Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Č. ir nuteistojo O. B. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo O. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į D. Z. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į T. M. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimu 1 metams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į S. M. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į R. P. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į L. N. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į V. B. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimu 10 mėnesių,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į J. D. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimu 10 mėnesių,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į V. Č. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. Č. turto sunaikinimo ar sugadinimo) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į A. M. M. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į V. R. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalims, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į V. Č. gyvenamąją patalpą ir V. Č. turto sunaikinimo ar sugadinimo) subendrinus apėmimo būdu, skirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, O. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, O. B. paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.

Iš O. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. Č. priteista 220 Eur turtinei žalai atlyginti, civiliniam ieškovui AB „(duomenys neskelbtini)“ – 100,13 Eur (išmokėta draudimo išmoka L. N.) ir 228,42 Eur (išmokta draudimo išmoka D. Z.), iš viso 328,72 Eur, turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

O. B. Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis:nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į D. Z. priklausančios sodybos namą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – žibintuvėlį – 10 eurų vertės, meškerę su rite – 30 eurų vertės, žvejybos reikmenis – 20 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. Z. bendrą 60 eurų turtinę žalą;nuo 2016 m. spalio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į T. M. priklausančios sodybos namą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – kuprinę su užrašu „Hanza Lizingas“ - 10 eurų vertės, 15 butelių įvairių alkoholinių gėrimų – 200 eurų vertės, šveicarišką grybavimo peilį su šepetėliu – 10 eurų vertės, žieminę vyrišką striukę su gaubtu – 50 eurų vertės, geltono metalo 4 raktus - 5 eurų vertės, kirvį mediniu kotu – 10 eurų vertės, 6 dėžutes įvairių konservų – 20 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam T. M. bendrą 305 eurų turtinę žalą;nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į S. M. priklausančios sodybos namą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – juodos spalvos rankinę užrašu „TDK“ - 10 eurų vertės, 3 dėžutes degtukų – 1 euro vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. M. bendrą 11 eurų turtinę žalą;nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini) išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į R. P. priklausančios sodybos namą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – dvejus stirnos ragus – 50 eurų vertės, peilį – 2 eurų vertės, pintą krepšį – 5 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam R. P. bendrą 57 eurų turtinę žalą;nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 5 d., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į L. N. priklausančios sodybos namą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą: gertuvę – 50 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai L. N. 50 eurų turtinę žalą;nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į V. B. dukrai priklausančios sodybos namą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – įvairių maisto produktų (kruopų, makaronų, uogienės), įvairių alkoholinių gėrimų (butelis trauktinės „Trejos devynerios“, butelis putojančio vyno, du buteliai vyno, butelis brendžio „Alita“, žirgo formos butelis vyno, jubiliejinio gėrimo butelis), rankšluosčius, 3 vyriškus treningus - bendros 150 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. B. bendrą 150 eurų turtinę žalą;nuo 2016 m. lapkričio 5 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į J. D. priklausančios sodybos namą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – alkoholinių gėrimų ir spirito – 60 eurų vertės, kavą – 4 eurų vertės, suomišką peilį „Fiskars“ su dėklu – 50 eurų vertės, žibintą „LED“ - 10 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. D. bendrą 124 eurų turtinę žalą;nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į V. Č. priklausančios sodybos namą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – šokoladą, sausainius, saldainius – bendros 20 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Č. bendrą 20 eurų turtinę žalą;nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), įsibraudamas į V. Č. priklausantį namą, sugadino svetimą turtą: sudaužė namo lango dvigubus stiklus, sulaužė medinio lango rėmą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Č. bendrą 200 eurų turtinę žalą;nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į A. M. M. priklausančią lauko virtuvę ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – įvairių maisto produktų (dešros, konservų) – bendros 20 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. M. M. 20 eurų turtinę žalą;nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į V. R. priklausantį ūkinį pastatą ir iš vidaus pagrobė svetimą turtą – 1 butelį degtinės, 1 butelį vyno, du butelius degaus skysčio ir saldainių – bendros 100 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai V. R. bendrą 100 eurų turtinę žalą.Varėnos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bausmės tikslai O. B. atžvilgiu gali būti pasiekti tik realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu ir už atskiras nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes, negu sankcijoje numatytas vidurkis. Taip pat taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir galutinę subendrintą bausmę sumažino vienu trečdaliu.