Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2016-05-12 · Byla Nr. A2.6.-2218-718/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-12
Bylos Nr.
A2.6.-2218-718/2016
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01689-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Pažeidėjas
D. Ž.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2218-718/2016(Proceso Nr. 4-06-3-01689-2016-6)Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.7.4.; 2.14.3. (S)
Registro objektas ROIK:16056837210KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 12 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Ž., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. 2016-04-11 apie 7.28 val., Klaipėdoje, Vilniaus pl. 1A, vairavo transporto priemonę automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus (nustatytas lengvas 1,33 prom. girtumas), neturėdamas teisės ją vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyta. Be to, transporto priemonei LR Susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtintų Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros taisyklių nustatyta tvaria neatlikta techninė apžiūra. Šia veika D. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą atvyko, pripažino padaręs pažeidimą, nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, važiavo į techninės apžiūros stotį. Mašina priklausė draugui, draugas buvo nupirkęs prieš kelias dienas. V. K. paprašė, kad nuvarytų į techninę stotį. V. K. bijojo vairuoti, jis irgi išgėręs buvo. Galvojo, kad J. Ž. priklauso mašina, dviese važiavo su V. K.. Jis įpūtė 1,33 promiles. V. K. žinojo, kad jis, D. Ž., neturi teisių.

Liudytojas L. M. parodė, kad 2016-04-07 įsigijo automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėjo technikinę apžiūrą praeiti, todėl paprašė V. K. tai padaryti. 2016-04-11 automobilis priklausė jam, L. M., tik nebuvo užregistruotas. Nupirko automobilį iš V. Š. už 100 - 150 eurų, reikėjo praeiti technikinę apžiūrą, todėl davė V. K. penktadienį automobilį, kad pirmadienį galėtų praeiti. Po to, pirmadienį, sužinojo, kad pagavo girtus važiuojančius. Mašina ne J. Ž., o jo, liudytojo. Jis davė V. K., o V. K., pasirodo, davė D. Ž.. Apie tai jam nebuvo žinoma, jis nebūtų davęs vairuoti neblaiviam D. Ž., be jo žinios tai buvo padaryta.

Liudytojas V. K. parodė, kad L. M. pažįsta, kartu dirba. Jis buvo davęs mašiną patvarkyti ir nuvažiuoti į techninę apžiūrą. Vairavo automobilį D. Ž., jis neatrodė neblaivus. Pats nenorėjo važiuoti. Sustabdė policija, pamatė, kad nėra technikinės apžiūros, todėl liepė sustoti ir patikrino neblaivumą. Kad teisių D. Ž. neturi, žinojo. L. M. nežinojo, kad jis, liudytojas, davė D. Ž. mašiną.

Iš alkotesterio Alcotest 6810 parodymų kvito matyti, kad 2016-04-11 7.30 val. D. Ž. nustatytas 1,33 prom. girtumas.

Iš informacijos apie kelių transporto priemones iš VĮ ,,Regitra“ matyti, kad 2016-04-27 iš V. Š. automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo L. M. (b. l. 19).

Iš 2016-04-07 transporto priemonės pirkimo- pardavimo sutarties matyti, kad L. M. už 100 Eurų nupirko automobilį Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš V. Š. ( b.l. 30).

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno M. U. tarnybiniu pranešimu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, alkotesterio parodymų kvitu, D. Ž. paaiškinimu, jo parodymais teisme, liudytojų L. M., V. K. parodymais.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis konstatuojama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus. Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryti veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Jam skirtinos administracinės nuobaudos ? baudos (ATPK 30² straipsnis).

D. Ž. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų kelių eismo srityje. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumas, neturėdamas teisės jos vairuoti, jis kėlė didelį pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, visam eismo saugumui.

D. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad D. Ž. gailisi padaręs teisės pažeidimus.

Nustatyta administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – eilę kartų baustas už šiurkščius KET pažeidimus, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau išvadų nedaro ir toliau daro pažeidimus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę. D. Ž. skirtinos piniginės nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., 123 str. 1 d. sankcijose, didesnės nei minimali sankcijų riba.

ATPK 129 str. numatyta alternatyvi nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada turėtų būti skiriama viena ar kita nuobauda, tačiau visais atvejais nuobauda turi būti parenkama tokia, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, automobilis, kurį vairavo D. Ž., tuo metu priklausė ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o L. M.. Teismas pažymi, kad teismo posėdžio metu apklaustas automobilio Nissan Almera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas L. M. nurodė, kad jis savo automobilį davė V. K., o V. K. davė D. Ž. vairuoti be jo žinios. Apie tai jam nebuvo žinoma, jis nebūtų davęs vairuoti neblaiviam D. Ž., be jo žinios tai buvo padaryta. Liudytojas V. K. parodė, kad L. M. davė savo mašiną patvarkyti ir nuvažiuoti į techninę apžiūrą. Jis pats nenorėjo važiuoti, todėl davė vairuoti automobilį D. Ž.. L. M. nežinojo, kad jis, liudytojas, davė D. Ž. mašiną.

Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5(15), 2008 m., 44-54 psl.), pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises daugiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Pažymėtina, kad byloje neįrodyta, kad automobilio savininkas L. M. būtų žinojęs ir leidęs automobiliu naudotis neturinčiam teisės vairuoti, neblaiviam D. Ž.. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, taip pat atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į tai, kad automobilio savininkas su padarytu pažeidimu nėra susijęs, perleido daiktą pažeidėjui ne automobilio savininkas, o jo draugas V. K. be automobilio savininko žinios, todėl nėra įrodymų, kad daikto savininkas būtų atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimas, netaikytinas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 130² str., 287 str., 1 d., 1 p., 293 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Ž. pripažinti kaltu padarius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 straipsnį, 123 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracines nuobaudas:

pagal ATPK 129 straipsnį – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą;pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę

nuobaudą - 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK numerį 16056837210.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laimutė Venckuvienė