Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-48-137/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-06
Bylos Nr.
1-48-137/2013
Teisminio proceso Nr.
1-57-1-00561-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Leipuvienė
Nukentėjusysis
F. S.
Kaltinamasis
S. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-48-137/2013Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00561-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.2; 1.1.7.2.6; 1.1.8.11; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPREN D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 6 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Laima Leipuvienė,sekretoriaujant L. Davenienei, A.Višumirskajai,dalyvaujant prokurorei I. Kvedaraitei,gynėjai adv. D.Cytovič,nukentėjusiajam F. S.,vertėjai Z. Sakalauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, vidurinio išsimokslinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), laikinai gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, 2006-06-20 jos atžvilgiu buvo ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius, 2011-01-13 teista (nuosprendis 2010-10-26 Vilniaus apygardos teismo pakeistas) pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., 62 str. 1 d., 2 d. 2 p. – laisvės apribojimu 2 metams, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

S. P. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent ji:

2012 m. kovo 27 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2.20 promilės), žodinio konflikto metu, tyčia dūrė peiliu sugyventiniui F. S. į kairės rankos dilbio sritį ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą bei padarė pjautinę žaizdą, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

S. P. kalta dėl jai pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 78), kad savo namuose ji su R. T. gėrė alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivi. Grįžus namo neblaiviam sugyventiniui, dėl to kilo konfliktas. Jis pradėjo ant jos rėkti, kilo žodinis konfliktas, jie susikivirčijo, sugyventinis sudavė jai ranka per galvą, po to norėdamas suduoti jai, netyčia pataikė sūnui į veidą, o ji pasikarščiavusi iš pykčio dūrė jam į ranką. Teisme paaiškino, kad visko tiksliai nebeatsimena, nes buvo neblaivi ir labai supykusi, bet sugyventinis ant jos rėkė, užsimojo kumščiu ir netyčia pataikė sūnui. Tada, sugyventiniui norint išeiti ir jau esant koridoriuje, bet ranka dar laikant už durų rankenos, ji priėjo norėdama uždaryti duris rankoje laikytu peiliu, iš pykčio dūrė jam į ranką ties riešu. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, buvo oficialiai nedirbusi apie 8 metus, o bylos nagrinėjimo metu pradėjo dirbti, nuo 2013-03-18 gydytis nuo alkoholizmo ir pažada, kad daugiau tai nepasikartos. Ligonių kasai ieškinio už sugyventinio gydymą neatlygino, bet su pareikštu ieškiniu sutinka. Šiuos parodymus patvirtino įtariamosios parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 84-97).

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

Nukentėjusiojo F. S. pareiškimu, kuriame ji nurodė, kad dėl sugyventinės S. P. elgesio pretenzijų neturi ir prašo jos nekaltinti, o ekspertizės atsisako (b. l. 5) bei jo paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 34-35), kad 2012-03-27 apie 19.30 val. grįžęs namo rado savo sugyventinę girtą ir vartojančią alų kartu su drauge. Sugyventinė buvo nepatenkinta kaip jų bendras sūnus ruošia pamokas ir su pykčiu ištraukė iš jo rankų sąsiuvinį. Traukdama užgavo sūnui akį. Norėdamas apginti sūnų, jis papriekaištavo sugyventinei dėl grubaus elgesio ir jie susipyko. Jam norint išeiti, sugyventinė staiga dūrė peiliu į ranką. Teisme paaiškino, kad su sugyventine kartu gyveno 12 m. ir ji jau buvo vieną kartą jį rimtai sužalojusi, o dar vieną kartą susitaikė. Konflikto metu jis ją užkabino kumščiu, o vaikui bėgant link motinos,-kliudė ir jį. Tada ėjo lauk iš virtuvės ir kai jau buvo išėjęs, bet ranka dar laikė už durų, sugyventinė atėjo iš paskos apie penkis metrus nuo tos vietos kur buvo iki durų ir dūrė jam peiliu į ranką. Kaltinamoji jo atsiprašė, prieš mėnesį abu susitaikė ir nutarė gyventi atskirai, Dabar jokių pretenzijų jai neturi.

