tris kartus – už nustatyto greičio viršijimą, kai leistinas greitis buvo viršijamas daugiau kaip 50 km/val. Toks apelianto elgesys patvirtina, jog jam anksčiau paskirtų administracinių nuobaudų tikslai nebuvo pasiekti, jis neteisingai vertina savo veiksmus, nesuvokdamas, kad dėl jo neteisėto elgesio galėjo atsirasti sunkūs padariniai. Bylos medžiaga nustatyta, kad V. A. buvo skiriamos įvairaus dydžio nuobaudos, tame tarpe ir maksimalaus, tačiau akivaizdu, kad jis reikiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio nepadarė. Ši aplinkybė apylinkės teismo pagrįstai buvo laikytina V. A. atsakomybę sunkinančia, kadangi visos paskirtos nuobaudos šiuo metu yra galiojančios. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad tarp V. A. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio įvykdytų pažeidimų nebuvo praėjęs vienerių metų laikotarpis. Be to, kaip jau buvo minėta, didžioji dalis apeliantui paskirtų nuobaudų iki šiol nėra įvykdytos, tuo tarpu vadovaujantis ATPK 36 straipsniu, laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda tuo atveju, jeigu pažeidėjas per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo.

Skundą nagrinėjantis teismas pritaria V. A. skundo argumentui, jog apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, jog jis gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, tačiau pažymi, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama ne tik į pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir į padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę (ATPK 30 str. 2 d.). Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, teismo aptartus V. A. asmenybę charakterizuojančius duomenis, apylinkės teismas paskyrė jam teisingą bei padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį atitinkančią nuobaudą - 430 EUR baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams.

Apygardos teismas nesutinka su skundžiamame nutarime pateikiamu aplinkybių, susijusių su V. A. elgesio teisės pažeidimo padarymo bei fiksavimo metu vertinimu, laiko jas teisiškai nereikšmingomis bei neįtakojančiomis pažeidėjui skirtinos nuobaudos dydį, todėl plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p. teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atmesti V. A. apeliacinį skundą, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-18 nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.