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Č. prašo nustatyti O. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, įvertinti teistumus, nusikalstamų veikų sunkumą, nuteistojo asmenybę, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir skirti už kiekvieną veiką laisvės atėmimo bausmę, didesnę, negu BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į D. Z. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į T. M. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 3 metams 9 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į S. M. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 4 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į R. P. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 4 metams 3 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į L. N. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 4 metams 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į V. B. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 4 metams 9 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į J. D. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 5 metams 3 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į V. Č. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. Č. turto sunaikinimo ar sugadinimo) – laisvės atėmimą 1 metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į A. M. M. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 5 metams 9 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į V. R. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 6 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 7 dalimis bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 metams.Skunde pažymima, kad paties O. B. parodymai patvirtina, jog būtent apsvaigimas nuo alkoholio nulėmė ir turėjo įtakos jo apsisprendimui padaryti nusikalstamas veikas, už kurias jis yra nuteistas. Teismas, aptardamas bausmės skyrimo motyvus, įvertino tik O. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o atsakomybę sunkinančios aplinkybės – apsvaigimo nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, neįvertino, dėl jos iš viso nepasisakė ir nepagrįstai netaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto.Pasak V. Č., nepagrįstai nepripažinus byloje akivaizdžiai nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismas nepagrįstai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 61 straipsnio 4 dalį, o tai nulėmė per švelnios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Teismas, neįvertinęs atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nepagrįstai sureikšmino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikaltimus, nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą išaiškinti nusikaltimą. Dėl to nepagrįstai už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus paskyrė bausmes, mažesnes, negu sankcijos vidurkis. Paskirtos bausmės, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo vertinimu, yra akivaizdžiai per švelnios. Teismas neįvertino bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, t. y. padarytų nusikaltimų pobūdžio, pavojingumo, nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių visumos. Skunde nurodoma, kad ankstesni O. B. teistumai rodo, jog paskirtos bausmės jokios įtakos jo nusikalstamam gyvenimo būdui nepadarė ir sudaro pagrindą manyti, kad paskirta palyginti švelni laisvės atėmimo bausmė nepasieks BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tikslų, t. y. liko neįgyvendintas teisingumo principas. Apeliaciniame skunde nuteistasis O. B. prašo iš dalies pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendį ir paskirti švelnesnę bausmę.Skunde nuteistasis teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistajam nesuprantama, kodėl už analogiškus nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jam buvo skirtos skirtingų dydžių bausmės. Nusikaltimai beveik vienodi, jokių išskirtinių aplinkybių nebuvo. Teismas, skirdamas bausmes, vadovavosi BK 61 straipsnio 4 dalimi, t. y., kad skirta bausmė neturi būti didesnė, negu sankcijoje numatytas vidurkis. Tačiau realiai teismo paskirta bausmė yra didesnė, negu vidurkis. Anksčiau už analogiškus nusikaltimus Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu skyrė 3 metų ir 1 mėnesį laisvės atėmimo bausmę, kad neviršytų numatyto vidurkio. Nuteistojo manymu, į šį nuosprendį turėtų būti atsižvelgta.Nuteistojo O. B. įsitikinimu, teismas turėjo taikyti BK 63 straipsnio 10 dalį, kadangi nusikaltimai buvo daromi vienas po kito, neišėjus iš vienos sodybos iš karto buvo patenkama į kitą, laiko tarpas nedidelis, nusikaltimų tikslas buvo gauti lėšų pragyvenimui. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo O. B. gynėja advokatė N. Grubliauskienė apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Č. apeliacinį skundą prašė atmesti. Prokuroras G. Eidukevičius nuteistojo skundą prašė atmesti, nukentėjusiojo skundą palaikė ir prašė tenkinti.Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Č. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuteistojo O. B. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniuose skunduose nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme. Apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

Dėl nukentėjusiojo apeliacinio skundo.

Nukentėjusysis V. Č. apeliaciniame skunde prašo pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis O. B. nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui ir sugriežtinti jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes taip pat ir galutinę subendrintą bausmę. Pasak nukentėjusiojo, teismas netinkamai įvertino bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, dėl to paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui, sprendžia, kad nukentėjusiojo V. Č. skundo reikalavimai dėl bausmės griežtinimo iš dalies pagrįsti.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų (BK 41 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.Pažymima, kad skiriant bausmę turi būti vadovaujamasi ir teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.Skundžiamu nuosprendžiu O. B. už kiekvieną iš vienuolikos tyčinių nusikalstamų veikų buvo paskirtos artimos minimaliai laisvės atėmimo bausmės ir šias bausme subendrinus bei pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas bausmės rūšį parinko tinkamai, tačiau spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio neteisingai įvertino bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, dėl to paskyrė per švelnią, neproporcingą nuteistojo asmenybės vertinimui, taigi ir neteisingą, bausmę. O. B. nuteistas už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpas ir svetimo turto sugadinimą. Nusikalstamos veikos tyčinės. Dešimt iš jų laikytinos apysunkėmis (BK 11 straipsnio 4 dalis), viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino, dėl savo elgesio gailisi ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia. Tačiau paminėtos aplinkybės nepagrindžia nuosprendyje padarytos išvados, kad bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu gali būti pasiekti už kiekvieną veiką paskiriant laisvės atėmimo bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, įvertino teisingai, tačiau netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, todėl padarė neteisingas išvadas dėl nuteistajam skirtinos bausmės dydžio. Nuteistasis O. B. anksčiau teistas jau trylika kartų, tame tarpe ir už nusikaltimus, kvalifikuotus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Nusikaltimus nuteistasis daro sistemingai, ir, atsižvelgiant į tai, kad niekur nedirba, legalaus pajamų šaltinio neturi, piktnaudžiauja alkoholiu, galima spręsti, kad pagrindinis lėšų pragyvenimui šaltinis yra nusikalstamų veikų darymas. Už ankstesnes nusikalstamas veikas O. B. ne kartą buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tačiau iš jo elgesio akivaizdu, kad tai teigiamos įtakos nuteistojo gyvenimo būdui neturėjo. Nuteistasis iš laisvės atėmimo vietos paskutinį kartą paleistas 2016 m. birželio 12 d., tačiau praėjus tik keliems mėnesiams po paleidimo, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl nusikalto padarydamas vienuolika tyčinių turtinio pobūdžio nusikaltimų. Kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės suponuoja pagrįstą manymą, kad nuteistojo antivisuomeninės nuostatos, jo kriminalinis elgesys jau yra susiformavę, nuteistasis nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo, todėl minimali laisvės atėmimo bausmė asmeniui, kuris laikytinas recidyvistu, yra akivaizdžiai neteisinga ir nepakankama BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, atsižvelgdama į BK 54 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, BK 61 straipsnio nuostatas, vadovaudamasi teisingumo, proporcingumo principais bei bausmės paskirtimi, sprendžia, kad nuteistajam O. B. už kiekvieną nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė griežtintina, jos dydį nustatant artimą straipsnių sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui. Taip pat nuteistajam taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kurias taikė ir pirmosios instancijos teismas.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. Č. taip pat prašo O. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui. Kolegija sprendžia, kad toks nukentėjusiojo prašymas negali būti patenkintas. BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė nuostata, apibrėžianti bylos nagrinėjimo teisme ribas – byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Iš šios teisės normos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžtos pagal subjektus (asmenis, dėl kurių nagrinėjama byla) ir dalyką (faktinį ir teisinį bylos turinį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-13/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-127-489/2015). Atkreipiamas dėmesys, kad O. B. pareikštuose įtarimuose, taip pat ir kaltinamajame akte aplinkybė, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, nebuvo nurodyta. Dėl šios aplinkybės taip pat nebuvo pateiktas prašymas pakeisti kaltinimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir ji nuosprendyje nenustatyta. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama kaip sunkinanti aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2008). Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis, skunde prašydamas pripažinti nuteistojo atsakomybė sunkinančią aplinkybę, kuri nebuvo nurodyta nuteistajam pareikštame kaltinime ir nenustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, prašymo pakeisti kaltinime nurodytos veikos aplinkybes skirtingomis, teismui nepateikė. Atsižvelgiant į paminėta, nukentėjusiojo apeliacinio skundo reikalavimas pripažinti O. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, atmetamas.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo.

