- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-07
- Bylos Nr.
- 2-1305-819/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26663-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Ekraninių garažų
- Advokatai
- Viktoras Onačkas, Laimonas Šileris
- Kategorijos
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kopija Civilinė byla Nr. 2-1305-819/2016Proceso Nr. 2-68-3-26663-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.; 3.2.6.1.
2016 m. kovo 7 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, sekretoriaujant Indrei Matijošienei, dalyvaujant ieškovų A. G. ir A. G. atstovui advokatui Laimonui Šileriui, atsakovo Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrijos atstovui advokatui Viktorui Onačko, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. G. ir A. G. ieškinį, pareikštą atsakovui Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrijai, dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai A. G. ir A. G. ieškiniu prašo iškeldinti atsakovą Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendriją iš ieškovams priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2).
Ieškinyje ieškovai nurodo, kad ieškovai 2015-02-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo negyvenamąją patalpą (administracines patalpas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu patalpa naudojosi atsakovas, tačiau dėl patalpos naudojimo nei su ieškovais, nei su buvusiais patalpos savininkais jokios sutarties nebuvo sudaręs ir patalpa naudojosi pagal žodinį patalpos savininkų sutikimą. 2015-03-05 vyko Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrijos narių visuotinis susirinkimas. Jo metu ieškovas A. G. susirinkimui pateikė raštą, kuriame buvo nurodyta, kad patalpa bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jo šeimai ir pasiūlyta patalpą išsinuomoti arba pirkti. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad nenuomojant ar neperkant patalpos, nuo 2015-04-01 ja bus uždrausta naudotis. Šis raštas elektroniniu paštu taip pat buvo nusiųstas susirinkimo pirmininkui S. L.. Tačiau jokio atsakymo ieškovai į šį raštą negavo. Patalpa atlaisvinta nebuvo, o atsakovo samdomas sargas S. S. pakeitė patalpos durų užraktą (spyną) ir ieškovai iš viso prarado galimybę patekti į patalpą. Dėl savavališko spynos pakeitimo ieškovas A. G. laikinai einančiai bendrijos pirmininkės pareigas R. S. pateikė 2015-04-24 raštą, kuriuo paprašė nedelsiant atlaisvinti patalpą ir paaiškinti, kodėl buvo pakeistas patalpos durų užraktas. Kadangi ir į šį ieškovų prašymą nebuvo atsakyta, o ieškovams nebuvo suteikta galimybė patekti į patalpą, ieškovas A. G. dėl savavališko spynos pakeitimo 2015-04-29 pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 policijos komisariatą. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris priėmė 2015-05-08 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Tačiau dėl neteisėtų veiksmų savavališkai pakeičiant patalpos durų užraktą S. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė 2015-07-08 nutarimą, kuriuo bendrijos sargą S. S. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 str., ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą. Ieškovas A. G. 2015-06-10 raštu dar kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu iki 2015-06-19 atlaisvinti patalpą, tačiau atsakovas ir į šį ieškovo prašymą niekaip nereagavo ir patalpos neatlaisvino, todėl ieškovai negali naudotis patalpa. Taip pat pažymi, kad atsakovas nepriėmė ieškovų pasiūlymo dėl patalpos naudojimo sudaryti nuomos sutartį. Be to, ieškovų manymu, net jeigu buvęs patalpos savininkas ir leido atsakovui naudotis patalpa žodinės panaudos sutarties pagrindu, tai terminas, per kurį atsakovas, gavęs iš savininko atitinkamą reikalavimą, turėjo atlaisvinti patalpą, jau yra pasibaigęs. Todėl atsakovas patalpa naudojasi be jokio teisinio pagrindo, o į ieškovų prašymus atlaisvinti patalpą atsakovas nereaguoja, tuo pažeisdamas ieškovų teises.
Atsiliepimas
Atsakovas Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrija pateikė atsiliepimą (b.l. 26-28), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškina, kad ieškovams priklausančiose patalpose, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įrengtas atsakovo garažo patalpų apsaugos postas su įvestu elektros energijos valdymo pultu, kuriame nuolat budi sargai. Pažymi, kad atsakovas ginčo patalpas valdo panaudos gavėjo teisėmis Biuro patalpų (apsaugos posto) panaudos sutarties Nr. 1 pagrindu nuo 2009-08-20. Atsakovo teigimu, ši sutartis buvo sudaryta su buvusiu savininku UAB „Vilgasta“ ir yra žinoma visiems bendrijos nariams, nes dėl jos sudarymo buvo apsitarta tarp bendrijos narių. Patalpose yra įkurdinti atsakovo išlaikomi sargai, kurie visą parą saugo 269 garažus. 2010-02-17 su bankrutuojančios UAB „Vilgasta“ administratore A. D. buvo sudarytas papildomas susitarimas prie panaudos sutarties Nr. 1, kurio 1 punkte patvirtinamas panaudos sutarties galiojimas, pasikeitus panaudos davėjo, t. y. UAB „Vilgasta“, teisiniam statusui, ir detalizuojami atsakovo kaip panaudos gavėjo įsipareigojimai dėl švaros palaikymo bendrose sutarties šalių patalpose. Jokių pranešimų iš bankroto administratorės apie panaudos sutarties nutraukimą gauta nebuvo. Taip pat nurodo, kad ieškovas A. G. ilgą laiką yra garažo Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrijoje savininkas ir bendrijos narys. 2013-09-18 bendrijos narių susirinkime ieškovas buvo išrinktas etatiniu bendrijos pirmininku su darbo sutarties sudarymu, perimdamas šias pareigas su visa bendrijos dokumentacija iš buvusios pirmininkės V. A.. 2015-03-05 ieškovas A. G. parašė prašymą atleisti jį iš pirmininko pareigų neteikdamas jo bendrijos valdybai, o 2015-04-07 pats surašė ir pasirašė įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo. Sodroje sužinojus, kad ieškovas jau nėra etatinis bendrijos pirmininkas, 2015-04-23 buvo sušauktas bendrijos narių susirinkimas ir ieškovas atšauktas iš pirmininko pareigų. Ieškovo pranešimas, kuriame jis nurodė, jog su sutuoktine tapo sargų patalpos savininku ir siūlo jo įsigytas patalpas nuomotis arba pirkti, nes priešingu atveju atsakovui bus uždrausta jomis naudotis, buvo svarstomas bendrijos valdybos posėdyje, kuriame nuspręsta jo netenkinti. Pasidomėjus patalpų įsigijimo aplinkybėmis paaiškėjo, jog atsakovo naudojamas sargų patalpas bankroto administratorė galimai pardavė E. J. pagal 2012-08-24 sutartį, o šis jas pardavė ieškovams pagal 2015-02-04 sutartį. Ieškovas A. G., būdamas bendrijos pirmininku, žinodamas, kokiu pagrindu ir kaip naudojamos patalpos, gavęs pasiūlymą dėl šių patalpų pirkimo, pasielgė priešingai jo vadovaujamos bendrijos interesams, nepateikdamas pirkimo pasiūlymo bendrijos valdybai ir nariams, o pats, nuslėpdamas pirkimo pasiūlymą, įsigijo patalpas nuosavybėn, po ko pradėjo reikalauti iš atsakovo naudotis šiomis patalpomis atlygintinai ar jas pirkti iš ieškovo. Atsakovas atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą, nes patalpomis naudojasi teisėtai ir buvo pradėta ieškoti panaudos sutarties. Ieškovas sąmoningai vilkino bendrijos dokumentų perdavimą ir tik 2015-05-08 perdavė dalį dokumentų, tarp kurių panaudos sutarties nebuvo, tačiau tarp kitų perduotų dokumentų buvo aptiktas minėtas panaudos sutarties priedo originalas. Pačios sutarties atgauti iš ieškovo nepavyksta iki šiol. Atsakovo manymu, jis ginčo patalpomis naudojasi teisėtai panaudos sutarties pagrindu, apie kurios nutraukimą nėra gauta jokių pranešimų. Taip pat pažymi, kad ieškovas A. G., būdamas ilgalaikiu bendrijos nariu, o po to ir bendrijos pirmininku, privalėjo žinoti ir žinojo apie panaudos teisinius santykius, susijusius su ginčo patalpomis. Todėl įsigydamas nuosavybėn ginčo patalpas jis prisiėmė panaudos davėjo teises ir pareigas, kurios yra nustatytos panaudos sutarties sąlygose, pagrindinė iš kurių – neatlygintinis ginčo patalpų suteikimas naudotis atsakovui. Kol ieškovas nenuginčys sutartinių panaudos teisinių santykių egzistavimo, tol atsakovo patalpų naudojimas laikytinas turinčiu teisėtą sutartinį ir teisinį pagrindą.
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė dubliką (b.l. 43-44), kuriame nurodė, kad ieškovui A. G. niekada nebuvo žinoma apie kokią nors sudarytą panaudos sutartį su buvusiu savininku UAB „Vilgasta“. Pažymi, kad ieškovas A. G. žinojo, kad atsakovo reikmėms yra naudojama patalpa, kuri atsakovui nepriklauso, tačiau ieškovas niekada nebuvo matęs nei pačios 2009-08-20 panaudos sutarties Nr. 1, nei 2010-02-17 papildomo susitarimo prie panaudos sutarties Nr. 1. Nors atsiliepime nurodyta, kad tarp dokumentų, kuriuos ieškovas A. G. perdavė atsakovui, buvo surastas 2010-02-17 papildomas susitarimas, tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės – visi dokumentai, kuriuos ieškovas A. G. perdavė atsakovui, buvo surašyti 2015-05-08 dokumentų perdavimo-priėmimo akte, jokių kitų dokumentų ieškovas A. G. neturėjo. Ieškovų manymu, 2010-02-17 papildomą susitarimą prie panaudos sutarties Nr. 1 atsakovas gavo iš buvusios bendrijos pirmininkės V. A., kuri bendrijos pirmininke buvo iki tol, kol bendrijos pirmininku buvo išrinktas ieškovas A. G.. Pažymi, kad V. A. ir ieškovo A. G. santykiai nuo pat A. G. išrinkimo bendrijos pirmininku buvo konfliktiški. Taip pat nurodo, kad ieškovui A. G. tapus pirmininku V. A. jam neperdavė nei 2009-08-20 panaudos sutarties, nei 2010-02-17 papildomo susitarimo prie panaudos sutarties. Ieškovų teigimu, aplinkybę, kad ieškovui A. G. nieko nebuvo žinoma apie panaudos sutarties egzistavimą patvirtina ir 2015-02-04 pirkimo-pardavimo sutarties 6.2. punktas, kuriame įrašytas pardavėjo E. J. patvirtinimas, kad parduodamos patalpos niekam nėra išnuomotos ar neatlygintinai perduotos. Be to, ieškovai nurodo, kad pagal šiuo metu galiojančius 2009 m. bendrijos įstatus tokio bendrijos valdymo organo kaip bendrijos valdyba nėra, yra tik vienasmenis bendrijos valdymo organas – bendrijos pirmininkas. Ieškovai nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ieškovas A. G. vilkino dokumentų perdavimą bendrijai. Dokumentai buvo perduoti tik 2015-05-08, nes 2015-04-23 susirinkime bendrijos pirmininku išrinktas A. R. atsisakė eiti pareigas, todėl ieškovas A. G. neturėjo kam perduoti dokumentų ir reikėjo laukti, kol bus patvirtintas naujas bendrijos pirmininkas. Ieškovų nuomone, 2009-08-20 panaudos sutartis privalėjo būti įregistruota viešajame registre, o to nepadarius naujajam patalpų savininkui A. J., patalpas įsigijusiam 2012-08-24 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, panaudos sutartis nebegalėjo galioti. Pažymi, kad ginčo patalpa, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuota atidalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šis atidalijimas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik 2015-01-23. Todėl panaudos sutarties sudarymo metu ginčo patalpa kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas net neegzistavo. Taip pat nurodo, kad patalpas, kurių pagrindu buvo suformuotas nekilnojamojo turto objektas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), BUAB „Vilgasta“ pardavinėjo 2012 metais, kai ieškovas A. G. dar nebuvo bendrijos pirmininku, tačiau nei tada, nei vėliau bendrijos nariai nerodė jokio suinteresuotumo tas patalpas įsigyti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė tripliką (b.l. 52-54), kuriame nurodė, kad pagal Biuro patalpų (apsaugos posto) panaudos sutarties 6 p. sutartis galioja nuo 2009-08-20 (pasirašymo dienos) iki 2010-08-19. Atsakovo teigimu, sutarties sudarymo metu pagal jos galiojimo terminą ji neprivalėjo būti registruota viešame registre net ir naudojant prieš trečiuosius asmenis. Pažymi, kad ginčo patalpos kaip atskiras turtinis vienetas buvo suformuotos tik 2014-12-19 ir įregistruotos registre 2015-01-23, todėl ir juridinis faktas apie patalpų panaudą galėjo būti įregistruotas tik tuo metu. Taip pat nurodo, kad atsakovas apie