- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-03
- Bylos Nr.
- N-575-3380-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00511-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 50.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutarties B. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) B. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 194 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta administracinė nuobauda – 400 litų bauda. Nutarime nurodyta, kad B. R. 2010 m. lapkričio 14 d., apie 5 val., bare „Naktis“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas neblaivus (nustatytas 1,59 promilių neblaivumas), gabeno bei panaudojo dujų balionėlį „Anti hund“, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų kontrolės įstatymą yra priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams.
Šalies argumentai
B. R. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai, Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kurios turėjo būti pripažintos kaip būtinasis reikalingumas, o taip pat ir į kitas aplinkybes, dėl kurių jam buvo galima netaikyti administracinės atsakomybės. Pažymėjo, jog skundžiamame nutarime nurodytu laiku susidarė tokia situacija, kad jis neturėjo kitokios išeities, todėl panaudojo su savimi turėtą dujų balionėlį. Paaiškino, kad bare tarp jo ir nepažįstamų asmenų kilo konfliktinė situacija, į kurią, baro darbuotojų paprašytas, įsikišo ir jis. Akcentavo, jog dujų balionėlį nešiojosi savigynai, nes prieš šį įvykį, buvo pats užpultas ir apvogtas.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi B. R. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad padarytą teisės pažeidimą, be pažeidėjo prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 21), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 9), skundai (b. l. 10, 11), alkotesterio duomenys (b. l. 13) ir kita bylos medžiaga. Analizuodamas ir vertindamas faktines bylos aplinkybes, sistemiškai aiškindamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias D kategorijos ginklų rūšis, D kategorijos ginklo savininko pareigas bei draudimus, teismas padarė išvadą, kad B. R. tiriamo pažeidimo metu, viešoje vietoje, su savimi turėjo D kategorijos ginklą – dujų balionėlį, kuris neabejotinai yra aerozolinis įrenginys (įtaisas) ir jį panaudojo prieš kitus asmenis, nesant tam būtinojo reikalingumo ir (ar) būtinosios ginties sąlygų, reglamentuotų ATPK 17 ir 18 straipsniuose. Be to, B. R. argumentus, jog jis prieš tiriamą pažeidimą pats buvo užpultas, apvogtas, o įvykio metu buvo priverstas ginti kitą asmenį ir (ar) gintis pats ir pan., atmetė kaip nepagrįstus ir vertino kaip jo pasirinktą gynimosi taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės visa apimtimi. Teismas akcentavo, jog šiuo atveju tai, kad B. R. dujų balionėlį panaudojo prieš kitus asmenis, pažeidimo kvalifikacijai reikšmės neturi. Atkreipė dėmesį, jog įrodyta, to fakto nenuginčijo ir pats B. R., kad dujinį balionėlį, kuris priskiriamas prie D kategorijos ginklų (aerozoliniai įrenginiai, įtaisai), nešiojo su savimi būdamas neblaivus, todėl jo padarytas administracinis teisės pažeidimas atitinka ATPK 194 straipsnio 2 dalies sudėtį.
III.