Nuteistasis O. B. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Pasak nuteistojo, teismas turėjo skirti bausmę, ne didesnę, negu sankcijos vidurkis, tačiau paskyrė griežtesnę bausmę, negu buvo skirta ankstesniu nuosprendžiu. Taip pat, pasak nuteistojo, teismas turėjo taikyti BK 63 straipsnio 10 dalį.Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jam skirtinos bausmės, sprendžia, kad nuteistojo skundo teiginiai dėl per griežtos bausmės skyrimo yra nepagrįsti. O. B. Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendžiu nuteistas dėl vienuolikos tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (dešimt veikų) ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už šiuos nusikaltimus pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytai minimaliai. Išnagrinėjus nukentėjusiojo skundą apeliacinėje instancijoje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai parinkęs bausmės rūšį, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės dydžio neteisingai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, dėl to paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Paminėtų aplinkybių kontekste nuteistojo prašymas bausmę dar labiau švelninti laikytinas nepagrįstu. Dėl nuteistojo apeliaciniame skunde išsakytos pozicijos apie nevienodų bausmių už pagal tą patį straipsnį kvalifikuotas veikas skyrimo, kolegija pažymia, kad, nors O. B. padarytos veikos kvalifikuotos pagal tą patį BK straipsnį, ši aplinkybė, pati savaime, nelemia vienodo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo. Nagrinėjamoje byloje pagrindinis veikų pavojingumą lemiantis elementas yra neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dydis, kuris nustatant bausmės dydį taip pat yra vertinamas ir lemia mažesnės ar didesnės bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje, skyrimą. Teisiškai nepagrįstu laikytinas ir nuteistojo skundo teiginys, kad teismas turėjo atsižvelgti į 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendyje, kuriuo jis nuteistas už analogiškus nusikaltimus, paskirtą bausmę, kadangi kiekvienoje byloje bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingos aplinkybės yra vertinamos individualiai, atsižvelgiant į konkrečios bylos specifiką. Kolegija nepagrįstu laiko ir nuteistojo skundo teiginį, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, nesivadovavo BK 61 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog bausmė negali būti didesnė, negu sankcijoje numatytas vidurkis ir paskyrė ženkliai didesnę bausmę. Atkreipiamas dėmesys, kad minėto straipsnio nuostatos taikytinos skiriant bausmę už kiekvieną nuskalstamą veiką atskirai ir tai šiuo atveju buvo padaryta nuteistajam paskiriant atskiras bausmes, žymiai mažesnes, negu sankcijoje numatytas vidurkis (artimas minimaliai). Tai, kad subendrinus už vienuolikos nusikalstamų veikų padarymą paskirtas bausmes galutinė subendrinta bausmė paskirta didesnė, negu už kiekvieną nusikalstamą veiką numatytos bausmės vidurkis, nereiškia, kad BK 61 straipsnio 4 dalis buvo taikyta netinkamai. Bausmių bendrinimą reglamentuoja BK 63, 64 straipsniai, kuriuose draudimas skirti subendrintą bausmę, ne didesnę, negu BK straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nėra įtvirtintas. Skunde nuteistasis O. B. kelia klausimą ir dėl BK 63 straipsnio 10 dalies nuostatų taikymo šioje byloje tvirtindamas, kad jo padaryti nusikaltimai – svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą – turėtų būti laikomi vien nusikalstama veika. BK 63 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys, kad šis klausimas buvo keliamas ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl jo skundžiamame nuosprendyje yra motyvuotai pasisakyta, nurodyti išsamūs, teisiškai pagrįsti argumentai, kodėl O. B. padaryti nusikaltimai vertintini kaip atskiros nusikalstamos veikos, o ne viena tęstinė veika, kaip to prašo apeliantas. Nuteistasis apeliaciniame skunde jokių naujų duomenų, kurie sąlygotų kitokį jo padarytų nusikaltimų vertinimą, nenurodė, todėl aukštesnysis teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nuosprendžio motyvų dėl šios aplinkybės dar kartą nekartoja. Kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų teisinių faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai išsprendęs O. B. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus klausimą, individualizuodamas nuteistajam skirtiną bausmę O. B. asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą įvertino netinkamai ir tai nulėmė per švelnios, teisingumo, proporcingumo principų bei bausmės tikslų neatitinkančios bausmės paskyrimą. Atsižvelgiant į tai, nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. Č. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti ir sugriežtinti nuteistajam O. B. paskirtas bausmes paskiriant:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į D. Z. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 3 metams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į T. M. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 3 metams 2 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į S. M. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į R. P. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 3 metams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į L. N. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 3 metams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į V. B. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 3 metams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į J. D. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 3 metams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į V. Č. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. Č. turto sunaikinimo ar sugadinimo) – laisvės atėmimą 1 metams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į A. M. M. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės įsibraunant į V. R. gyvenamąją patalpą) – laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė įsibraunant į V. Č. gyvenamąją patalpą) ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (V. Č. priklausančio turto sugadinimas), subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti laisvės atėmimą 2 metams 9 mėnesiams.

Šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 5 metams.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo O. B. apeliacinį skundą atmesti.