Liudytojos R. T. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 66) ir teisme, kad užėjo pas S. P. į svečius ir abi gėrė alų. Pastaroji jau buvo prieš tai vartojusi alkoholį ir buvo neblaivi. Kartu su jomis buvo S. P. sūnus, kuris ruošė pamokas ir išdykavo, o motina jį subarė. Vaikas apsiverkė. Mano, kad F. S. lauke būdamas prie lango tai girdėjo, todėl atėjęs į kambarį ėmė priekaištauti ir jie susibarė. Matė kaip F. S. metė į kaltinamąją taburete, bet nepataikė, nes ji pasilenkė. Tada pastaroji stvėrė peilį ir nusivijo link durų sakydama „aš tau padarysiu“, o pasivijusi prie durų stengėsi įdurti. Kadangi vaikas stipriai verkė, ji išvedė jį iš kambario. To momento kaip įdūrė ji nematė, nes buvo vonioje. Dabar jau mažai prisimena kas buvo, o ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas viską jai perskaitė, viską pataisė pagal jos patikslinimus, kur nurodė pataisyti ir tada pasirašė. Savo parodymus ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 67-73).

Liudytojos T. F. paaiškinimu, kad 2012-03-27 apie 21.10 val. jai į telefoną paskambino sesuo, t. y. kaltinamoji ir prašė pas ją atvykti pasiimti vaiko. Atvažiavusi pamatė F. S., kurio ranka buvo kruvina. Jis kalbėjosi su policijos pareigūnais ir jai pasakė, kad sesuo jam supjaustė ranką, o sūnui akį sumušė. Ji su vaiku vyko į ligoninę, bet jam sužalojimų nenustatė;

Mažamečio liudytojo M. P. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu, kad tėtis su mama dažnai barasi. Atsimena, kai naktį darė pamokas ir kažko nesuprato, tėtis užėjo į namus ir metė kėdę į mamą. Taip pat trenkė mamai į nugarą. Po to tėtis pakvietė policiją. Jam tėtis prieš tai sudavė pirštu į dešinę akį (b. l. 56-57).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pareigūnų 2012-03-28 ir 2012-03-27 tarnybiniais pranešimais, kad 2012-03-27 20.40 val. (duomenys neskelbtini) konflikto metu S. P. peiliu nesunkiai sužalojo savo sugyventinį F. S. ir Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. Kvedaraitės 2012-03-28 reikalavimu pradėti dėl to pagal BK 140 str. 1 d. ikiteisminį tyrimą (b. l. 1, 2, 7).

Įvykio vietos, daiktų apžiūros protokolais ir nuotraukų kopijomis, kur užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo virtuvė, kurioje rastas ir paimtas peilis (b. l. 22-30).

Reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo, jų apžiūros protokolu, kuriuose užfiksuota, kad pagal nukentėjusiojo F. S. bei VšĮ Santariškių klinikų Centro filialo pateiktus medicininius dokumentų išrašus Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. pateikė išvadą, kad F. S. nustatyta paviršinė pjautinė žaizda kairio dilbio srityje, kuri kvalifikuotina nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37, 38-39, 41, 43).

Gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuriuo užfiksuota, kad F. S. gydymas VšĮ Santariškių klinikose kainavo 56,95 Lt (b. l. 48).

Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)kopija, kuri patvirtina kad M. (M.) P. gimė (duomenys neskelbtini)ir yra mažametis (b. l. 53).

Specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose užfiksuota, kad M. P. nustatytos dvi nedidelės poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, odos įbrėžimas dešiniajame nosies šone ir židininis dešinės akies ragenos epitelio pažeidimas (nubrozdinimas), kas galėjo būti padaryta kietu buku riboto nedidelio paviršiaus, kontakto vietoje briauną turinčiu daiktu, kuriuo galėjo būti žmogaus piršto galas su nagu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos, t. y. 2012-03-27; jog tikėtina, kad visi dešinės akies obuolio ir jo aplinkos audinių sužalojimai buvo padaryti vienu metu, ne už ilgo prieš kreipiantis medicinos pagalbos; kad sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu (duriant pirštu), kad jis kvalifikuotinas nežymiu sveikatos sutrikdymu bei kad savęs žalojimui ar atsimušimui į žalojantį nurodytų savybių daiktą nebūdingas, tačiau pilnai tokios galimybės atmesti negalima, o sužalojant kūno audinius galėjo būti sukeltas ir fizinis skausmas (b. l. 61-62); o S. P. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs lokaliu minkštųjų audinių patinimu dešinio smilkinio, plaukuotosios galvos dalies, srityje, kuris padarytas trauminiu poveikiu kietu buku daiktu, tiek suduodant smūgį į dešinio smilkinio sritį, tiek ir minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą maždaug 5-ių parų laikotarpyje iki apžiūros (2012-03-29), kad sužalojimas kvalifikuotinas nežymiu sveikatos sutrikdymu; kad jo lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiosios rankai, jį pasidarant pačiai ir galėjo gautis ir pačiai nukentėjusiajai dešinio smilkinio sritimi atsitrenkiant į kietą buką paviršių (pvz., griūnant, užsigaunant); kad sužalojimo vietoje požymių, pagal kuriuos galima būtų identifikuoti traumavusį daiktą, nėra, o sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo būti įvairiose padėtyse ir jis sukėlė fizinį skausmą (b. l. 80-81).

