Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Rūtai Šipkauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti profesinį išsilavinimą, gyvenanti (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „Kietaviškių gausa“, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji I. S. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, t.y. kad 2016 m. lapkričio 13 d. 15.20 val. apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (asmens blaivumo testu jai nustatyta 2,99 promilės), (duomenys neskelbtini), tyčia dūrė tris kartus peiliu Ž. D. į juosmenį, dešinį žastą ir dešinį dilbį, tuo nukentėjusiajam Ž. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl durtinės-pjautinės žaizdos juosmens kairėje pusėje su juosmeninės arterijos pažeidimu ir hematoma užpilvaplėvinio tarpo kairės pusės audiniuose sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamoji I. S. kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos įvykdymo prisipažino visiškai ir gailėjosi. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 52-53, 56), kad ji maždaug prieš metus Ž. D. paskolino 15 eurų, tačiau jis pinigų negrąžino. 2016 m. lapkričio 13 d. nuo ryto ji gėrė alkoholį, buvo labai apsvaigusi. Apie 15 val. neblaivi ėjo į namus. Netoli namų miestelio aikštėje, esančioje Liepų g., susitiko neblaivų Ž. D., pareikalavo grąžinti 15 eurų skolą ir pavadino jį melagiu. Kilo žodinis konfliktas, kurio metu Ž. D. įsižeidė ir aikštėje ją pargriovė ant žemės bei smogė kumštimi du smūgius į veidą. Ji atsistojo ir nubėgo į savo namus, esančius už 50 metrų nuo aikštės, iš virtuvės spintelės pasiėmė virtuvinį peilį, norėdama juo sužaloti Ž. D., nes buvo neblaivi ir labai supykusi. Pribėgusi prie jo iš nugaros pusės, smogė peiliu į ranką, kur tiksliai įdūrė, neprisimena, nes viskas vyko labai greitai. Tuomet iškarto smogė nukentėjusiajam antrą smūgį į petį. Matė, kad jam iš sužalotos rankos bėgo kraujas. Ž. D. nebuvo atsisukęs, nieko nesakė, nesigynė. Jam galėjo įdurti tris kartus – į šoną ir į ranką. Po to ji nubėgo į namus, peilį padėjo prieangyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji papildomai nurodė (b. l. 83), kad viskas vyko 2016 m. lapkričio 13 d., dienos metu. Tą dieną ji išgėrusi ėjo iš pažįstamų namo, grįždama miestelio centre, Liepų gatvėje, susitiko D. ir paprašė jo grąžinti skolą. Su juo susibarė. Jis jai kirto ir ją „atjungė“, taip pat išmušė dantis. Grįžo namo, supykusi, kad jai išmušė dantį, pasiėmė peilį ir jam smeigė. Dūrė į petį ir į ranką, du kartus. Nežino ar dūrė į juosmenį, nes buvo susinervinusi. Po to draugai ją nuvedė namo, atvyko policija ir ją sulaikė. Jis kitą dieną pasakė, kad pats kaltas, abu susitaikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje 1-81-1023/2017 atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokurorė, kaltinamoji (b. l. 84), kaltinamosios I. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys:

Nukentėjusiojo Ž. D. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 15-16), kad jis 2015 m. iš I. S. pasiskolino pinigų ir jai negrąžino. 2016 m. lapkričio 13 d. nuo ryto jis gėrė alkoholį, buvo labai neblaivus. Apie pietus (duomenys neskelbtini), jis susitiko neblaivią I. S.. Jie kažką kalbėjosi. Pokalbio metu kaltinamoji pavadino jį melagiu ir dar kažkaip įžeidė. Būdamas neblaivus, jis susinervino ir pastūmė I. S., kuri nugriuvo ant grindinio. Pasilenkęs jis smogė kaltinamajai kumštimi vieną ar du smūgius į veidą ir pasitraukė. Ji buvo labai agresyvi, vadino jį necenzūriniais žodžiais. I. S. atsistojo ir nuėjo link namų. Netrukus iš nugaros pajuto smūgį į ranką ir petį. Kas, kaip, kokiu būdu jį sužalojo, nematė. Po smūgių jam pasidarė silpna, atsigavo tik Prienų ligoninėje. Kaltinamoji jo atsiprašė, su ja susitaikė, jai pretenzijų neturi.

2016 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokolas (b. l. 9-10), kuriame nurodyta, kad daiktų pateikimo metu I. S. pateikė peilį, kuriuo sužalojo Ž. D.;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 23-24), kurioje nurodyta, kad Ž. D. kliniškai nustatyta pjautinė žaizda juosmens kairėje pusėje su juosmeninės arterijos pažeidimu ir hematoma užpilvaplėvinio tarpo kairės pusės audiniuose bei durtinės – pjautinės žaizdos dešiniame žaste ir dešiniame dilbyje. Sužalojimai padaryti veikiant juosmens kairę pusę, dešinį žastą ir dešinį dilbį aštriu, duriančio – pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu, galimai peilio geležte. Sužalojimai padaryti trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl durtinės – pjautinės žaizdos juosmens kairėje pusėje su juosmeninės arterijos pažeidimu ir hematoma užpilvaplėvinio tarpo kairės pusės audiniuose sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui;

2016 m. lapkričio 13 d. asmens blaivumo testas (b. l. 12), kuriuo I. S. nustatytas 2,99 promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Baudžiamojoje byloje ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai I. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo pasitvirtino. I. S. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Pačios kaltinamosios teismo posėdžio metu duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai (b. l. 83), rašytiniai dokumentai – nukentėjusiojo Ž. D. parodymai (b. l. 15-16), 2016 m. lapkričio 15 d. apžiūros protokolas (b. l. 9-10), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21, 23-24), 2016 m. lapkričio 13 d. asmens blaivumo testas (b. l. 12), neginčijamai patvirtina, kad I. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2016 m. lapkričio 13 d. 15.20 val. apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (asmens blaivumo testu jai nustatyta 2,99 promilės), (duomenys neskelbtini), tyčia dūrė tris kartus peiliu Ž. D. į juosmenį, dešinį žastą ir dešinį dilbį, tuo nukentėjusiajam Ž. D. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl durtinės-pjautinės žaizdos juosmens kairėje pusėje su juosmeninės arterijos pažeidimu ir hematoma užpilvaplėvinio tarpo kairės pusės audiniuose sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kaltinamoji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia - suvokė daromos pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, tai yra, jog durdama peiliu nukentėjusiajam į juosmenį, žastą, dilbį daro pavojingą poveikį nukentėjusiojo organizmui, numatė, kad tokiu neteisėtu veiksmu gali sukelti jam bet kokį sveikatos sutrikdymą, taip pat ir nesunkų, ir to norėjo. Apibendrinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog kaltinamoji I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jos padaryta nusikalstama veika yra kvalifikuota teisingai bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę I. S., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji padarė tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamosios I. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padarinius nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios I. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pripažintina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji praeityje neteista (b. l. 41), nebausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 42), dirbanti (b. l. 43), Stakliškių seniūnija nusiskundimų dėl jos elgesio iš šeimos narių ar kitų seniūnijos gyventojų negavusi (b. l. 45), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neįrašyta (b. l. 46). Atsižvelgiant į tai, taip pat atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis (neteista; neturi galiojančių administracinių nuobaudų; dirba), siekiant Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų – nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti jį pataisyti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – kaltinamajai I. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį skirtina laisvės apribojimo bausmė, bei įpareigojimai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 5 punktuose.

Kadangi kaltinamoji I. S. visiškai prisipažino dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, o baudžiamoji byla buvo užbaigta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką kaltinamajai I. S. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2016 m. lapkričio 13 d. 16.50 val. iki 2016 m. lapkričio 14 d. 11.10 val. (b. l. 47, 48) (BK 65-66 straipsniai).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate, sunaikintinas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalie 2 punktas) (b. l. 11).

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. I. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58).

Dėl civilinio ieškinio

Pažymėtina, jog kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti (BPK 109 straipsnis.).

Kauno teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 5 497,55 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl nukentėjusiojo Ž. D. gydymo, kuris kaltinamosios nėra atlygintas (b. l. 33). Kaltinamoji I. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nesutinka su pareikštu civiliniu ieškiniu, kadangi nors ir dirba UAB „Kietaviškių gausa“, tačiau darbo užmokesčio negauna, nes viską atskaito antstoliai. Pažymėtina, kad tarp kaltinamosios nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės) yra priežastinis ryšys, todėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas visiškai kaip pagrįstas ir civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai priteistina 5 497,55 Eur už nukentėjusiajam suteiktas medicinines gydymo paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnis, BPK 115 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. S. paskirti galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno teritorinei ligonių kasai 5 497,55 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 55 ct) turtinės žalos atlyginimo, pinigines lėšas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, banko kodas 73000.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti I. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. lapkričio 13 d. 16.50 val. iki 2016 m. lapkričio 14 d. 11.10 val., t. y. 1 (vieną) parą, ją prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienom.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, I. S. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, kuris yra saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajai I. S. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.