Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-328-1049/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-21
Bylos Nr.
1S-328-1049/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06740-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis, Audrius Meilutis
Nuteistasis
E. T.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-328-1094/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06740-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo E. T. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. T. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, taikant 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą paskirta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nuosprendis buvo pakeistas ir E. T. paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. vasario 15 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 15 d.

3. Komisija 2022 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė E. T. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Tokiam Komisijos sprendimui Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi nepritarė ir minėto Komisijos nutarimo netvirtino, konstatavus, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti.

Šalies argumentai

5. Skundu aukštesnės instancijos teismui nuteistasis E. T. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, įpareigojant jį susirasti darbą, nevartoti alkoholio bei būti namuose naktimis.

1.1. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad Komisija, priimdama sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą įvertino probacijos specialistų ir psichologų bei kitų pataisos įstaigų darbuotojų nuomonę ir pateiktas išvadas, tačiau teismas nepagrįstai tokį Komisijos sprendimą laikė nepagrįstu. Teismo nurodyti argumentai yra žeminantys, nelogiški ir netgi menkinantys pataisos įstaigos darbuotojų ir Komisijos narių kompetenciją.

1.2. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodo, kad nuteistasis yra linkęs į trumpalaikių problemų sprendimų paieškas bei pakartotinį nusikalstamumą, nors Komisijos padaryta išvada yra priešinga. Pažymėtina, kad pataisos įstaigos darbuotojai betarpiškai stebi nuteistąjį. Nuteistojo vertinimu būtina atsižvelgti ir į tai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis yra jau 5 metus ir pats pataisos namų kaip įstaigos tikslas yra taisyti asmenį, mokyti jį gyventi dorai ir nebedaryti naujų nusikalstamų veikų. Būtina vertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Atlikdamas bausmę apeliantas įgijo vidurinį išsilavinimą, dirba, ruošiasi atsakingai ateičiai, kaupia darbinę patirtį, todėl neaiškus apylinkės teismo motyvas dėl trumpalaikės naudos siekimo.

1.3. Skunde nurodoma, kad pagrindinis apylinkės teismo argumentas dėl to, kad nuteistasis turėtų atlikti visą jam paskirtą 5 metų ir 6 mėnesių bausmę, tačiau šiai dienai nuteistasis jau yra atlikęs 5 metų 3 mėnesių ir 8 dienų laisvės atėmimo bausmę, per kurios atlikimo metus jis įgijo išsilavinimą, mokėsi, dirbo, lankė įvairias socialinės reabilitacijos priemones, elgėsi nepriekaištingai, todėl nėra aišku kokių priemonių nuteistasis dar turi imtis kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Jam tėra likusi 2 mėnesių ir 23 dienų neatlikta laisvės atėmimo bausmė. Teismas turėjo įvertinti tai, kad būdamas pataisos namuose nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą, dirba, užsiima menine veikla, jis yra jauno amžiaus, darbingas asmuo, kuris būdamas laisvėje gali būti naudingesnis visuomenei.

2. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Atsiliepimas

3. Kitų proceso dalyvių atsiliepimų, prašymų ir pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. T. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam E. T. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. T. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą, vyks gyventi pas močiutę į (duomenys neskelbtini). Pataisos namuose mokėsi ir įgijo 9 ir 10 klasių išsilavinimą, lankė kūrybinio ugdymo užsiėmimus „Dailės studijoje“, vėliau buvo įdarbintas šioje studijoje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba, pagal galimybes dengia civilinį ieškinį, didžiąją dalį yra padengęs, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, broliais, močiute ir mama telefoninių skambučių ir laiškų pagalba. Pataisos namuose nuteistasis iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiėmimuose („Kitoks“, „R.A.K.T.A.S“, „Kūrybinio ugdymo“ ir pan.), skatintas 4 kartus, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iš aukštos tapo vidutine. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. T. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

9. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 14 d. Socialinio tyrimo išvados, E. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo mažėjo ne sistemingai ir nuosekliai: 2019 m. birželio 6 d. atlikto elgesio rizikos vertinimu nustatyta aukšta rizika, 2020 m. birželio 23 d. – rizika išliko aukšta, tačiau nustatytas rizikos balų mažėjimas, 2021 m. sausio 15 d. – rizika iš aukštos tapo vidutine, 2021 m. birželio 10 d. – rizika išliko vidutinė, nustatyta mažėjimo dinamika, 2022 m. balandžio 14 d. – rizika nors ir išliko vidutinė, tačiau nustatyta rizikos balų didėjimo dinamika ir šios rizikos rodikliai yra vos minimaliu balu žemesni nei aukštos nusikalstamos elgesio vertinimo rizikos. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

10. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad jauno amžiaus nuteistajam E. T. (gim. (duomenys neskelbtini)) jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – būdingas nusikalstamo elgesio modelis, pajamos gautos nusikalstamu būdu, netinkamų draugų pasirinkimas ir pasidavimas jų įtakai, piktnaudžiavimas alkoholiu, nuostatos į priežiūrą, apribojimus ir visuomenę. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

11. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas E. T. nėra pirmasis, praeityje jis yra teistas keturis kartus, pirmą kartą būdamas nepilnametis. Nuteistajam taip pat būdingas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi visi teistumai susiję su nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei (vagystės, plėšimai), nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupėje, būdingas nusikalstamų veikų sunkėjimas. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę E. T. atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir už labai sunkaus nusikaltimo (BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktas) padarymą. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaip matyti iš teisėjų kolegijai pateiktos medžiagos, nuteistajam praeityje buvo taikytos iš švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas), bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nes jis ir vėl nusikalto, nusikalstamos veikos sunkėja, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nors ankstesni teistumai ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

12. Vertinant E. T. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 14 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis yra pernelyg susirūpinęs trumpalaike nauda, ne visada yra linkęs ieškoti ilgalaikių sprendimų, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, minimalizuoja savo nusikalstamą elgesį, linkęs jį pateisinti. Nors nuteistasis teigia norintis būti visuomenės dalimi, tačiau nuteistojo kriminalinė istorija leidžia manyti, kad jo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės vertybėms. Nors šiuo metu nuteistojo nuostata į priežiūrą yra teigiama, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis ne kartą yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, kas neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog E. T. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistasis keturis kartus yra pažeidęs pataisos įstaigos vidaus taisykles ir už tai buvo nubaustas drausmine tvarka, nors nuobaudos ir nebegalioja, tačiau tai pačių pažeidimo faktų nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį pastoviai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors E. T. bausmės atlikimo metu skatintas keturis kartus, tačiau, kaip ir minėta, tiek pat kartų ir baustas drausmine tvarka, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina apelianto nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad E. T., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis tik dalinai vykdo ir Komisijos rekomendacijas, nedalyvavo rekomenduotoje programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“.

13. Abejonių tinkamu E. T. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas nuteistojo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, E. T. iki įkalinimo yra įgijęs 8 klasių išsilavinimą, pataisos įstaigoje mokėsi, baigė 9 ir 10 klases, specialybės nėra įgijęs, oficialios darbo patirties neturi. Tai patvirtina ir „Sodros“ duomenų bazėje esantys duomenys. Nuo 2021 m. įsidarbino “Dailės studijoje“ seniūno-tvarkinio pareigose. Nuteistasis savanoriškai turimų finansinių įsipareigojimų nedengė, jie buvo dengiami priverstine tvarka. Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, kad kaip matyti iš duomenų, nuteistasis nors ir dirba pataisos namuose, tačiau jį finansiškai pataisos namuose remia artimieji (mama ir senelė). Taigi, nuteistojo išsilavinimas, nepastovi darbinė patirtis bei turimi finansiniai įsipareigojimai, vertinant, kad gyvendamas laisvėje nuteistasis pragyvendavo iš nusikalstamu būdu gautų pinigų, gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad nusikalstamu būdu gaunamos pajamos vis dar yra nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantis veiksnys. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad pataisos įstaigoje nėra gauta pažymos, patvirtinančios apie galimą įdarbinimą lygtinio paleidimo atveju.

14. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistajam, atkreiptinas dėmesys ir į E. T. alkoholio vartojimo problemas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo padaryti nusikaltimai buvo padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio, labai sunkus ir sunkus nusikaltimai, už kuriuos šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę taip pat yra padaryti esant neblaiviam. Nors įkalinimo įstaigoje piktnaudžiavimo alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis ar smurto kitų asmenų atžvilgiu faktų neužfiksuota, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šias problemas jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai ir narkotinės/psichotropinės medžiagos, priešingai nei pataisos įstaigoje, nors neteisėtai, tačiau gali būti įsigyjami daug laisviau. Juolab, kad ir duomenų, jog atlikdamas pakankamai ilga laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis būtų lankęs programas ar užsiėmimus, skirtus alkoholio vartojimo problemų turintiems nuteistiesiems, byloje nėra. Be to, ši sritis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar yra priskiriama nuteistojo kriminogeninės rizikos veiksniams.

15. Skundo argumentai, jog Komisija pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui, argumentai susiję su Komisijos kompetencija ir tiesioginiu jo elgesio įkalinimo metu stebėjimu, dėl ko turėtų būti panaikinta apylinkės teismo nutartis. Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti toliau nuteistąjį taisant neizoliuotą nuo visuomenės, kam pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

16. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad jo skunde akcentuojamas galiojančių nuobaudų neturėjimas, gauti paskatinimai, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, įvairių programų ir užsiėmimų lankymas, mokymasis bei darbas, palaikomi tvirti ryšiai su artimaisiais, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis elgiasi tiktai taip, kaip ir privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo, ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų negaliojimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog E. T. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta, artimaisiais bei darbu egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog E. T. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra atlikęs jau didžiąją bausmės dalį (šiai dienai 5 metus 3 mėnesius 8 dienas) ir todėl yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Vien tai, kad nuteistasis yra atlikęs jau didesnę bausmės dalį nei numatyta BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kada jis įgiję teisę į lygtinį paleidimą, nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą nevertinant nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį E. T. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam E. T. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus E. T. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. T. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisAudrius MeilutisJurga Vasiliauskienė