Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Vaida Motiejūnienė

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bedarbis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas: 1) 2011-12-27 Panevėžio mieto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 5 mėnesius viešųjų darbų basume, įpareigojant 5 mėnesius neatlygintai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, 3 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) 2013-07-24 Panevėžio mieto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, vadovaujantis BK 64(1) straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė mažintina 1/3, skiriant galutinę bausmę - laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) 2014-04-15 Panevėžio mieto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms, vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3, skiriant galutinę bausmę – 30 parų areštu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-24 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 33 paras arešto bausmę; 4) 2016-08-26 Panevėžio mieto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms, vadovaujantis BK 64 (1) straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3, skiriant galutinę bausmę - 30 parų areštu, atlikęs areštą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š. 2017-01-22, apie 19.30 vai., bute, esančiame adresu – (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojoje aplinkoje, kurią sudaro asmenys, siejami artimais giminystės ryšiais, išreikšdamas nepasitenkinimą kartu gyvenančios savo sesers S. Š. mažamečio G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), elgesiu, sugriebė mažametį rankomis už kaklo, spausdamas rankomis purtė mažametį ir smaugė jį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir dėl padaryto kaklo kairės pusės minkštųjų audinių suspaudimo, nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą.

Kaltinamasis E. Š., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-01-22, vakare (tiksliai valandų nepamena), galėjo būti įtarime nurodytas laikas apie 19.30 val., jis į savo namus, adresu – (duomenys neskelbtini), grįžo girtas. Namuose buvo jo motina M. Š., sesuo S. Š. su sūnumi G. Š., kuriam 10 metų, ir sesers N. Š. dukra V. Š., kuriai 11 metų. Grįžęs virtuvėje gėrė alų. Į virtuvę atėjo G. Š. ir vartodamas necenzūrinį žodį jį „pasiuntė" (pavartojo rusiška žodį paplitusį kaip žodžio atstok pakaitalą). Dėl tokio paauglio elgesio kilo konfliktas, kurio metu jis ranka suėmė mažamečiui už kaklo, smaugė bei, laikydamas už kaklo, papurtė. Ar jam skaudėjo, nežino. Jo nuomone, turėjo kažkiek skaudėti. Dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi. Tokiam jo poelgiui turėjo įtakos girtumas, blaivas taip nesielgtų. Konfliktai namuose ir kyla tuomet, kai jis būna neblaivus (b. 1. 63-64).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

2017-01-22 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo bute Nr. (duomenys neskelbtini). Butas yra penktame aukšte. Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (b. l. 7-8).

2017-01-22 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad 2017-01-22, apie 19.47 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), namuose mušasi pranešėjos (S. Š.) brolis, skriaudžia vaikus. Nuvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė S. Š., kuri paaiškino, kad jos brolis E. Š. suėmė sūnui G. Š. už sprando, taip vaikui sukeldamas fizinį skausmą. Moteris nurodė, kad smurto artimoje aplinkoje atvejai, būna beveik kasdien. E. Š. nustatytas 2,69 promilių girtumas, kuris sulaikomas, nieko neaiškino. E. Š., sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas. Sulaikomas E. Š. ir pristatant į policijos įstaigą elgėsi ramiai (b. l. 10-11).

2017-01-22 prietaiso „Lion alcolmeter 500" serijos Nr. 19048 asmens blaivumo testu Nr. 2608, iš kurio matyti, kad 2017-01-22, 20.43 val., E. Š. nustatytas 2,69 promilių girtumas (b. l. 12).

Liudytojos S. Š. (mažamečio nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą, kuriai leista dalyvauti procese) apklausos protokole parodymais, iš kurio matyti, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su ja, kartu gyvena mažametis sūnus G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mama M. Š., taip pat jos brolis E. Š.. 2017-01-22, apie 19.30 val. iš virtuvės, verkdamas, rėkdamas, atbėgo G. Š. ir pasakė, kad jį E. (E. Š.) rankomis smaugė už kaklo, ir laikydamas už kaklo jį purtė. Kaip jai pasakojo sūnus, jis nuėjo į virtuvę atsigerti, o jis nieko nesakęs puolė jį smaugti. Ji iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus buvo labai išsigandęs. Brolis jau buvo teistas dėl smurtavimo prieš jos sūnų. E. Š. buvo neblaivus (b. l. 14,17).

Nukentėjusiojo G. Š. apklausos protokole parodymais, iš kurio matyti, kad vakar, tai yra sekmadienį, vakare (mėnesio ir dienos nurodyti negali), buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini) (buto numerio nežino, nes nėra parašyta ant durų) ir žaidė „prie kompo". Kai nuėjo į virtuvę atsigerti, jo dėdė Einius (E. Š.) buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje. Kai jis nuėjo į virtuvę ir iš čiaupo (iš kriaukles) įsipylė atsigerti, į virtuvę atėjęs E. pradėjo sakyti jam, kad jis (G. Š.) muša mamą, ją vadina visaip. Kalbėdamas dėdė griebė jam už gerklės abejomis savo rankomis ir ėmė smaugti jį, o tada, dėdė dar viena ranka jam sugriebė už gerklės, iškėlė aukštyn ir pakratė. Jis išsigando ir pabėgo į savo kambarį. Bėgdamas dėdei pasakė kitą žodį. Dėdė supyko. Mama ir „baba" buvo kitame kambaryje. Apie tai kas įvyko jis pasakė mama, o ši liepė „babai" eiti žiūrėti, kas vyksta. Mama pasakė, kad kvies policiją. Dėdė galvojo, kad mama juokauja, bet policija atvyko ir dėdę išsivežė. Jis bijo savo dėdės todėl, kad dėdė jį „visados" muša, kai ateina iš darbo būna „visados" girtas, ima jis jį už kaklo ir tampo, sukioja rankas. Dėdė jam sako, duok ranką, o jei jis neduoda, tai jis spaudžia jam ranką. Dar sako, grasina, kad kojas sulaužys. Jis bando taip juokauti, bet jis labai bijo dėdės. Jis nenorėtų, kad dėdė grįžtų į namus. Be dėdes jiems visiems ramiau gyventi (b. l. 25-26).

2017-01-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 82/2017(05), iš kurios matyti, kad G. Š. nustatyta kaklo kairės pusės minkštųjų audinių suspaudimas, padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku spaudžiant kaklą rankomis. Todėl mažamečiui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas (b. l. 16).

Tokiu būdu byloje kaltinamojo E. Š. kaltė nustatyta teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Visi šie įrodymai yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes, todėl teismas abejoti jais neturi pagrindo. Teismas daro išvadą, kad visi šie įrodymai neginčytinai patvirtina, jog kaltinamasis E. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, kadangi jis savo veiksmais, sugriebęs kartu gyvenančios sesers S. Š. mažametį sūnų G. Š., rankomis už kaklo, spausdamas rankomis purtė mažametį ir smaugė jį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė mažamečio sveikatą. Todėl E. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamasis E. Š. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu civilinio ieškinio byloje nėra (b. l. 85-87). Todėl teismas sprendžia, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos BPK 418 straipsnyje.

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis E. Š. už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymą teisiamas jau penktą kartą, teistumas už ankstesnes nusikalstamas veikas nėra išnykęs (b. l. 37-40), veikos tokio pačio pobūdžio, susijusios su smurtu bei nukreiptos į kartu gyvenančius asmenis, Jis baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 52-56), psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 57-58), nedirba (b. l. 59). Atsižvelgiant į E. Š. charakterizuojančią medžiagą, ankstesnius teistumus bei į tai, kad jam paskirtos bausmės savo paskirties tikslų nepasiekė bei nepadarė poveikio, jis panašaus pobūdžio veikas daro pakartotinai, tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina antroji pagal griežtumą sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio dydis parinktinas didesnis nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis.

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis E. Š. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017-01-24 nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, šį terminą skaičiuojant nuo E. Š. sulaikymo dienos, t. y. nuo 2017-01-22. Atsižvelgiant į tai, kaltinamasis veiką padarė artimoje aplinkoje, su kuria galimai bus siejamas ir atlikęs bausmę, veika susijusi su nepilnamečio teisėmis ir interesais, todėl arešto bausmė skaičiuojama nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos, o kardomoji priemonė suėmimas paliktina nepakeista, panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas E. Š. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017-01-22 20.22 val.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. Š. galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017-02-03 dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai (1:1), į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo E. Š. laikinajame sulaikyme ir taikant kardomąją priemonę - suėmimą išbūtą laiką nuo 2017-01-22 20.22 val. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo E. Š. palikti nepakeistą, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Asmens sulaikymo metu iš kaltinamojo E. Š. paimtą ir prie baudžiamosios bylos saugomą E. Š. asmens tapatybės kortelę Nr. 14483193, atlikus arešto bausmę, pagal E. Š. prašymą, grąžinti kaltinamajam E. Š..

Išaiškinti E. Š., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.