Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-08-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-847-961/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-19
Bylos Nr.
T-847-961/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26939-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Nuteistasis
J. R.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-847-961/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26939-2020-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.17 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo J. R. (J. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nuosprendžiu J. R. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 69 parų arešto bausme, šią visiškai apimant, ir su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, ir J. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. liepos 15 d. gautas J. R. prašymas peržiūrėti ir sušvelninti jo bausmę dėl BK 178 straipsnio pakeitimų, švelninančių jo padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Taigi BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje aiškiai apibrėžtos šio įstatymo taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, pakeitimais.

Prašyme nuteistasis J. R. nurodo, kad BK 178 straipsnio pakeitimai švelnina jo teisinę padėtį, todėl jo bausmė turi būti peržiūrėta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad po nuteistojo atžvilgiu priimto nuosprendžio nebuvo padaryti jokie BK 178 straipsnio pakeitimai, kurie būtų įsigalioję ir dėl kurių atsirastų galimybė svarstyti bausmės švelninimą nuteistajam. BK 178 straipsnis paskutinį kartą buvo keičiamas 2018 m. gruodžio 4 d. įstatymu, kuris įsigaliojo 2018 m. gruodžio 12 d., juo BK 178 straipsnis buvo papildytas 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Šis pakeitimas nėra niekaip susijęs su J. R. padarytų nusikalstamų veikų vertinimu ar bausmės paskyrimu ir jo bausmės sušvelninti negali.

Matomai nuteistasis tikisi, jog pasikeitė baudžiamojo įstatymo nuostatos, susijusios su pagrobto turto verte. Taigi šiuo atveju aktualu įvertinti ir BK 190 straipsnį, išaiškinantį turto vertę, nagrinėjant BK XXVIII skyriuje numatytus nusikaltimus bei baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams.

Tačiau po aukščiau paminėtų J. R. atžvilgiu priimtų teismo nuosprendžių nepadaryti jokie BK 190 straipsnio nuostatų, susijusių su turto vertės išaiškinimu, pakeitimai, kurie galėtų įtakoti švelnesnę baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas nuosavybei.

BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL (TAR, 2014-12-31, Nr. 21142, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.), yra nepakitusi iki šiol. Be to, nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už kvalifikuotas nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 178 str. 2 d.), todėl pagrobto turto vertė įtakos jo veikos kvalifikavimui apskritai neturi.

Jokių naujų pagrindų taikyti bausmės sušvelninimą nuteistasis nenurodė, teismas taip pat jų neįžvelgia.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tenkinti J. R. prašymą peržiūrėti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsniu,

nutaria:

J. R. prašymą dėl bausmės sušvelninimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė