- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-49-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Neringa Švedienė, Zita Smirnovienė
- Ieškovas
- E. O., E. D. D.
- Atsakovas
- V. B., UAB „VILTIES PAŠVAISTĖ“
- Trečiasis asmuo
- L. O., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-652-590/2011 pagal ieškovo E. O. ir E. D. D. ieškinį atsakovams V. B., UAB „VILTIES PAŠVAISTĖ“ dėl pažeistų teisių gynimo ir įpareigojimo nugriauti statinį, tretieji asmenys L. O., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai E. O. ir E. D. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami įpareigoti atsakovus V. B. ir UAB „VILTIES PAŠVAISTĖ“ per 3 mėnesius nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statomą keturių aukštų pastatą su mansarda, esantį (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovams kaip ir atsakovei V. B., nuosavybės teise priklauso patalpos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). E. D. D. nuosavybės teise priklauso 175,26 kv. m bendro ploto parduotuvės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios pažymėtos indeksais 1-1, 1-6. Ieškovui E. O. minėtame pastate nuosavybės teise priklauso 374,35 kv. m gydymo poliklinikos patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios plane pažymėtos indeksais nuo D1 iki D-14A, nuo D-15 iki D-21 su 1/3 pagalbinio pastato/sandėlio (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 48,56 kv. m dalimi; 10,77 kv. m negyvenamosios patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtos 5-1. 5-9, 5-10, 5-12; 21,97 kv. m gyvenamoji patalpa –butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su bendro naudojimo patalpomis: 5-1, 5-9, 56-10, 5-12, 5-13. Tame pačiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovei V. B. priklauso 31,2 kv. m gyvenamosios paskirties patalpos, pažymėtomis 6-1, 6-11, 6-12, 6-8, 6-14, 6-13. Ieškovai pažymėjo, kad atsakovei V. B. priklauso ir 23,41 kv. m pagalbinio ūkinio pastato/sandėlio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 48,56 kv. m), kurio 1/3 dalies priklauso ieškovui E. O., dalis. 1999-06-11 Vilniaus miesto savivaldybė išdavė atsakovei V. B. projektavimo sąlygų sąvadą, reg. Nr. 276/99 minėto ūkinio pastato architektūrai formuoti ir statybos sklypui formuoti. 2001-05-05 atsakovei buvo išduotas Statybos leidimas Nr. R01-244 rekonstruoti ūkinį pagalbinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įrengiant parduotuvę diabetikams su patalpomis paslaugoms. Ieškovė teigia, jog V. B. minėtos statybos leidimo pagrindu faktiškai pradėjo vykdyti ne rekonstrukciją, o pilnai nugriovus buvusį pastatą pradėjo naujo pastato statybą. Ieškovų įsitikinimu yra faktinis pagrindas nugriauti 4 aukštų pastatą su mansarda, kuris statomas (duomenys neskelbtini). Kadangi vykdoma su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, šiurkščiai pažeidžiant pagrindinius normatyvinius statybos techninius dokumentus bei ieškovų E. D. D. ir E. O. interesus. Ieškovai teigia, jog:
1) Nepaisant projektavimo sąlygų sąvade nustatyto reikalavimo rekonstruojant ūkinį pastatą užstatyti du aukštus su mansarda, atsakovė V. B. suderino trijų aukštų su mansarda statinio projektą, o nukrypstant nuo statinio projekto pastatė keturių aukštų pastatą su mansarda, vietoje 48,56 kv. m buvo užstatytas 207 kv. m plotas, nebuvo atlikti geologiniai architektūriniai tyrimai, nebuvo išsaugoti autentiški ūkinio pastato kapitalinių sienų fragmentai. Atsakovė negavo kaimynų, kuriuos tiesiogiai liečia statybos, sutikimo.
2) Faktiškai vykdomi statybos darbai negali būti laikomi statinio rekonstrukcija, nes esamas statinys (ūkinis pastatas) nebuvo iš esmės pertvarkomas, sukuriant jo naują kokybę, o buvo suprojektuotas visiškai naujas pastatas. Be to, nugriovus ūkinį pastatą, iš esmės nebebuvo ko rekonstruoti (pertvarkyti).
3) Statybos leidimas buvo išduotas atsakovei nepateikus pažymos, patvirtinančios jos teisę į žemės sklypą, kuriame pagal detalųjį planą galima statinio statyba arba rekonstrukcija.
4) Atsakovė nuosavybėn įsigijo 52 kv. m žemės sklypą, tačiau jos statomo statinio plotas, kurį sudaro 207 kv. m, todėl atsakovė neteisėtai statomu statiniu užima labai didelę kitiems asmenims priklausančią žemės sklypo dalį.
5) Išduodant statybos leidimą nebuvo pateiktas notariškai patvirtintas bendrasavininkių sutikimas.
6) Atsakovė, vykdydama ūkinio pastato rekonstrukciją be ieškovo E. O. sutikimo, pilnai nugriovė, sunaikindama ieškovui nuosavybės teise priklausančią 1/3 dalį ūkinio pastato.
7) Statomas statinys yra 4 aukštų ir 12,90 metrų aukščio, todėl atstumas iki kitų pastatų turi būti 20 metrų, tuo tarpu statinio atstumas iki pastato, esančio (duomenys neskelbtini) yra 2,19 metrų, o iki kito pastato, (duomenys neskelbtini) yra 3 metrai.
8) Pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pirmo ir antro aukšto patalpose natūralios apšvietos koeficientai bus ir jau yra 2 kartus mažesni už norminius, kas laikytina šiurkščiu imperatyvių teisės aktų bei ieškovų kaip savininkų teisių pažeidimu.
9) Ginčo pastatas pastatytas pažeidžiant gaisrinės saugos reikalavimą, pagal kurį mažiausias leistinas atstumas tarp pastatų yra 6 metrai.
10) Dėl ginčo pastato žymiai sumažės ir neatitiks reikalavimų insoliacija pastate Vilniaus g. 29 (LR CK 4.103 str. 3 d. 3 p.).
Atsiliepimas
Atsakovė V. B. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydama ieškovų E. O. ir E. D. D. ieškinį dėl statytojo atsakovės V. B., įpareigojimo nugriauti per 3 mėnesius nuo priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos statomą 4 aukštų pastatą su mansarda, esantį (duomenys neskelbtini), atmesti. Nurodė, kad negyvenamųjų patalpų statyba yra vykdoma laikantis visų įstatymų, reglamentuojančių tokios statybos vykdymą. Vykdomai statybai yra gauti visi būtini ir reikalingi leidimai, sutikimai, suderinimai. Ieškovams apie tai yra gerai žinoma. Ieškovai jau anksčiau buvo kreipęsi į kitokios kompetencijos teismus dėl savo pažeistų teisų ir interesų gynybos. 2005-11-17 Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo ieškovo E. O. skundą dėl 2001-05-15 Statybos leidimo Nr. R01-244, išduoto V. B., panaikinimo. Vilniaus apygardos administraciniam teismui E. O. buvo pateikęs reikalavimus dėl statybos leidimo panaikinimo, nurodydamas analogiškas priežastis, motyvus ir argumentus, kurie išdėstyti ieškinyje. Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo ieškovo E. O. skundą ir atmetė, kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą pagal E. O. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-11-17 sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo O. O. apeliacinį skundą atmetė. Atsakovė pažymėjo, jog visos aplinkybės dėl ieškovų ieškinyje nurodytų įstatymų ar kitų normatyvinių aktų pažeidimų buvo išnagrinėtos 2002-07-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu statybos leidimo teisėtumas buvo patvirtintas (LR (duomenys neskelbtini) str., 135 str., 142 str.).
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas civilinę bylą pagal ieškovų E. O., E. D. D. ieškinio atsakovei V. B. dėl pažeistų teisių gynimo įpareigojant nugriauti statomą statinį, tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nutraukti. Nurodė, kad jei ir būtų įrodyta, kad atsakovė V. B. statosi statinį su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto, tas faktas neturi įtakos pačiam Projektavimo sąlygų statybos leidimo išdavimo teisėtumui. Pagal LR Statybos įstatymo 27 str. 1 d. statybos valstybinę priežiūrą atlieka valstybės institucija. Vilniaus apskrities viršininko administracijoje Statybos leidimą Nr. R01-244 V. B. buvo išduotas 2001-05-15, o ieškovas E. O. turto bendrasavininku tapo 2003-06-03 privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, o iki tol ūkinio pastato dalį nuosavybės teise valdė Vilniaus miesto savivaldybės taryba. Ieškovas, 2003-06-06 pasirašydamas privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį bei 2003-06-12 perdavimo-priėmimo objekto pirkimo-pardavimo sutartį bei 2003-06-12 perdavimo-priėmimo aktą, sutiko su teisine ir faktine ūkinio pastato, kurio bendraturčiu tapo, padėtimi. 2002-10-29 Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002-07-19 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-275-10/2002, kurioje teismas atmetė prašymą panaikinti Vilniaus miesto statinių statybos inspekcijos 2001-05-15 leidimą Nr. R01-244 ūkinio pastato 1J1/p rekonstrukcijai, įrengiant parduotuvę diabetikams su patalpomis paslaugoms, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal 1999-06-11 Projektavimo sąlygų sąvadą reg. Nr. 276/99 V. B. buvo suteikta teisė griauti po gaisro įrengtus stogus, laikinas perdangas, pertvaras ir priestatus. 2001-07-09 Defektiniu aktu buvo konstatuota, kad pavojingai deformavosi ir pasviro pietinė-vakarinė išorinė skersinė siena. Ieškovai netinkamai supranta rekonstrukcijos turinį. Nebuvo reikalingas ir detalusis planas, nes nesikeitė rekonstruojamos negyvenamosios patalpos, nekeičiant jų paskirties, todėl žemės naudojimo dokumentų pateikimas, patvirtinant leidimą rekonstruoti ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), nebuvo būtinas. V. B. žemės sklypu, esančiu Vilniaus (duomenys neskelbtini), naudojosi teisėtai ir leidimo statyti išdavimo metu ir vėliau ši teisė nebuvo užginčyta ar panaikinta. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog ieškovai negali savo nuožiūra spręsti pagal preliminarius paskaičiavimus ar apšvietos koeficientai atitinka teisės aktų reikalavimus ar ne.
Trečiasis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinė priežiūros departamentas 2007-05-03 Savavališkos statybos aktu Nr. (101)-11.11-50 nustatė nukrypimus nuo projekto, rekonstruojant statinį (duomenys neskelbtini). Įstatymų nustatyta tvarka buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo 2007-05-05 protokolas Nr. (101)-11.12-115, 2007-05-09 nutarimu Nr. (101)-11.12-118 pažeidėjai paskirta administracinė nuobauda-piniginė bauda. Pašalinus 2007-05-03 akte Nr. (101)11.11-50 nurodytus nukrypimus, buvo išduotas 2007-09-07 leidimas Nr. (101)11.11-91 tęsti sustabdytus darbus.
Atsakovas UAB „VILTIES PAŠVAISTĖ“ ir tretieji asmenys L. O., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-06-30 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų E. O. ir E. D. D. po 35 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms padengti. Teismas nurodė, jog ieškovė E. D. D. nėra pastato – sandėlio, plane pažymėto 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Jai taip pat nepriklauso patalpos pastate 1A3p, esančiame (duomenys neskelbtini), bei nėra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)savininkė (2 t. b.l 177-182). Kadangi ieškovė neturi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovų statomas statinys, esantis (duomenys neskelbtini), nepažeidžia ieškovės teisių. Teismas konstatavo, jog ieškovė E. D. D. neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl jos ieškinys atmestas (CPK 178 str.). Teismas nurodė, jog E. O. nuo 2003-06-12 nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis pastato – sandėlio, plane pažymėto 6I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. B. to paties ūkinio pastato 1/3 dalis nuosavybės teise priklauso nuo 1995-04-13 (1 t., b.l. 156-157). 1999-06-11 Vilniaus miesto savivaldybė išdavė atsakovei V. B. projektavimo sąlygų sąvadą, reg. Nr. 276/99 minėto ūkinio pastato architektūrai formuoti ir statybos sklypui formuoti. 2001-05-05 atsakovei buvo išduotas Statybos leidimas Nr. R01-244 rekonstruoti ūkinį pagalbinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įrengiant parduotuvę diabetikams su patalpomis paslaugoms (1 t., b.l. 109-118, 167). Teismas atmetė ieškovo E. O. argumentus (Nr. 1; 3; 4; 5; 6), nes šie argumentai ieškovo E. O. buvo nurodyti administracinėje byloje, išnagrinėti ir atmesti įsiteisėjusiu 2005-11-17 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu (administracinė byla Nr. 1-449-3/2005 b.l. 156-161). Paminėta administracinė byla buvo pradėta pagal pareiškėjo E. O. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai, byloje suinteresuotu asmeniu dalyvavo ir V. B.. Pagal CPK 182 str. 2 p. aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, turi prejudicinio fakto galią ir iš naujo neįrodinėjamos. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad faktiškai vykdomi statybos darbai negali būti laikomi statinio rekonstrukcija (ieškinio argumentas Nr. 2). Pagal Statybos įstatymo 2 str. 18 d. statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Įstatymas leidžia rekonstruojant statinį padidinti jo išorės matmenis, todėl teismas konstatavo, jog ieškovo argumentai, kad ginčo statinio negalima laikyti rekonstrukcija dėl padidėjusių matmenų, yra teisiškai nepagrįsti. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl insoliacijos (ieškinio argumentas Nr. 10) ir natūralaus apšvietimo sumažėjimo (ieškinio argumentas Nr. 8) pastate (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovui nuosavybės teise priklauso butas ir kitos negyvenamosios patalpos (2 t. b.l. 11-14). Šiems argumentams pagrįsti ieškovas nepateikė įrodymų. Ieškovas 2011-05-19 pareiškė prašymą dėl ekspertizės skyrimo, o 2006-06-21 prašė atidėti teismo posėdį tam, kad pateikti paminėtas aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Tačiau teismas abu prašymus atmetė. Teismas pažymėjo, kad ieškovas ieškinį pareiškė 2007-02-27, bylą vedė per advokatus, todėl žinojo pareigą įrodyti ieškinio aplinkybes ir turėjo daug laiko įrodymams pateikti. Šia savo procesine teise ieškovas laiku nepasinaudojo, įrodymų nepateikė, todėl teismas paminėtus ieškovo argumentus atmetė kaip neįrodytus (CPK 178 str.). Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad ginčo statinys turi būti griaunamas dėl per mažų ginčo statinio atstumų nuo kitų statinių (ieškinio argumentai Nr. 7 ir 9). Atsakovė V. B. projektavimo sąlygų sąvadą gavo 1999-06-11, statybos leidimą - 2001-05-05. Iš į bylą pateikto sąvado nuorašo teismas padarė išvadą, kad trijų aukštų su mansarda pastato rekonstrukcijos, pritaikant parduotuvei ir administraciniams poreikiams, projektas buvo parengtas dar 1998 m. Ieškovas E. O. patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininku tapo 2003-06-12. CK 1. 137 str. 2 d. numato, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kaip protingas, sąžiningas, rūpestingas ir apdairus asmuo, prieš įsigydamas nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), turėjo pareigą pasidomėti (duomenys neskelbtini) vykdomomis statybomis ir įvertinti jų poveikį savo interesams. Teismo manymu, ieškovo kreipimasis į administracinį ir bendros kompetencijos teismus dėl nugriovimo tokio statinio, apie kurio statybą jis žinojo arba privalėjo žinoti, prieš įsigydamas nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), nesiderina su civilinės teisės principais, nurodytais CK 1.2 str. ir 1.5 str. Atlikus projekto korektūrą, atsakovas UAB „VILTIES PAŠVAISTĖ“ 2011-05-16 gavo leidimą tęsti sustabdytą statybą (2 t. b.l. 186). Leidimas yra galiojantis, todėl teismas konstatavo, kad atsakovų vykdomi ginčo pastato statybos darbai neprieštarauja teisės normų reikalavimas. Teismas pažymėjo, kad ieškinį dėl pastarojo leidimo nuginčijimo ieškovas turėjo teisę pateikti bendrosios kompetencijos teismui (Statybos įstatymo 28¹ str. 1 d. 1 p.). Ieškovas tokia teise nepasinaudojo, statybą leidžiančio dokumento nenuginčijo, todėl jo argumentai, kad statyba neteisėta, yra nepagrįsti. Pagal Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 1 p. įpareigoti nugriauti statinį teismas gali tik tuo atveju, kai yra nuginčytas statybą leidžiantis dokumentas. 2001-05-05 išduotas statybos leidimas ir 2011-05-16 leidimas tęsti sustabdytą statybą nėra nuginčyti, todėl reikalavimas nugriauti statinį negali būti tenkinamas. Teismas netenkino atsakovų prašymo skirti ieškovams 20000 Lt baudą. Šis prašymas byloje nebuvo nagrinėjamas, nes buvo pareikštas tik baigiamųjų kalbų teismo posėdyje metu (LR CK 1.2 str., 1.5 str., 1.137 str. 2 d., LR Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. 1 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas E. O. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo E. O. ieškinį tenkinti visiškai, prijungti prie bylos naują įrodymą eksperto L. U. paruoštą ekspertizės aktą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą skirti byloje teismo statybinę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu atsisakė tenkinti ieškovo prašymą atidėti teismo posėdį, kad ieškovas galėtų į bylą pateikti užsakytos statybinės ekspertizės aktą ir bylą išnagrinėti iš esmė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis - patikrinti ginčijamo pirmosios intonacijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti LR CPK 314 str. nustatytas įrodymų priėmimo sąlygas, tačiau net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų LR CPK 314 str. išvardintoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti. Ekspertizės aktas buvo užsakytas 2011-06-10, o ekspertizės aktas apeliantui E. O. įteiktas 2011-07-25, t.y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl minėto įrodymo pateikimo būtinybė atsirado vėliau, t.y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kas sudaro pagrindą prijungti naują įrodymą prie bylos. Ekspertizės aktas yra parengtas, remiantis byloje esančiais dokumentais. Apeliantas pažymi, kad ieškovai šioje byloje neginčija 2001-05-05 statybos leidimo. Teismas visiškai neatsižvelgė ir skundžiamame sprendime nepasisakė, kad ieškovas E. O. prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės, 2011-06-21 teismo posėdžio metu pateikė į bylą skundą, adresuotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo E. O. ginčija 2011-05-16 leidimą tęsti sustabdytą statybą. Ieškovas E. O. ieškinį pateikė ir ieškinio reikalavimą grindžia LR CK 4.103 str. Išplėstinė teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010) išaiškino, kad tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas LR CK 4.103 str. 2 d. ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t.y. ieškovas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių jam sukelia tokia statyba. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas, kad pagal Statybos įstatymo 28¹ str. 2 d. įpareigoti nugriauti statinį teismas gali tik tuo atveju, kai yra nuginčytas statybą leidžiantis dokumentas, netinkamai taikė LR CK 4.103 str.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-824 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.5 p. nustato, kad naujo statinio statybos tikslai yra atstatyti buvusį statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m. esančios laikančiosios konstrukcijos. Byloje esanti situacijos schemoje prieš pradedant statybos darbus ir namų valdos techninės apskaitos kortelėje, sudarytoje 1999-08-18, nurodyta, kad buvusio pagalbinio pastato plotas 57,48 kv. m. Atsakovės V. B. 1998-10-22 paraiškoje dėl projektavimo sąlygų sąvado nurodyta, kad statomo/rekonstruojamo pastato bendras plotas 340 kv. m.
Teismo posėdžio metu, vykusio 2011-06-21, atsakovai V. B. ir UAB „VILTIES PAŠVAISTĖ“ į bylą pateikė statomo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro bylą, kurioje pastatyto pastato plotas nurodytas 382,58 kv. m, t.y. apie 6,6 karto daugiau nei buvęs pastatas. Parengtame techninio projekto pirmo aukšto plane, kuris suderintas projektų derinimo taryboje 2011-05-11 ir statybos leidime, išduotame 2001-05-15, nurodyta, kad visos pastato sienos naujas mūras. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvęs 57,48 kv. m pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo visiškai nugriautas ir vietoje jo pastatytas naujas 382,58 kv. m pastatas. Tokia statyba visiškai atitinka STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8.5 p. apibrėžta naujo statinio statybos apibrėžimo. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinio argumentus, kad ginčo statinys turi būti griaunamas dėl per mažų jo atstumų nuo kitų statinių. Apeliantas teigia, jog aplinkybė, kada jis įsigijo patalpas, yra teisiškai nereikšminga. Pažymėjo, jog nors atsakovė V. B. projektavimo sąlygų sąvadą gavo 1999-06-11, o statybos leidimą – 2001-05-15, tačiau ginčo pastato statybą atsakovai pradėjo ženkliai vėliau, jau po to, kai ieškovas E. O. įsigijo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ numato minimalius priešgaisrinius atstumus tarp gyvenamųjų bei kitų pastatų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog faktiniai atstumai tarp statomo pastato ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų svyruoja nuo 2,22 m. iki 3,30 m., o tai prieštarauja STR 2.02.01:2007 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimams. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 312 p. numato, kad kiekviename 1-3 kambarių bute turi būti bent vienas, o 4 ir daugiau kambarių butuose - 2 gyvenamieji kambariai, kuriuose tarp kovo 22 ir rugsėjo 22 galimos insoliacijos laikas ne trumpesnis kaip 2,5 val. Ekspertas L. U., įvertinęs (duomenys neskelbtini), 3 aukšte esančio vieno kambario buto Nr. 5 insoliacijos galimybes, nustatė, kad į vienintelį kambarį tiesioginės saulės patekimas yra neįmanomas, o tai prieštarauja STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 312 p. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo argumentų, kad pastatas (duomenys neskelbtini), yra statomas, pažeidžiant aukštingumo reikalavimus. Projektavimo sąlygų sąvado (1999-06-11 reg. Nr. 276/99) Nepaminklinio objekto, esančio Senamiesčio arba kultūros paminklo teritorijoje ar apsauginėje zonoje, paminklosaugos sąlygų dalyje yra nurodytos ir tokios kaip: privaloma atlikti geologinius architektūrinius tyrimus, išsaugoti išlikusius autentiškus kapitalinių sienų fragmentus, galima griauti po gaisro įrengtus stogus, laikinas perdangas, pertvaras ir prietaisus bei leidžiama užstatyti du aukštus su mansarda. Eksperto L. U. ekspertizės akte yra aikštai konstatuoti esminiai, statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai (LR CK 4.103 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai V. B. ir UAB „VILTIES PAŠVAISTĖ“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydami palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė E. D. D. jau kelis metus nėra patalpų (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, todėl neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pagal 1999-06-11 Projektavimo sąlygų sąvada, reg. Nr. 276/99 9.3 p. V. B. buvo suteikta teisė griauti po gaisro įrengtus stogus, laikinas perdangas, pertvaras ir priestatus. 2001-07-09 Defektiniu aktu buvo konstatuota, kad pavojingai deformavosi ir pasviro pietinė - vakarinė išorinė skersinė siena. Lygiagreti siena pavojingai suskeldėjo. Esami pamatai sumūryti lauko akmeninių riedulių su silpnai rišama medžiaga, blogos techninės būklės ir pagal siūlomą projektą atlaikyti papildomų krovų negali. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo pastatas buvo nugriautas jau po to, kai jis tapo ūkinio pastato dalies savininku. Byloje yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus 2003-04-07 raštas Nr. 12-09-508, kuris įrodo, jog pareiškėjas buvo informuotas apie ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Pareiškėjas tapo ūkinio pastato savininku 2003-06-03, todėl neturi teisės kreiptis į teismą, nes statybos leidimas buvo išduotas iki jam tampant ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalies savininku. Atsakovai pažymėjo, jog po 2007-05-03 Vilnius apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento akto Nr. (101)11.11-50 ir administracinės nuobaudos paskyrimo, statytojas likvidavo nukrypimus nuo projekto ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikė patikslintą projektą, VĮ Registrų centras paruoštą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, UAB KAGEMA paruoštą Inžinierinių tyrinėjimų techninė ataskaitą. Atsakovai prašo neprijungti prie bylos ieškovo pateiktą naują dokumentą bei nesivadovauti „ekspertizės“ išvadomis. Atsakovai atkreipia dėmesį į tai, kad prašymas skirti ekspertizę teismui buvo pateiktas tik pradėjus nagrinėti bylą po jos sustabdymo, t.y. po 4 metų nuo bylos nagrinėjimo pradžios.
Šalies argumentai
Apeliantas E. O. 2012-01-10 pateikė prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, prašydamas civilinę bylą Nr. 2A-49-567/2012 nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, nes tik taip ginčo šalys galės pateikti ir įrodyti visas savo reikalavimuose keliamas aplinkybes (LR CPK 322 str.).
Atsiliepimas
Ieškovė E. D. D., tretieji asmenys L. O., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, priimant teisingą sprendimą.
Tai, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, nereiškia, kad dispozityvumo principas yra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas.
Netinkama šalis - netinkamas ieškovas - civiliniame procese gali būti suprantama kaip asmuo, kuris nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyvis ir kuris neturi reikalavimo teisės.
Nagrinėjamoje byloje pirmojoje instancijoje pateiktas 2011-05-13 Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame nurodyta (2 t., b.l. 179 -182), kad ieškovė E. D. D. iki 2010-03-30 buvo negyvenamųjų patalpų –parduotuvės, unikalus (duomenys neskelbtini), savininkė, nuo 2010-03-30 – šių patalpų savininkas viešame registre nurodytas A. S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)).
Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas CPK 45 str. nustatyta tvarka neišsprendė šioje byloje tinkamo ieškovo procesinės padėties.
Ieškovė E. D. D. nėra išreiškusi nesutikimo CPK 45 str. tvarka netinkamą ieškovę pakeisti tinkama šalimi - A. S. K., kuris ieškovei nesutinkant, turi teisę įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, dėl ginčo dalyko.
Tokiu būdu tik ieškovei E. D. D. išreiškus nesutikimą dėl netinkamo ieškovo pakeitimo, ir įtraukus į bylą kaip trečiąjį asmenį A. S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), pirmosios instancijos teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 str. nepasiūlė ieškovei E. D. D. keisti ją į tinkamą ieškovą A. S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, yra esminis procesinis pažeidimas, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei E. D. D. pasiūlius tik apeliacinėje instancijoje pakeisti ją į tinkamą ieškovą, nebūtų procesinės galimybės pasiūlyti CPK 230 str. 1 d. tvarka patikslinti ieškinio reikalavimus, pakeičiant ieškovę CPK 45 str. tvarka į A. S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), arba ieškovei nesutinkant dėl netinkamo ieškovo pakeitimo, įtraukti trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus arba be savarankiškų reikalavimų, A. S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms.
Byloje kilęs ginčas dėl patalpų (duomenys neskelbtini), savininkų teisių pažeidimų, susijusių su vykdomomis statybomis, todėl šiuo atveju teisiškai reikšmingi argumentai dėl savininkų teisių pažeidimo ir asmenų, kurių nuosavybės teisių gynimas siejamas su ginčo statinio nugriovimu. Nagrinėjamos bylos atveju pasikeitus negyvenamųjų patalpų –parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui, A. S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) tapo nuo 2010-03-30 ginčijamo materialiojo teisinio santykio dalyviu, turinčiu reikalavimo teises.
Pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas bylą, pagal CPK 45 str. nepasiūlęs ieškovei E. D. D. keisti ją į tinkamą ieškovą A. S. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), padarė esminį procesinį pažeidimą, nes jo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinės padėties pakeitimas ir naujų byloje dalyvaujančių asmenų įtraukimas apeliacinės instancijos teisme negalimas (LR CPK 45 str. - 47 str., 115 str., 138 str., 143 str., 312 str., 313 str.). Šis esminis procesinis pažeidimas sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d.). Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Teisėjų kolegija neskiria bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, bei nevertina kitų argumentų ir naujai pateiktų rašytinių įrodymų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, spręstina byla (CPK 2 str., 8 str., 13 str., 45 str. – 47 str., 177 str. - 179 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.