Asmens blaivumo testo rezultatu ir patikros sertifikatu Nr. (duomenys neskelbtini), kad S. P. 2012-03-27 21.15 val. buvo nustatytas 2.20 promilės girtumas (b. l. 100-101).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad būdama neblaivi kaltinamoji tyčia panaudojo smurtą prieš savo sugyventinį ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), o ją sunkina tai, kad nusikalto būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos jos elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas pripažįsta nesant kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, t. y. to, kad jos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio elgesys. Pažymėtina, kad ši lengvinanti aplinkybė reiškia, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu ir rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai arba neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Byloje gi neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusysis namuose sukėlė konfliktą ne be priežasties, ne provokuodamas kaltinamąją, o dėl jos girtavimo ir konflikto metu sudavė jai bei metė į ją kėde, tačiau nepataikė. Tada, nebekeldamas jokio pavojaus nei kaltinamajai, nei kitiems namuose buvusiems asmenims, ėjo iš namų, o kaltinamoji ji pavijo jau išėjusį iš kambario tarpduryje, ir, kaip pati nurodė, iš pykčio tiesiogine tyčia dūrė jam į ranką. Todėl pripažintina, kad kaltinamosios nusikalstama veika nebuvo nei būtinoji gintis, nei jos ribų peržengimas, nei išprovokuota rizikingo nukentėjusio elgesio, bet neadekvati ir pavojinga tyčinė veika.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios priežastį (alkoholinių gėrimų vartojimą namuose su drauge dalyvaujant mažamečiui sūnui), į veikos pobūdį ir pavojingumą, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str.), motyvą (pyktį), kaltės formą - tiesioginę tyčią, paties nukentėjusiojo elgesį konflikto metu ir prieš jį panaudoto smurto pobūdį bei sukeltas pasekmes, į tai, kad smurtas buvo panaudotas mažamečio vaiko akivaizdoje, kad kaltinamoji nukentėjusiojo atsiprašė ir jis jai pretenzijų neturi, į kaltinamosios asmenybę, elgesį ir gyvenimo būdą, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu ir apie 8 m. prieš tai nedirbo, abu su nukentėjusiuoju gyvena iš pastarojo atsitiktinio uždarbio ir gaunamų pašalpų bei vaikų pensijų, o nusikalstamos veikos tyrimo metu įsidarbino ir dirba, psichiatrijos ligoninėje negydyta (t. 1 b.l. 132) ir į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 1 b.l. 131), ji gi, turi tris vaikus, iš kurių: dukra M. pilnametė (gimusi (duomenys neskelbtini)), turi sveikatos problemų, bet gyvena atskirai, turi draugą, neoficialiai dirba ir nėra kaltinamosios išlaikoma (b.l. 160, 165-166), nepilnametis (14 m.) sūnus D. (gimęs (duomenys neskelbtini)), turi sveikatos problemų, bet mokosi ir nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), kur yra dalinai išlaikomas valstybės, o į namus grįžta tik savaitgaliais ir atostogų, dėl netinkamo elgesio mokykloje įtrauktas į socialinės rizikos grupės vaikų sąrašą (t. 1 b.l. 161, 163-164, t. 2 b.l. 5-6, 17 ), o sūnus M. gimęs (duomenys neskelbtini)yra mažametis ir mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 1 163), kad abu nepilnamečiai gauna našlaičių pensiją, į Vaikų teisių apsaugos skyriaus informaciją, kad socialinė situacija šeimoje patenkinama (t. 2, b.l. 5-6, 8-10), kaltinamoji 5 kartus bausta administracine tvarka, tame tarpe 2 kartus už nedidelį chuliganizmą (ATPK 174 str.) ir vieną kartą už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose ar pasirodymą jose neblaiviam (ATPK 178 str.) ir skirtos baudos nesumokėtos, į tai, kad ji jau trečią kartą kirviu ir peiliu sužalojo nukentėjusįjį F. S., padarydama jam nesunkų, sunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymus, už ką: 2006-06-20 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros nutarimu pagal BK 138 str. 1 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju (t. 1 b.l. 155), o 2011-01-13 Vilniaus apygardos teismo 2010-10-26 nuosprendžiu už tyčinį sunkų nusikaltimą, pagal BK 135 str. 2 d. buvo nuteista realia 2 m. laisvės atėmimo bausme (b.l. 121-122), po ko nuosprendis 2011-01-13 Vilniaus apeliacinio teismo pakeistas ir pagal BK 135 str. 2 d. 3 p., 62 str. 1 d., 2 d. 2 p. bausmė pakeista švelnesne laisvės apribojimo 2 metams bausme, kad nežiūrint to, neatlikusi paskirtosios bausmės ir esant teistumui, vėl būdama neblaivi (2.20 prom. girtumo), tyčia padarė analogišką nusikalstamą veiką panaudodama peilį ir trečią kartą sužalojo nukentėjusįjį, dėl ko, teismo nuomone, bausmės tikslai pakeitus jai pirmesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę už sunkų ir pavojingą gyvybei nusikaltimą švelnesne laisvės apribojimo bausme pasiekti nebuvo, todėl kaltinamoj pripažintina pavojinga visuomenei, o jos nusikalstama veika,- nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.), kurio atveju paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Todėl, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir esant po vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, teismas pripažįsta, kad skirti jai švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymo (BK 62 str.) ar atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 str. ) pagrindo nėra, nesant visų abiejų šių straipsnių taikymui būtinų sąlygų, tačiau straipsnio sankcijoje numatytos mažesnės nei vidutinės laisvės atėmimo bausmės skyrimas šiuo atveju neprieštaraują teisingumo principams, todėl vadovaujantis BK 56 str. 1 d., jai skirtina mažesnė nei vidutinė, tačiau griežčiausia sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri iš dalies sudedant bendrintina su pirmesniu nuosprendžiu paskirtos ir nusikalstamos veikos padarymo metu neatliktos bausmės dalimi.

Nors iš bylos nagrinėjimo metu pateiktų dokumentų matyti, kad kaltinamosios nepilnametis sūnus D. (14 m) yra iš dalies neįgalus, o sūnus M. (8 m) yra mažametis, tačiau daryti išvados, kad kaltinamoji viena juos prižiūri ir išlaiko, o paskyrus laisvės atėmimo bausmę nebus kam juos prižiūrėti,- pagrindo nėra, nes bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametis kaltinamosios sūnus D. turi sveikatos problemų, bet nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), ten mokosi, yra dalinai yra išlaikomas valstybės ir į namus grįžta tik savaitgaliais ir atostogų, o mažametis sūnus M. mokosi mokykloje, ten maitinamas valstybės lėšomis, bylos duomenimis, grįžęs iš mokyklos nuolat būna pas senelę. Tuo tarpu pilnametė dukra M., nors turi sveikatos problemų, bet gyvena atskirai, neoficialiai dirba ir nėra kaltinamosios išlaikoma, o reikalui esant, pati prižiūri mažametį brolį.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos 56,95 Lt civilinis ieškinys nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti įrodytas ir pripažintas kaltinamosios, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str. 1 d.).

Daiktinis įrodymas – peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendė:

S. P. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 1 d. 1p., „b“ p.p., subendrinti paskirtą bausmę iš dalies sudedant su Lietuvos Apeliacinio teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžiu (pakeitusiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendį) paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. kovo 27 d. iki 2012 m. kovo 29 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Priteisti iš S. P. 56,95 Lt Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo F. S. gydymo išlaidoms atlyginti.

Daiktinį įrodymą – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima LeipuvienėNuorašas tikrasTeisėja Laima Leipuvienė