Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-16-252/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-09-12Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-02Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-02
Bylos Nr.
2A-16-252/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-08040-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Birutė Valiulienė
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
D. K.
Advokatai
Irmantas Tumas, Zinaida Aksionova

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-16-252-2015

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08040-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eigirdo Činkos, Birutės Valiulienės,

sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,dalyvaujant ieškovei R. T., jos atstovei advokatei Zinaidai Aksionovai,atsakovo kuratoriui advokatui Irmantui Tumui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-56-223-2014 pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovui D. K., institucijai, teikiančiai išvadą, – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas D. K. yra jos dukters G. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 litų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, Taip pat prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą 10800 Lt už laikotarpį nuo 2009-11-12 iki 2012-11-12, skaičiuojant po 300 Lt kas mėnesį. Nurodė, kad ji su atsakovu susipažino 1997 metais, o nuo 1998 metų pavasario pradėjo gyventi kartu. Gyveno pas jos seserį. 1998 metų vasarą ji pasakė atsakovui kad laukiasi. Atsakovas pripažino tėvystę. Atsakovas išvyko į užsienį, kai ji buvo 7-tą mėnesį nėščia. Po dukters gimimo buvo susitikusi su atsakovu, rodė dukros nuotraukas, atsakovas neprieštaravo, bet išlaikymo dukrai neteikė, ja nesidomėjo. Dukters lankyti buvo atvykę atsakovo brolis ir sesuo. 2010 metais vieną kartą atsakovas persiuntė 600 Lt dukters išlaikymui. Nurodė, kad dukters išlaikymui mėnesiui reikia apie 830 litų. Jos darbo užmokestis yra 800 litų. Ji dar augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą E. Todėl prašė dukters išlaikymui priteisti po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir taip pat priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, skaičiuojant išlaikymo dydį po 300 litų.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį patenkino. Nustatė, kad atsakovas D. K. yra G. B., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, o G. B., gim. (duomenys neskelbtini) yra jo dukra. Priteisė iš D. K. dukters G. B., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012-11-15 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė 10800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-11-12 iki 2012-11-12, išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą uzufrukto teise pavedant tvarkyti R. T.. Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo D. K. 324 Lt žyminio mokesčio, 52 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei ir 440 Lt už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai. Teismas nustatė, kad tėvystę patvirtina byloje esantys įrodymai, nes paskirti ekspertizę nebuvo galimybės dėl to, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, jo interesus atstovauja paskirtas kuratorius. Teismas nustatė, kad aplinkybę, jog ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, ieškovei tapus nėščiai atsakovas tėvystę pripažino patvirtino apklausta liudytoja A. K.. Liudytojas atsakovo brolis G. K. taip pat patvirtino, kad šalys gyveno kartu iki dukters gimimo, patvirtino, kad po vaiko gimimo jis su seserimi buvo lankyti brolio gimusios dukters. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės ir apklaustų liudytojų parodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovas yra ieškovės dukters G. B. tėvas. Teismas sprendė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nėra užaukštintas, atsižvelgė į dukters amžių, jai yra 15 metų, todėl išlaikymo dydis yra didesnis nei būnant vaikui kūdikiu. Nesant byloje duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, teismas sprendė, kad atsakovas pajėgus mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Teismas atmetė kuratoriaus teiginį, kad atsakovas gali mokėti tik 200 Lt išlaikymą, nes šiam teiginiui pagrįsti kuratorius jokių įrodymų nepateikė. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą, todėl teismas tenkino ieškovės prašymą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už tris metus, nes nustatyta, kad išlaikymas vaikui neteiktas nuo pat jo gimimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas- kuratorius prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, kad ieškovė buvo nesąžininga prašydama teismo procesinius dokumentus įteikti atsakovui per kuratorių, nes byloje nepatikrintais duomenimis nustatyta, kad šiuo metu atsakovas atlieka bausmę Islandijos kalėjime. Todėl pagrindo skirti kuratorių nebuvo, o ieškovė turėjo pasirūpinti nustatant kokioje įkalinimo įstaigoje atsakovas atlieka bausmę. Kuratorius mano, kad CPK 39 str. 1 d. pagrindu fizinio asmens kuratoriumi turėjo būti paskirtas atsakovo artimas giminaitis ar sutuoktinis. Šiuo atveju kuratoriumi galėjo būti paskirta atsakovo žmona A. K., kuri galėjo žinoti ir atsakovo buvimo vietą. Mano, kad genetinės ekspertizės skyrimas yra būtinas ir teismas tokią galimybę turėjo, nes teisme buvo apklausti atsakovo tėvas ir brolis, kurių teismas privalėjo pasidomėti dėl sutikimo atlikti ekspertizę. Apklausti byloje liudytojai patvirtino tik tą aplinkybę, kad šalys kartu gyveno iki vaiko gimimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys vedė bendrą ūkį po vaiko gimimo, kad atsakovas pripažino tėvystę kokiais nors kitais būdais. Atsakovui nėra žinoma apie bylą, todėl nepagrįstai teismas laikė, kad atsakovas atsisakė ekspertizės. Apklaustas teismo posėdyje vaikas išreiškė poziciją, kad su tėvu bendrauti nenori, tačiau jai reikalingas išlaikymas. Šis nepilnametės pareiškimas leidžia daryti išvadą, kad vaikas nenori jog egzistuotų faktinis jos ir atsakovo ryšys kaip tarp vaiko ir tėvo. Mano, kad priteistas išlaikymo dydis yra per didelis, nes byloje nėra detalizuoti vaiko poreikiai, teismas neanalizavo kiek lėšų kas mėnesį reikalinga G. išlaikymui ir jos poreikių tenkinimui, t.y. maitinimui, aprangai, higienai ir pan. Be to, ieškovė yra darbinga, sveika todėl gali didesne suma prisidėti prie išlaikymo. Jei teismas manytų, kad pakanka byloje įrodymų tėvystei nustatyti, prašo išlaikymo dydį sumažinti iki 200 litų. Teismo posėdžio metu, kuratorius palaikė savo apeliacinį skundą. Nurodė, kad atlikta ekspertizė turi būti vertinama kritiškai, nes dar yra atsakovo brolis, kuris taip pat gali būti vaiko tėvas. Ta aplinkybė, kad seneliais yra nustatyti atsakovo tėvai, neleidžia teigti, jog atsakovas yra vaiko tėvas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas atitinka teismų praktiką, teismas pagrįstai kritiškai vertino atsakovo paaiškinimus apie jo pajamas, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad keisti kuratoriaus teiginiai apie vaiko tėvą. Ji visą laiką žinojusi, kas yra dukters tėvas, tik anksčiau nesikreipė, nes dukters poreikiai buvo mažesni, be to, valstybė nereikalavo, kad būtinai būtų nustatyta tėvystė. Dukra baigs mokslus, nori studijuoti, todėl nesant tėvystės nustatymo ji negalės pretenduoti į bendrabutį ir pan. Jai vienai sunku išlaikyti dukrą, nes poreikiai išaugo, o jos pajamos yra minimalios, be to, ji dar augina kitą mažametę dukrą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas paliktinas galioti. (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kuratorius apeliacinį skundą grindė tuo, kad jis negalėjo būti paskirtas kuratoriumi, nes yra artimų atsakovo giminaičių, be to, nepatvirtintais duomenimis paaiškėjo, kad atsakovas atlieka bausmę Islandijos kalėjime. Apeliacinės instancijos teismas šį kuratorius argumentą atmeta kaip nepagrįstą, nes jis pirmiausia turėjo duoti sutikimą būti kuratoriumi šioje bylioje ir jo sutikimas yra. Artimi giminaičiai kuratoriais nesutiko būti, nes tokio noro jie nepareiškė. Be to, advokatas sutikdamas būti kuratoriumi ir žinodamas atsakovo artimus giminaičius galėjo ir turėjo teisę atsisakyti kuratoriaus pareigų ir nurodyti artimus giminaičius, kurie sutiktų būti kuratoriais, todėl teismas pagrįstai kuratoriumi paskyrė advokatą I. Tumą, kuris sutiko juo būti. Ta aplinkybė, kad atsakovas atlieka bausmę Islandijos kalėjime, nors teismui ir nepavyko sužinoti kokiame jis kalėjime, nėra pagrindas neskirti byloje kuratoriaus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei vienas iš artimų giminaičių negalėjo pasakyti net kokioje šalyje atsakovas yra, nurodė, kad jokių ryšių su atsakovu nepalaiko. Byla nagrinėjama dėl nepilnamečio vaiko, todėl ginant nepilnamečio vaiko interesus, esant galimybei kitomis priemonėmis išspręsti kilusį ginčą, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, operatyvumo principus, pagrįstai pirmos instancijos teismas nesikreipė teisinės pagalbos į Islandijos instituciją dėl galimybės nustatyti tikslią atsakovo bausmės atlikimo vietą ir galimybę jam įteikti procesinius dokumentus.