Apeliaciniu skundu B. R. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą –panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimą. Nurodo, kad iš byloje esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad iš baro „Naktis“ buvo gautas pavojaus signalas. Akcentuoja, kad ši aplinkybė patvirtina apelianto teiginius apie būtinąjį reikalingumą, tačiau pirmosios instancijos teismas jos netyrė. Pažymi, kad pavojaus signalą nuspaudė baro darbuotoja, jos prašymu apeliantas įsikišo į kilusį konfliktą, todėl teismas turėjo nustatyti ir apklausti minėtą darbuotoją. Be to, atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėję duomenys, jog dėl bare kilusio incidento už chuliganizmą buvo nubaustos dvi merginos, patvirtina, kad apeliantas elgėsi teisėtai, dujų balionėlį panaudojo dėl būtinojo reikalingumo, siekdamas pašalinti viešajai tvarkai gresiantį pavojų. Taip pat akcentuoja, kad byloje neišaiškinta aplinkybė, jog jis keletą valandų iki įvykio buvo sumuštas ir apiplėštas, tada jam brolis davė aerozolinį balionėlį, tačiau apeliantas nežinojo, kad tai dujinis balionėlis su kenksmingomis dirginančiomis medžiagomis. Pabrėžia, jog šias aplinkybes galėtų patvirtinti apelianto brolis T. R.. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad iš j paimtas aerozolinis balionėlis pagal įstatymą priskirtinas D kategorijos ginklams. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje ir 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte pateikti tik bendrieji požymiai, pagal kuriuos aerozoliniai įtaisai priskirtini D kategorijos dujiniams ginklams. Nurodo, kad nei šiame įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra nurodyta, kad aerozolinis balionėlis su užrašu „Anti hund“ dėl užtaiso pavojingumo priskiriamas prie D kategorijos ginklų. Akcentuoja, kad nustatyti ar iš jo paimtas balionėlis yra ginklas ir jei taip, kokiai kategorijai priskiriamas, galėjo tik specialių žinių turintis ekspertas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir B. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžia, kad Nutarimas priimtas atsižvelgiant į visus byloje surinktus įrodymus bei vadovaujantis bendrosiomis nuobaudos ir baudos skyrimo taisyklėmis, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 194 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus asmuo, kuriam nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų.
Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, D kategorijos ginklams priskiriami dujiniai ginklai (pistoletai (revolveriai), aerozoliniai įrenginiai, įtaisai). Pagal minėto įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 3 punktą, D kategorijos ginklo savininkui draudžiama ginklą nešiotis ar gabenti neblaiviam (0,4 promilės ir daugiau), apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
B. R. neblaivumą 2010 m. lapkričio 14 d. patvirtina byloje esantys alkoholio matuoklio Drager rodmenys, kuriais B. R. 2010 m. lapkričio 14 d., 6.21 val., nustatytas 1,59 promilės neblaivumas (b. l. 13) bei paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame jis nurodė, kad buvo išgėręs, alkoholį vartojo porą valandų prieš įvykį, balionėlį pasiėmė ir jį panaudojo būdamas neblaivus (b. l. 37-38). Tai, kad B. R. su savimi turėjo dujų balionėlį, kuris pagal minėtą Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą priskiriamas D kategorijos ginklams, patvirtina B. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 21), daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (b. l. 14), pakvitavimas (b. l. 15), B. R. paaiškinimas (b. l. 16). Apelianto nurodytų aplinkybių, kad jis prieš tiriamą pažeidimą pats buvo užpultas, apvogtas, todėl ir pasiėmė iš brolio dujų balionėlį, o įvykio metu buvo priverstas ginti kitą asmenį ir (ar) gintis pats, nepatvirtina jokie bylos duomenys, be to, šios aplinkybės padarytos veikos kvalifikavimui pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį jokios reikšmės neturi.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo teiginys dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų nekompetentingumo, yra nepagrįstas. Daiktų, įrenginių modelius ginklams bei konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalis), tačiau pareiškėjo ginklo priklausymas tam tikrai kategorijai šio asmens nebuvo nustatinėjamas – aplinkybė, kad tai yra aerozolinis įrenginys, įtaisas, buvo konstatuota remiantis teisės aktais.
Apeliantas taip pat nurodo, kad nebuvo apklausti visi liudytojai. Šiuo aspektu pasakytina, kad nagrinėjamu atveju įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti. Pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos įrodymais, išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad B. R. veikoje yra 194 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Teisėjų kolegijos vertinimu, B. R. paskirta administracinė nuobauda – minimali bauda – nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir apelianto asmenybę. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad B. R. kaltė dėl ATPK 194 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai paliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimą, kuriuo B. R. pripažintas kaltu dėl ATPK 194 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nepakeistą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
B. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.