keičiamą ginčo patalpų teisinį statusą informuotas nebuvo, todėl jam neatsirado prievolė registruoti panaudos faktą. Atsakovo manymu, patalpų savininkai siekė nuslėpti nuo bendrijos narių apsaugos posto patalpų panaudos juridinį faktą, todėl sąmoningai neregistravo panaudos sutarties viešajame registre. Patalpų perdavimas atsakovui ir jų naudojimas buvo visiems žinoma vieša aplinkybė. Atsakovo nuomone, ieškovas A. G., tapęs bendrijos pirmininku, privalėjo išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu bendrija naudojasi patalpomis. Taip pat pažymi, kad ieškovas, būdamas bendrijos pirmininku, nuolat bendraudavo su UAB „Vilgasta“ bankroto administratore A. D., 2010-02-17 asmeniškai sudariusia ir pasirašiusia panaudos sutarties priedą, todėl tikėtina, kad jie turėjo aptarinėti ir patalpų naudojimo klausimą. Atsakovo teigimu, ieškovai kartu su nuosavybės teise į ginčo patalpas įgijo ir šių patalpų panaudos davėjo pareigas ir teises pagal Biuro patalpų (apsaugos posto) panaudos sutartį Nr. 1. Panaudai perduoto daikto savininko pasikeitimas savaime nepanaikina panaudos gavėjo teisių į daikto naudojimą vien tik dėl šios aplinkybės. Panaudos teisiniai santykiai, net ir pasikeitus daikto savininkui, gali būti nutraukti tik per panaudos sutarties nutraukimo procedūrą, tačiau ieškovai nekelia byloje reikalavimo dėl panaudos sutarties nutraukimo.
Šalies argumentai
Ieškovų atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad iki šiol atsakovas jiems priklausančios negyvenamosios patalpos neatlaisvino.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo teisme metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, poziciją, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovai ginčą kildina iš neteisėto naudojimosi negyvenamąja patalpa. Atsakovui įrodžius naudojimosi negyvenamąja patalpa pagrindą, ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškovai savo teises gali įgyvendinti prašydami nutraukti panaudos sutartį įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 19,48 kv. m bendro ploto negyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėta indeksais 1A-1, 1A-2, 1A-3 (b.l. 4-5, 6). Ją ieškovai įsigijo 2015-02-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš buvusio patalpos savininko E. J., kuris 2015-01-23 ją atidalino iš negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-13). Nors 2015-02-04 pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodytas pardavėjo pareiškimas, kad ši patalpa niekam nesuteikta neatlygintai naudotis, tretieji asmenys į ją jokių teisių ir pretenzijų neturi, ji atlaisvinta (sutarties 6.2, 6.7 p.), iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovų atstovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovams 2015-02-04 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo žinoma apie tai, kad patalpa faktiškai yra naudojama atsakovo. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad ieškovas A. G. nuo 2013-09-18 iki 2015-04-23 buvo atsakovo pirmininkas, kuriam turėjo būti žinoma, jog atsakovo darbuotojai – sargai garažų, esančių (duomenys neskelbtini), saugojimo funkcijai atlikti naudoja būtent šią patalpą (b.l. 26, 33-34). 2015-03-05 ieškovas A. G. pateikė atsakovui pranešimą, kad ši patalpa yra jo šeimos nuosavybė, pasiūlė atsakovui ją išsinuomoti arba pirkti bei nurodė, kad jos nenuomojant ar neperkant, 2015-04-01 ja bus uždrausta naudotis (b.l. 14). Atsakovui buvo nustatytas terminas iki 2015-03-19 atlaisvinti patalpą (b.l. 15). Atsakovas patalpos neatlaisvino, 2015-04-01 be ieškovų sutikimo patalpoje pakeitė spyną (b.l. 15-17, 19), dėl ko 2015-04-24 raštu, 2015-06-10 raštu ieškovas pakartotinai pareikalavo patalpą atlaisvinti nedelsiant (b.l. 15-16), o dėl savavališko spynos pakeitimo kreipėsi į policiją (b.l. 17). Ginčo patalpa atsakovo yra neatlaisvinta iki šiol.
Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas ir ieškovai savo teises gina siekdami pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu, pareikšti reikalavimai kvalifikuotini taikant ne CK 4.96 str., o 4.98 str. Įvertinus ieškovo ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, ieškovų reiškiamas reikalavimas yra priskirtinas negatoriniams ieškiniams, nes šiuo atveju ieškovai gina nuosavybės teisę į negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kuria naudotis, ieškovų teigimu, kliudo atsakovas jos neatlaisvindamas (CK 4.98 str.). Pagal įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisyklę tokio pobūdžio bylose, ieškovams tenka pareiga įrodyti nuosavybės teisę į ginčo objektą ir nuosavybės teisės pažeidimo faktą (šiuo atveju aplinkybę, kad atsakovas kliudo naudotis ginčo patalpa jos neatlaisvindamas), o atsakovui tenka pareiga įrodyti savo teisių į ginčo objektą teisėtumą (šiuo atveju aplinkybę, kad ginčo patalpa atsakovas naudojasi teisėtai).
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad ieškovai byloje įvykdė jiems tenkančią įrodinėjimo pareigą (CPK 185 str.). Vieši nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo patalpa nuosavybės teise priklauso ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2015-02-04 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Pagal CK 4.262 str., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra keliamas ginčas (reikalavimai) nei dėl šių duomenų pripažinimo neteisėtais, nei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo pripažinimo negaliojančiu, todėl teismas plačiau nepasisako dėl atsakovo atsiliepime dėstomų atsikirtimų, susijusių su, atsakovo teigimu, nesąžiningu ginčo patalpos įsigijimu 2015-02-04 pirkimo-pardavimo sutartimi. Byloje abiejų šalių paaiškinimais taip pat nustatyta, kad atsakovas iki šiol naudojasi ginčo patalpa, jos nėra atlaisvinęs, kas kliudo ieškovams ja naudotis savo nuožiūra (CPK 182 str. 1 d. 5 p.). Atsakovas, gindamasi nuo pareikšto ieškinio, nurodo, kad jis ginčo patalpa naudojasi teisėtai 2009-08-20 panaudos sutarties pagrindu. Todėl šiam ginčui teisingai išspręsti yra reikšminga aplinkybė, ar atsakovo nurodoma panaudos sutartis ir šiuo metu suteikia atsakovui teisę naudotis ginčo patalpa.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009-08-20 panaudos sutartis buvo sudaryta UAB „Vilgasta“ ir atsakovo dėl 19,99 kv. m ploto biuro (apsaugos posto) patalpų, esančių pastate (duomenys neskelbtini) (b.l. 57-59). Nors 2009-08-20 panaudos sutartyje šios patalpos nėra apibrėžtos unikaliu numeriu, įvertinus šių patalpų buvimą pastate 2B4/p, jų sudėtį, paskirtį, plotą (sutarties 1.2 p., b.l. 4, 6), sutiktina, kad panaudos sutartimi buvo sulygta dėl tų pačių patalpų, kurios 2015-01-23 buvo suformuotos kaip negyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), atskiru nekilnojamojo turto vienetu ir 2015-02-04 parduota ieškovams. Iš 2009-08-20 panaudos sutarties nuostatų taip pat nustatyta, kad šias patalpas UAB „Vilgasta“ leido atsakovui valdyti ir naudoti laikinai, t.y. nuo 2009-08-20 iki 2010-08-19, o atsakovas įsipareigojo išsikraustyti iš patalpų ir grąžinti jas UAB „Vilgasta“ paskutinę panaudos termino galiojimo dieną (panaudos sutarties 1.2, 1.3, 4.1, 7.1 p.). Byloje nėra duomenų, kad šalių sulygtas naudojimosi šiomis patalpomis terminas raštu būtų pratęstas. Atsakovo į bylą pateiktame 2010-02-17 papildomame susitarime Nr. 1 dėl 2009-08-20 panaudos sutarties (b.l. 60) UAB „Vilgasta“ ir atsakovas sulygo, kad panaudos sutartis lieka galioti būtent šalių sulygtą terminą (susitarimo 1 p., panaudos sutarties 6, 7.1 p.). Joks kitas raštu šalių sudarytas susitarimas dėl panaudos sutarties termino pratęsimo teismui nėra pateiktas (CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2009-08-20 panaudos sutartimi, jos 7.2 p., UAB „Vilgasta“ ir atsakovas sulygo, kad visi pakeitimai, papildymai ir priedai galioja, jeigu jie yra sudaryti raštu ir yra pasirašyti abiejų šalių. Pagal CK 6.183 str. 1 d. rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Tačiau