Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė - Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Finansų administravimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Finansų administravimas“ pareiškimą dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad skolininkės A. B. sutuoktinio A. B. gaunamas darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos ir piniginės lėšos esančios ir patenkančios į nurodytą banko sąskaitą yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei A. B..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 str. 2 d. 3 p. pagrindu. Nurodė, jog pareiškėjas pateikė teismui prašymą, kuriame prašė nustatyti, kad A. B. sutuoktinio A. B. gaunamas darbo užmokestis ir piniginės lėšos esančios ir/ar patenkančios į nurodytą banko sąskaitą yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 % šių lėšų priklauso skolininkei A. B., t. y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas. Teismas nurodė, jog šis prašymas bus nagrinėtinas pagal CPK 667 straipsnio redakciją, įsigaliojusią nuo 2017-07-01. Šioje nurodytos teisės normos redakcijoje nustatyta, kad dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, į teismą kreipiamasi tik CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju. Pareiškėjas privalo pasinaudoti 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Kadangi pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, jo pareiškimą atsisakytina priimti.

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti 2017 m. liepos 26 d. nutartį ir grąžinti pareiškimą nagrinėti pirmos instancijos teismui. Nurodo, kad vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Teismas naujai įsigaliojusią redakciją pritaikė teisiniams faktams, kurie atsirado iki 2017-07-01, t.y. įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas 2017-06-29 antstolio patvarkymu. Todėl teismas pažeidė CK 1.7 str. 2 d., kad civiliniai įstatymai ir kitus civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl turto dalies sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis D. Š. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0178/14/04142 dėl įsiskolinimo išieškojimo iš skolininkės A. B. išieškotojų UAB ”Legal Balance“, „BnP Finance“ AB, „4Finance“ UAB, UAB „Finansų administravimas“ naudai. 2017 m. birželio 29 d. turto arešto aktu Nr. S17-41714 antstolis areštavo skolininkei A. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas, esančias jos sutuoktinio A. B. banko sąskaitose. Antstolis 2017-06-29 patvarkymu pasiūlė išieškotojams per 2 mėn. nuo šio patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo.Pareiškėjas nurodė, kad vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Teismas naujai įsigaliojusią redakciją pritaikė teisiniams faktams, kurie atsirado iki 2017-07-01, t.y. įstatymo įsigaliojimo. Pareiškėjo prašymas buvo grindžiamas 2017-06-29 antstolio patvarkymu. Todėl teismas pažeidė CK 1.7 str. 2 d., kad civiliniai įstatymai ir kitus civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Kasacinio teismo išaiškinta, kad skirtingai nuo materialiosios teisės normų, civiliniame procese galioja atvirkštinis principas, t. y. nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Kadangi civilinio proceso teisėje kalbama apie teisės normų taikymą procesiniams veiksmams, todėl procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje. Atitinkamai šiuo požiūriu civilinio proceso teisės normos taikomos ir civilinio proceso santykiams (elgesiui), atsiradusiems prieš įsigaliojant tam tikroms normoms, ir tokiu atveju civilinio proceso teisės teorijoje laikomasi pozicijos, kad tai nėra grįžtamoji įstatymo galia tikrąja to žodžio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Pažymėtina, kad tokie pat principai taikytini ir vykdymo procesui. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį iš esmės grįsdamas procesinio veiksmo atlikimo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, bei atsisakydamas priimti prašymą, pažeidė CK bei CPK reikalavimus.Nors antstolis 2017 m. birželio 29 d. pasiūlė išieškotojui per 2 mėnesius pasiūlymo metu galiojusios CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcijos tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau išieškotojas tokį prašymą pateikė po 2017 m. liepos 1 d., t. y. 2017 m. liepos 26 d. Atsižvelgiant į tai, išieškotojas turėjo įvertinti teisinio reglamentavimo pasikeitimus ir vadovautis pareiškimo teismui pateikimo metu galiojančia CPK 667 straipsnio normoje nustatyta tvarka dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, ką ir nurodė pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

pareiškėjo UAB „Finansų administravimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.