Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties, kuria G. B. prašymas tenkintas ir G. B. sutrumpintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-155-941/2016 paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimu G. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 300 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, už tai, kad 2016-02-07 6.28 val. kelio Klaipėda–Liepoja 3 kilometre vairavo transporto priemonę „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,29 promilės (įvertinus paklaidą asmens naudai – 1,225 promilės) girtumas. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartimi G. B. prašymas tenkintas ir G. B. sutrumpintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Atskiruoju skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį. Nurodo, kad sutrumpinti G. B. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, nes aplinkybės, kad asmuo nuoširdžiai gailisi ir vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo, nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Pažymi, jog teismas nenurodė kokių nors išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. G. B. nurodyti patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai) yra jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas trumpinti skirtos nuobaudos terminą. Tokie apribojimai ir suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. G. B. padarė tyčinį, pavojingą pažeidimą, turintį įtakos ne tik automobilių eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Savo veiksmais jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. G. B. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam yra baudžiama teisės vairuoti atėmimu, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Iki 2017-01-01 galiojusiame ATPK 329 straipsnyje, inter alia (be kita ko), buvo nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, būtina vertinti ne tik padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, bet ir pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo padarymo metu bei po jo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius požymius, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios G. B. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarimu, kuriuo G. B. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams (vairuotojo pažymėjimas sulaikytas 2016-03-15, b. l. 28), G. B. nubaustas už tai, kad padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei,– vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (įvertinus paklaidą) 1,225 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Jam pažeidimo padarymo metu nustatytas girtumas tris kartus viršijo leistiną ribą, nuo kurios draudžiamas transporto priemonių vairavimas. Iš bylos medžiagos (b. l. 23–28) matyti, jog G. B. linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Nors jis anksčiau nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, jo anksčiau padaryti pažeidimai (leistino greičio viršijimas gyvenvietėse, transporto priemonės vairavimas naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, važiavimas per pėsčiųjų perėją nesustojant, kai ta pačia kryptimi važiavusi kita transporto priemonė buvo sustojusi, techniškai netvarkingos transporto priemonės vairavimas) yra tyčiniai, kai kurie jų itin šiurkštūs ir pavojingi. Šie ankstesni pažeidimai charakterizuoja G. B. kaip asmenį, linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles. G. B. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą padarė būdamas baustas ir turėdamas galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apygardos teismo vertinimu, G. B. sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas rodo jo piktybišką nenorą laikytis nustatytų saugaus eismo taisyklių, neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į aplinkinių saugumą. Apygardos teismas mano, kad sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas neigiamai apibūdina G. B. asmenybę, rodo, jog piniginės baudos jo nepataiso, jis atitinkamų išvadų iš savo elgesio nedaro, toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, o pats šiurkščiausias pažeidimas – vairavimas esant neblaiviam buvo jo ankstesnio neatsakingo elgesio pasekmė. Esant išdėstytoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju formaliai ir egzistuoja ATPK 329 straipsnyje nurodytos formalios sąlygos, tačiau apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė tinkamai neįvertinęs G. B. asmenybės. G. B. prašyme nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tam, kad galėtų dirbti, dėl šeiminių aplinkybių, kasdieniams poreikiams tenkinti, nelaikytinos išimtinėmis ir nesuteikia pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Dar iki šiurkštaus pažeidimo padarymo G. B. teisė vairuoti transporto priemones buvo reikalinga atliekant tiesiogines darbo funkcijas (teikiant krovinių pervežimo paslaugas), tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, jis sėdo už vairo būdamas neblaivus ir ignoruodamas galimas pasekmes. Asmuo žinodamas, kad jam teisė vairuoti būtina, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Aplinkybes, kad G. B. nuobaudos vykdymo metu nepadarė naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sumokėjo paskirtą baudą, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, baigė papildomą vairuotojų mokymą, apygardos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Apygardos teismas daro išvadą, kad G. B. privalo jam skirtą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – atlikti iki galo, t. y. vienerius metus, ir įvykdyti ATPK 330 straipsnio 2 dalyje nustatytas pareigas (<...> Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus). Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau aptarta, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio nuostatas taikė netinkamai, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartis naikinama ir dėl G. B. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės: netenkinti G. B. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Nutartis neskundžiama.