byloje taip pat nėra duomenų, liudijančių, kad pasibaigus 2009-08-20 panaudos sutartyje nustatytam terminui atsakovas šias ginčo patalpas grąžino UAB „Vilgasta“. CK 6.481 str. numato, kad jeigu pasibaigus sutarties terminui panaudos gavėjas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir panaudos davėjas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota (CK 6.629 str. 2 d.). Nors ieškovai nesutinka su šios nuostatos taikymu nagrinėjamoje byloje, teismas, nesant byloje duomenų apie atsakovo išsikėlimą iš šių patalpų po 2010-08-19 ir/ar UAB „Vilgasta“ reikalavimą jas atlaisvinti, visgi mato pagrindą ją taikyti ir konstatuoti, kad 2009-08-20 panaudos sutartis nuo 2010-08-20 tapo neterminuota.
Byloje nustatyta, kad ieškovai ginčo patalpą nuosavybės teise valdo nuo 2015-02-04. Iki jiems įgyjant nuosavybės teisę į ginčo patalpą, ją nuosavybės teise valdė E. J. nuo 2012-09-03 iki 2015-02-04, o iki ją įgyjant E. J., tame tarpe 2009-08-20 panaudos sutarties sudarymo laikotarpiu, – UAB „Vilgasta“ (CPK 179 str. 3 d.). Nei šią patalpą valdant UAB „Vilgasta“, nei E. J., nei ieškovams Nekilnojamojo turto registre nebuvo paviešintas ginčo patalpos panaudos faktas atsakovui (CPK 178 str., 179 str. 3 d.). Pažymėtina, kad toks faktas, priešingai nei teigia atsakovas, privalėjo būti paviešintas 2009-08-20 panaudos sutarčiai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.481 str. tapus neterminuota nuo 2010-08-20, jeigu šią sutartį atsakovas ketino naudoti prieš trečiuosius asmenis, tame tarpe ieškovus kaip šios patalpos įgijėjus (CK 6.478 str. 2 d.). Tačiau įvertinus tai, kad UAB „Vilgasta“ ir atsakovą saistė panaudos, o ne nuomos teisiniai santykiai, aplinkybė, jog ši sutartis nebuvo paviešinta Nekilnojamojo turto registre, savaime nėra pagrindu teigti, kad panaudos santykiai neperėjo naujam ginčo patalpos savininkui (CK 6.494 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.643 str. numato, kad panaudos davėjui pardavus daiktą, naujam daikto savininkui pereina teisės ir pareigos pagal anksčiau sudarytą panaudos sutartį ne tik tuo atveju, jeigu registruotina panaudos sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre, bet ir tuo atveju, jeigu apie ją naujasis savininkas sutarties sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti. Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo patalpą nepertraukiamai neatlygintinai naudoja nuo 2009-08-20 panaudos sutarties sudarymo iki šiol tai pačiai panaudos sutartyje nurodytai paskirčiai – garažų, esančių (duomenys neskelbtini), saugojimo funkcijai atlikti, joje pastoviai budi atsakovo darbuotojai (sargai). Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas A. G. nuo 2013-09-18 iki 2015-04-23 buvo atsakovo pirmininkas, kuriam turėjo būti žinomos tiek atsakovo naudojamos patalpos, tiek jų naudojimo pagrindas, tiek jo darbuotojų funkcijos, jų atlikimo vieta. Todėl sutiktina su atsakovu, kad ieškovams, įgijusiems ginčo patalpą nuosavybės teise po 2009-08-20 panaudos sutarties sudarymo, perėjo panaudos davėjo teisės ir pareigos, nes 2015-02-04 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jie turėjo žinoti ir žinojo apie jos perdavimą neatlygintinai naudotis atsakovui. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad ieškovui A. G., kuris ėjo atsakovo pirmininko pareigas, ankstesnių atsakovo vadovų nebuvo perduota 2009-08-20 panaudos sutartis ir 2010-02-17 papildomas susitarimas Nr. 1 dėl 2009-08-20 panaudos sutarties (b.l. 35-36, 45-46). Byloje nėra duomenų, kad pasirašydami 2015-02-04 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovai kaip sąžiningi ir protingi šio turto įgijėjai būtų reikalavę paaiškinimų iš patalpos pardavėjo E. J. apie jos užėmimo pagrindą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad klausimai dėl šios patalpos užėmimo fakto, pagrindo būtų kilę ją nuosavybės teise valdant E. J. (CPK 178 str.). Toks ieškovų nesidomėjimas patalpos užėmimo pagrindu, teismo vertinimu, tik patvirtina, kad ieškovams buvo žinoma apie jos perdavimą atsakovui naudotis neatlygintinai (CPK 185 str.).