Antras apeliacinio skundo motyvas dėl sprendimo nepagrįstumo yra tai, kad teismas nepaskyrė genetinės ekspertizės ir nepagrįstai nurodė, kad atsakovas jos atsisako. Bylą nagrinėjant apeliacine žodinio proceso tvarka, tokia ekspertizė buvo paskirta ir ji atlikta. Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmos instancijos teismas be teisinio pagrindo, nesant atsakovui, konstatavo jog jis atsisako ekspertizės. Šis motyvas šalintinas iš pirmos instancijos teismo sprendimo. Tačiau atlikta giminystės ryšių ekspertizė patvirtino, jog J. K. ir F. K. yra G. B. seneliai 99 999999% tikimybe. Apeliacinio proceso metu liudytojais byloje taip pat buvo apklausti atsakovo tėvas J. K., kuris sutiko atlikti giminystės ryšių ekspertizę, taip pat paaiškino, kad jis žino, jog ieškovė draugavo su jo sūnumi, tačiau sūnui išvykus į užsienį su juo jokių ryšių nepalaiko. Apklaustas liudytojas apeliacinės instancijos teisme atsakovo brolis G. K. paaiškino, kad jam taip pat buvo žinoma, jog brolis draugavo su ieškove, kurį laiką su ja gyveno jai būnant nėščiai, po to brolis išvyko į užsienį ir kiek jam žinoma jis yra nuteistas. Jokių ryšių su broliu nepalaiko. Buvo aplankyti ieškovės dukters po jos gimimo, nes suprato ir žinojo, kad gimusi dukra yra jo brolio vaikas. Teismas kritiškai vertina kuratoriaus argumentus dėl ekspertizės duomenų patikimumo, nes ekspertizės duomenis patvirtina ne tik apklaustų liudytojų parodymai apeliacinės instancijos teisme, tačiau ir liudytojų parodymai pirmos instancijos teisme. Abejoti genetinės ekspertizės išvadomis teismas neturi pagrindo. Atmestinas kuratorius argumentas ir dėl to, kad ieškovės vaiko tėvu gali būti ir atsakovo brolis. Šiuos kuratoriaus argumentus paneigė ieškovė, kuri niekada jokių intymių santykių su atsakovo broliu neturėjo, to nepatvirtino ir atsakovo brolis G. K., kuris byloje buvo apklaustas liudytoju. Įvertinus atliktos ekspertizės išvadas, apklaustų liudytojų parodymus, pačios ieškovės paaiškinimus, kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovo kuratoriaus skundą dalyje dėl tėvystės nustatymo. Pirmos instancijos teismas toje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Taip pat atmestini apelianto argumentai, kad apklausta nepilnametė G. B. nurodė jog ji nenori bendrauti su tėvu, jai reikalingas tik išlaikymas. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad G. B. yra (duomenys neskelbtini) metų, ji nuo pat gimimo nebendravo su savo biologiniu tėvu, tarp jos ir tėvo nėra jokio ryšio, todėl akivaizdu, kad nepilnametis vaikas išsakė tokią nuomonę apie bendravimą su tėvu. Tik nuo tėvo priklauso ar jis norės užmegzti ryšį su savo dukra ar ne. Tačiau įstatymas neatleidžia tėvo nuo pareigos išlaikyti savo vaikus ir vaiko nenoras bendrauti su tėvu nėra pagrindas ieškinio netenkinti.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 str. Pagal šio straipsnio 2 dalį, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą).

Apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su tuo, kad nustatytas vaiko išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai ir per didelis bei nepagrįstas bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus vertina kaip teisiškai nepagrįstus, nesudarančius pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumą CK 3.192 str. aspektu. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176, 185 str.) bei materialines teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečiui vaikui išlaikymo priteisimą iš kartu negyvenančio tėvo. Pažymėtina, jog prašoma suma išlaikymui nėra užaukštinta ir visuotinai suprantama, kad 15 metų mergaitei būtinos tiek higienos priemonės, tiek lėšos skiriamos aprangai, laisvalaikiui mokslui, maistui. Todėl kolegija mano, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga būtent pirmosios instancijos teismo priteista suma.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė dirba ir jos pajamos nėra didelės. Apelianto argumentas, kad ieškovė yra jauno amžiaus todėl gali susirasti geriau apmokamą darbą , atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė turi dar vieną nepilnametę dukrą, kuriai išlaikymas taip pat reikalingas, ieškovė gyvena Panevėžio rajone kur darbo paieškos yra pakankamai sunkios ir darbo pasirinkimo sritis yra pakankamai siaura. Atsakovas taip pat yra jauno amžiaus ir jis turi visas galimybes dirbti bei teikti išlaikymą. Ta aplinkybė, jog atsakovas dėl nusikalstamų veiksmų yra nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Islandijos kalėjime, nėra pagrindas mažinti prašomo išlaikymo dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; kt.). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pažymėtina ir tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas (nagrinėjamu atveju – ieškovei), tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Be to, priešingai, nei teigia apeliantas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovui penkiolikos metų amžiaus dukrai išlaikyti kas mėnesį mokant po 200 Lt periodinių išmokų (nors ir geranoriškai), nebūtų užtikrintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamos vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Nėra pagrindo perkelti dukters išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus yra abiejų tėvų pareiga. Dėl to iš atsakovo priteista 500 Lt suma negali būti pripažinta neprotingai didelė ar pažeidžianti atsakovo interesus. Būtent šios bylos kontekste aktualūs įstatymo įtvirtinti bendri vaiko teisių ir interesų apsaugos principai bei nuostatos – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus, vaiko teisės ir interesai ginami prioritetiškai (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p., CK 3.3 str. 1 d.).

Dėl aukščiau nurodytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas arba naikinamas.

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme ieškovei buvo skirta 100 procentų nemokama teisinė pagalba ir pagal pateiktą pažymą advokatės darbo užmokestis sudaro 400 Lt.(115,85 €) Apeliacinės instancijos teisme turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sumoje 10,93 € priteistinos iš atsakovo valstybei. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. numatyta taisykle.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) 115,85 € Lt (vieną šimtą penkiolika eurų 85 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ir 10,93 € (dešimt eurų 93 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Eigirdas ČinkaNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė