Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei,

teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla grąžinta prokurorui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras 2013-09-25 perdavė teismui baudžiamąją bylą Nr. 79-1-00012-08 su kaltinamuoju aktu, kurioje N. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., T. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., R. D. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 178 str. 2 d., K. G. kaltinamas pagal BK 189 str. 1 d.

Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi, Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 1 d., 232 str. 1 p., 234 str. 2 d. pagrindu baudžiamąją bylą gražino Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, nustatant 2 mėnesių terminą.

Teismas, savo nutartyje konstatavo, jog susipažinus su kaltinamuoju aktu ir baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą. Įstatyme yra numatytos kliūtys, neleidžiančios bylos nagrinėti teisme, t. y. Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d. yra nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Teismas nurodė, jog iš kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamieji N. S., T. J., R. D. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl to, kad pagrobė 37 televizorius, dėl kurių vagystės firmai (duomenys neskelbtini) padaryta 10673,87 litų turtinė žala. Be to, kaltinamasis N. S. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. dėl to, kad pagrobė vieną televizorių, dėl kurio vagystės UAB (duomenys neskelbtini) padaryta 526 litų turtinė žala. Nors padaryta turtinė žala, tačiau kaltinamajame akte prokuroras nurodo, kad duomenų apie nukentėjusįjį nėra, turtinę žalą patyrusios bendrovės nebuvo pripažintos civiliniais ieškovais ir jų atstovai neįtraukti į procesą ir jiems neužtikrinta teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnas kreipėsi į Rusijos federacijos teisėsaugos institucijas siekdamas informuoti draudimo kompaniją (duomenys neskelbtini), RAB (duomenys neskelbtini), ir RAB (duomenys neskelbtini) dėl jiems padarytos žalos dydžio nustatymo ir suteikimo galimybės dalyvauto procese. Gautame Rusijos Federacijos atsakyme matyti, kad RAB (duomenys neskelbtini) (dėl vieno televizoriaus ,,Shivaki“ 526 litų vertės vagystės) buveinės nepavyko nustatyti, o apie draudimo kompaniją (duomenys neskelbtini), RAB (duomenys neskelbtini) jokių duomenų nepateikė, tačiau 2013-06-13 Rusijos Federacijos Generalinė prokuratūra pateikė atsakymą Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, kad apie pavedimo įvykdymo rezultatus pilnai Lietuvos Respublikos kompetentingi organai bus informuoti papildomai. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 218 str., prokuroro pareiga paskelbti įtariamajam, o jo gynėjui, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliam atsakovui ir jų atstovams pranešti, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. 2013-09-19 prokuroras pavedė ikiteisminio tyrimo tyrėjai atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus veiksmus, tame tarpe ir pranešti, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir civiliniam ieškovui ar jų atstovui. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, pranešimai apie tai, kad baigtas ikiteisminis tyrimas, jokiomis įstatymo numatytomis priemonėmis nebuvo išsiųsti.

Teismas taip pat nurodė, kad prokuroras nepateikė teismui liudytojų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašo, nurodydamas lydraštyje dėl baudžiamosios bylos perdavimo, kad minėto sąrašo neteikia, nes yra galimybė įrodymų tyrimą užbaigti sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu. Galimybė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą neatleidžia prokuroro nuo pareigos pateikti teismui aukščiau minėtą sąrašą, juo labiau, kad teismas gali nuspręsti atlikti išsamų įrodymų tyrimą.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroras skundu prašė panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013-10-25 nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Skunde nurodoma, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo nutartimi. Juridiniai asmenys reikalavimų dėl žalos atlyginimo nepareiškė, todėl procesiniai statusai jiems nebuvo suteikti, be to, pareikšti žalą, yra diskrecijos teisė. Nesant byloje civilinių ieškovų, prokuroras neturi pareigos apie ikiteisminio tyrimo pabaigą pranešti juridiniams asmenims.

Prokuroro nuomone, teismas neatsižvelgė, kad prokuroras dėjo dideles pastangas informuoti galimai žalą patyrusius Rusijos Federacijoje registruotus juridinius asmenis, tačiau jokių reikalavimų nebuvo pareikšta ir nesant jokiai garantijai, kad tokie reikalavimai, papildomai laukiant, bus pareikšti. Be to, teismas, įpareigodamas prokurorą laukti papildomų duomenų iš Rusijos Federacijos, sukelia realų pagrindą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimui.

Prokuroras skunde taip pat nurodė, kad teismas savo nutartyje neargumentavo, kodėl nutartyje nurodyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės, o įsigaliojus BPK 219 str. pataisoms (2013-07-02 Nr. XIII-498 red.) dar nėra suformuota praktika dėl sąrašo asmenų, kurie turi būti apklausti teisiamajame posėdyje, pateikimo, esant galimybei įrodymų tyrimą užbaigti sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu.

Prokuroro skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Susipažinęs su visa pateikta baudžiamosios bylos medžiaga bei joje priimtais procesiniais dokumentais, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad 2013 m. spalio 25 d. Prienų apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Bylos parengimo nagrinėti teisme metu vienas iš sprendimų, kurį teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, gali priimti, yra bylos perdavimas prokurorui (BPK 232 str. 3 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d. nuostatomis, byla perduodama prokurorui tik tuo atveju, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl 37 televizorių vagystės buvo padaryta 10673,87 litų turtinė žala, dėl 1 televizoriaus vagystės padaryta 526 litų turtinė žala. Turtinę žalą patyrė Rusijos Federacijos firma (duomenys neskelbtini) ir RAB (duomenys neskelbtini), tačiau minėtos bendrovės nebuvo pripažintos civiliniais ieškovais ir jų atstovai neįtraukti į procesą, tokiu būdu jiems neužtikrinta teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.).

Bylos duomenimis, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pareigūnas 2012-11-09 teisinės pagalbos prašymu kreipėsi į Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijas, siekdamas informuoti draudimo kompaniją (duomenys neskelbtini), RAB (duomenys neskelbtini), ir RAB (duomenys neskelbtini), dėl jiems padarytos žalos dydžio nustatymo ir suteikimo galimybės dalyvauti procese. Į teisinės pagalbos prašymą gautas atsakymas, jog RAB (duomenys neskelbtini) buveinės nepavyko nustatyti (t.1.,3, b.l.149), o apie draudimo kompaniją (duomenys neskelbtini), RAB (duomenys neskelbtini) jokių duomenų nepateikė. Tačiau 2013-06-13 Rusijos Federacijos Generalinė prokuratūra pateikė atsakymą Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, kad apie pavedimo įvykdymo rezultatus pilnai Lietuvos Respublikos kompetentingi organai bus informuoti papildomai. Šie byloje nustatyti objektyvūs duomenys suponavo pagrįstą teismo išvadą, jog 2013-09-25 prokuroras perdavė baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu teisminiam nagrinėjimui, negavęs papildomos informacijos pagal Teisinės pagalbos prašymą, nenustatęs šioje byloje civilinių ieškovų, neinformavęs ir neįtraukęs jų atstovų į procesą, tuo pažeisdamas jų teises. Todėl teismo nutartyje konstatuotos šios aplinkybės pilnai paneigia ir prokuroro skunde nurodytus teiginius, kad juridiniai asmenys, kurių atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, reikalavimų dėl žalos atlyginimo nepareiškė, nepasinaudojo savo teise pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Nesulaukus papildomų duomenų, spręsti apie tariamus juridinių asmenų ketinimus yra pirmalaikė prokuroro nuomonė, kurios, nagrinėjamu atveju įgyvendinimas, bylą perduodant teismui, suponavo esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą. Tai, jog prokuroras įdėjo daug pastangų, siekdamas informuoti juridinius asmenis apie žalos atlyginimo reikalavimo galimybę ir nesulaukęs galutinių duomenų, bylą perdavė teismui, negali būti esminiu ar svarbiu argumentu, kuriuo vadovaujantis teismas turėtų prokuroro skundą tenkinti.

Atmetamas kaip nepagrįstas prokuroro skundo argumentas, jog teismas skundžiama nutartimi įpareigoja prokurorą laukti papildomų duomenų iš Rusijos Federacijos, nežinant ar duomenys bus pateikti, taip sukeldamas realų pagrindą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties suėjimui. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas vyko beveik šešis metus (kaltinamieji kaltinami padarę nusikalstamas veikas 2008 m. sausio 14 d. ir 23 d.), tačiau teisinės pagalbos į Rusijos Fedaracijos kompetentingas institucijas buvo kreiptasi praėjus tik praėjus beveik 5 metams – 2012-11-09, todėl teismui apeliuoti dėl senaties, kuomet ikiteisminis tyrimas vyko tokį ilgą laiko tarpą, o teismas nustatė tik du mėnesius nurodytiems trūkumams pašalinti, neadekvatu.

Aukštesnysis teismas taip pat sutinka ir su kitais apylinkės teismo nutarties motyvais – liudytojų, kurie turėtų būti apklausti teisiamajame posėdyje, adresų sąrašo nepateikimo, kadangi tai įpareigoja prokurorą pateikti Lietuvos Respublikos BPK 220 str. 3 d., kurioje imperatyviai nurodoma, kad prokuroro pareiga pateikti teismui atskirai nuo baudžiamosios bylos medžiagos liudytojų ir ekspertų, kurie turėtų būtu apklausiami teisiamajam posėdyje, adresų sąrašą ir asmens duomenis, kurie saugomi atskirai nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos, o galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas neatleidžia prokuroro nuo pareigos šį sąrašą pateikti.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai, kurių negalima būtų pašalinti bylą nagrinėjant teisme, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis teisinga, pagrįsta ir teisėta, ji paliekama galioti, o prokuroro skundas jame nurodytais motyvais atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.