Tačiau nepaisant šios nustatytos aplinkybės, ieškovų ieškinys pripažintinas pagrįstas ir tenkintinas. Atsakovas, prašydamas atmesti ieškinį, apeliavo į tai, kad ieškovai nesinaudojo teise įstatymo nustatyta tvarka nutraukti panaudos sutartį. Šis atsakovo argumentas pripažintinas nepagrįstu. Priešingai nei teigia atsakovas, byloje nustatyta, kad ieškovai, įsigiję ginčo patalpą, ne kartą kreipėsi į atsakovą su prašymu arba ją atlaisvinti, arba ją nuomotis ar pirkti. Ši faktinė aplinkybė liudija vienareikšmišką ir aiškiai išreikštą ieškovų kaip patalpos savininkų valią dėl nesutikimo, kad atsakovas ja naudotųsi neatlygintinai (panaudos pagrindais). Tai, kad išreikšdami tokią savo valią, ieškovai pranešimuose atsakovui neįvardijo susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo, jų atsiradimo datos, jų valios nepaneigia. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 str. 1 d. panaudos davėjas gali nutraukti panaudos sutartį bet kada, įspėjęs apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius.
Teismas sutinka su atsakovu, kad šio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 str. 1 d. nustatyto termino ieškovai nesilaikė 2015-03-05 prašydami atlaisvinti patalpą atsakovo susirinkimo metu nuo 2015-03-19. Tačiau tai negali būti pagrindu pripažinti, kad suėjus ne pačių ieškovų, o įstatymo nustatytam trijų mėnesių terminui, skaičiuotinam nuo pranešimo nutraukti panaudos sutartį įteikimo (pagarsinimo) atsakovui dienos, atsakovas laikytinas teisėtai besinaudojančiu ginčo patalpa panaudos pagrindais. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2008-01-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008, nurodė, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą terminą įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą, o įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 str. 1 d. Tai reiškia, kad suėjus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 str. 1 d. nustatytam trijų mėnesių apie panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Įvertinus tai, konstatuotina, kad 2015-06-05 suėjus trijų mėnesių terminui po ieškovų valios neleisti naudotis ginčo patalpa neatlygintinai pagarsinimo atsakovui dienos, 2009-08-20 panaudos sutartis su atsakovu pasibaigė (CK 6.642 str. 1 d.), todėl nuo šios dienos jis naudojasi ginčo patalpa be teisėto pagrindo (CK 4.98 str.).
Ieškovas šioje byloje turėjo 41 Eur žyminio mokesčio išlaidų (b.l. 3), 200 Eur advokato pagalbos išlaidų (b.l. 22-23). Atsakovas byloje turėjo 500 Eur advokato pagalbos išlaidų (b.l. 31, 55). Kadangi ieškovų ieškinys patenkintas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos – 241 Eur, priteistinos ieškovų naudai iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Valstybės patirtos 5,54 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, priteistinos valstybės naudai iš atsakovo (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teisėja
nutarė:
Ieškovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.
Iškeldinti atsakovą Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendriją, juridinio asmens kodas 302416694, iš ieškovams A. G. ir A. G. priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrijos, juridinio asmens kodas 302416694, ieškovų A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 241 Eur (du šimtus keturiasdešimt vieną Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo Ekraninių garažų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrijos, juridinio asmens kodas 302416694, valstybės naudai 5,54 Eur (penkis Eur 54 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus m. apylinkės teismą.