Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės patikslintą ieškinį atsakovams L. Z., M. J. Z., G. Z., L. Z. dėl įsiskolinimo už buto nuomą priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atkreipė dėmesį į tai, kad iki 2017 m. vasario mėn. atsakovai: G. Z. ir L. Z. buvo deklaravę gyvenamąsias vietas ginčo bute, todėl yra atsakingi už susidariusių įsiskolinimą iki 2017 m. kovo mėn. Pažymėjo, kad paaiškėjus, jog atsakovai L. Z. ir G. Z. negyvena ginčo bute, 2017 m. vasario 24 d. sprendimu buvo išdeklaruoti iš ginčo buto.

Liudytoja R. T., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, nurodė kad atsakovas M. J. Z. gyvena vienas (duomenys neskelbtini) bute jau septyniolika metų, jie yra kaimynai. Paaiškino, kad L. pažinojo, t. y. M. J. sūnus, kuris gyvena kažkur užsienyje, L. nepažįsta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Kaunas, butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas, bei butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis t. y. (duomenys neskelbtini), Kaunas, 3 kambarių butas/gyvenamoji patalpa 83,79 kv. m bendrojo (naudingojo) ploto, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (susideda iš atskirai užregistruotų kambarių (duomenys neskelbtini)) (toliau – Butas) nuosavybės teise priklauso ieškovei Kauno miesto savivaldybei (e. b. l. 57-58).

2000 m. sausio 31 d. ieškovė su atsakove L. Z. sudarė Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį (toliau – Buto nuomos sutartis) (e. b. l. 63-66, 59).

Bute savo gyvenamąją vietą atitinkamai laikotarpiais buvo deklaravę atsakovai: L. Z. (nuo 1975 m. rugpjūčio 11 d. iki dabar), M. J. Z. (nuo 1992 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d.), L. Z. (nuo 2001 m. birželio 12 d. iki 2017 m. vasario 27 d.), G. Z. (2011 m. kovo 28 d. iki 2017 m. vasario 27 d.). Atsakovų L. Z. ir G. Z. dukra E. Z. (2011 m. liepos 22 d. iki 2017 m. vasario 27 d.) (e. b. l. 60). Atsakovai išdeklaruoti iš Buto pagal ieškovės teikimą, konstatavus, kad Bute gyvena tik atsakovė L. Z..

Atsakovas M. J. Z. faktiškai septyniolika metų gyvena ir nuo 2016 m. gruodžio 12 d. deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. už gyvenamųjų patalpų nuomą susidarė įsiskolinimas 3 376,32 Eur, t. y. atsakovams 2014 m. balandžio 14 ir 15 d. atlikus mokėjimus, įsiskolinimo už Buto nuomą nebuvo (e. b. l. 83-84,86-87, 91-92, 113).

2016 m. kovo 10 d. UAB „Kauno butų ūkis“ patikrinus Butą konstatuota, kad Butas yra avarinės būklės (e. b. l. 78-79).

Dėl priteistinos skolos laikotarpio

Ieškovė prašo priteisti skolą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d.

Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-11190-800/2014. Minėtoje byloje ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašė priteisti įsiskolinimą iki 2014 m. vasario mėn. Civilinė byla buvo nutraukta, kadangi atsakovai sumokėjo susidariusį įsiskolinimą. Be to, šioje nagrinėjamojoje byloje pateiktos Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinės taip pat patvirtina, kad 2014 m. balandžio 14 ir 15 d. buvo atlikti mokėjimai, po kurių įsiskolinimų nebeliko. Todėl lieka neaišku, kodėl ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas laikotarpis dėl skolos priteisimo, t. y. skola priteistina už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. (e. b. l. 72, 75, 83).

Dėl atsakovų solidariosios atsakomybėms

Byloje kilo ginčas, ar už ieškovei susidariusį įsiskolinimą už gyvenamųjų patalpų nuomą turi mokėti visi atsakovai ar tik atsakovė L. Z.. Ieškovės nuomone, susidariusį įsiskolinimą turėtų sumokėti ne tik atsakovė L. Z., bet ir kiti atsakovai, kadangi jie savo gyvenamąją vietą skolos susidarymo laikotarpiu buvo deklaravę Bute.

Ginčo teisiniams santykiams taikytino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.589 straipsnio, reglamentuojančio nuomininko šeimos narių teises ir pareigas, 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas; CK 6.588 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta pareiga nuomininkui ir pilnamečiams jo šeimos nariams atsakyti nuomotojui už nuomininko šeimos narių veiksmus, pažeidžiančius nuomos sutartį. Todėl pareiga sumokėti nuompinigius ir kitus pagal sutartį nustatytus mokėjimus už paslaugas atsiranda tiek nuomininkui, tiek sutartyje nurodytiems, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turintiems teisę gyventi jo šeimos nariams, t. y. atsiranda skolininkų daugetas prievolėje, jiems kyla solidarioji atsakomybė.

Tarp ieškovės ir atsakovės 2000 m. sausio 31 d. sudarytoje Buto nuomos sutarties 1 punkte nurodyta, kad nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui 83,79 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nors Buto nuomos sutarties 5 punkte nurodyta, kad nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš Sutarties. Tačiau pačioje Sutartyje nėra nurodyta, kas sudaro atsakovės L. Z. šeimą ir kurie iš šeimos narių yra pilnamečiai, kuriems kiltų solidari atsakomybė.

Viena iš sąlygų CK 6.589 straipsnio 1 daliai taikyti bei asmens pareigai apmokėti įsiskolinimus, atsiradusius pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kilti – jo pripažinimas nuomininko šeimos nariu. Sprendžiant klausimą dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu, aktualios CK 6.588 straipsnio nuostatos. CK 6.588 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, nagrinėjant ginčą dėl nuomininko pilnamečio vaiko pripažinimo nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-3-315/2004). Nurodytoje nutartyje pažymima dar ir tai, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (CK 2.16 straipsnio 1, 2 dalys).

Minėta, kad atsakovai atitinkamu laikotarpiu buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą. Tačiau vien gyvenamosios vietos deklaravimas nepatvirtina fakto, kad atsakovai faktiškai gyveno ir vedė bendrą ūkį su atsakove L. Z.. Priešingai, byloje esantys kiti įrodymai paneigia, jog atsakovai skolos susidarymo laikotarpiu gyveno Bute. Kaip paaiškino atsakovas M. J. Z. teismo posėdžio metu, su atsakove L. Z. negyvena jau septyniolika metų. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja R. T.. Taip pat, teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą, nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-24159-587/2017 nutraukė M. J. Z. ir L. Z. santuoką bendru sutikimu. Minėtame teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjai kartu negyvena septyniolika metų. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl solidaraus skolos priteisimo iš atsakovo M. J. Z. yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Atsakovas L. Z. nurodė, kad nuo 2011 m. rugsėjo 5 d. su šeima, t. y. žmona G. Z. ir dukra E. Z. išvyko iš Lietuvos, o nuo 2016 m. balandžio 17 d. atlikinėja bausmę Lietuvos kalėjime. Teismui patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą, nustatyta, kad 2011 m. gegužės 26 d. Kauno apygardos teismas nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-275-348/2011 L. Z. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje ir skyrė jam keturių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. 2016 m. sausio 27 d. Kauno apygardos teismas išdavė Europos arešto orderį, kadangi L. Z. pasislėpė nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl solidaraus skolos priteisimo iš atsakovo L. Z. yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje tai pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė G. Z. faktiškai gyveno Bute bei buvo atsakovės L. Z. šeimos nare.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai, t. y. 2016 m. kovo 10 d. Aktas Nr. 4507 Eur bei 2017 m. sausio 23 d. Būsto valdymo skyriaus raštas patvirtina, kad pati ieškovė pripažįsta, jog atsakovai Bute negyvena (e. b. l. 78-79, 81). Be to, atsakovė L. Z. ne kartą akcentavo, kad Bute gyvena viena (e. b. l. 121, 124-125).

Nagrinėjant civilines bylas yra taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-08-25 nutartyje kasacinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008 pažymėjo, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-11 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004 ir kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, konstatuotina, kad labiau tikėtina, jog atsakovai L. Z., M. J. Z. ir G. Z. faktiškai negyveno Ginčo Bute ir nevedė bendro ūkio su nuomininke atsakove L. Z. laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovams kyla solidari atsakomybė sumokėti susidariusių įsiskolinimą, todėl reikalavimas jų atžvilgiu atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl skolos dydžio

Ieškovė prašo priteisti 3 976,32 Eur skolą už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d., susidariusią už buto nuomą. Tačiau ieškovės pateikti dokumentai, pagrindžia, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d., skola už nuomos mokestį yra 3 376,32 Eur (2 161,17 Eur už gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas ir 1 215,15 Eur už gyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas) (e. b. l. 91-92). Tokio dydžio įsiskolinimą nurodo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius 2017 m. kovo 2 d. rašte Nr. 53-9-354 (e. b. l. 113). Todėl nepateikus įrodymų dėl visos 3 976,32 Eur skolos susidarymo, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovei rašytiniais įrodymais pagrįstą sumą, t. y. 3 376,32 Eur (CPK 178 straipsnis, CK 6.583 straipsnio 1 ir 2 dalys, Buto nuomos sutarties 2.2 punktas).

Vadovaujantis CK 6.37 ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės L. Z. priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų

CK 6.611 straipsnyje nurodyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti kartu su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinti nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Konstatavus, kad atsakovė L. Z. nevykdo savo kaip nuomininkės pareigų nuo 2014 m. balandžio 1 d., įsiskolinimas siekia 3 376,32 Eur, nuomos sutartis su atsakove nutrauktina ir atsakovė iškeldintina iš Buto, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl 117,00 Eur (76 Eur + 41 Eur) priteistina iš atsakovės L. Z. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir punktai, 7 dalis (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241 redakcija), 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas patyrė 32,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, kiekvienai iš šalių tenkanti mokėti dalis yra mažesnė nei 3,00 Eur, todėl valstybei turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovės L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Kauno miesto savivaldybei, j. a. k. 111106319, 3 376,32 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 32 ct) skolos už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 376,32 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, likusioje reikalavimo dalyje dėl skolos priteisimo ieškinį atmesti.

Atmesti ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovų M. J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 149,00 Eur (šimtą keturiasdešimt devynis eurus 56 ct) žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodą 5660).

Nutraukti tarp ieškovės Kauno miesto savivaldybės, j. a. k. 111106319, ir atsakovės L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000 m. sausio 31 d. sudarytą Nuomos sutartį dėl gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) ir iškeldinti atsakovę L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) iš šių gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.