Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-05 · Byla Nr. N-261-1388-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-05
Bylos Nr.
N-261-1388-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Audrius Bakaveckas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N261-1388/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.3; 39.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarimo E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu E. V. už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 5 d., apie 4.30 val., Radviliškyje, Kudirkos gatvėje, vairavo automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,27 promilės), tai yra už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 2700 litų baudą.

Šalies argumentai

Radviliškio rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 20 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš naujo. Teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą, neturėjo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį, netinkamai ją individualizavo, todėl E. V. paskyrė per švelnią nuobaudą, neatitinkančią ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo tikslų.

II.

Radviliškio rajono apylinkės teismas, pakartotinai išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. gegužės 20 d. nutarimu E. V., už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą, paskyrė administracinę nuobaudą - 2700 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas konstatavo, jog pažeidimas įrodytas byloje esančia medžiaga. Nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės - nuoširdus gailėjimasis, prisipažinimas (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

III.

Apeliaciniu skundu E. V. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarimą. Nurodo, kad pažeidimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, baudą sumokėjo. Teismas priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutarimą. Neįvertino, kad žmona laukiasi, šeima turi kreditą, moka komunalinius mokesčius, daugiau administracinių pažeidimų nėra padaręs, paskirta nuobauda pasiekė savo tikslus, charakterizuojamas teigiamai. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nenurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones turi būti atimtą bei nenurodė kokiam terminui turi būti atimta, tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į šeimos interesus. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas pradedant nedidelį verslą, netekęs pažymėjimo, negalės išlaikyti šeimos, praras būstą. Žinia apie teisės vairuoti transporto priemones netekimą stipriai sukrėtė visą šeimą, sukėlė pergyvenimus, teismas visiškai nesilaikė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje išdėstytų nuostatų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad vairavimas esant neblaiviam – vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis tiesioginį pavojų kitų žmonių gyvybei ir sveikatai. Pagrindo taikyti apeliantui ATPK 30¹ straipsnį, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu E. V. skirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, t. y. už tai, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį. Nuobauda už šį pareiškėjo padarytą pažeidimą numatyta ATPK 126straipsnio 4 dalies sankcijoje, t. y. bauda vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų <...>. Pareiškėjui paskirta nuobauda – 2700 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams – pagrindinės skirtinos nuobaudos vidurkis ir papildomos skirtinos nuobaudos minimumas.

E. V. pažeidimą pripažįsta. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius paminėtus pažeidimus.

Apeliantas mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir buvo galima paskirti švelnesnę nuobaudą, netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).

Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, ATPK 1 straipsnyje nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinės teisės pažeidimų uždaviniai - <...> auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų, gerbtų kitų piliečių teises, garbę ir orumą, sąžiningai vykdytų savo pareigas, jaustų atsakomybę visuomenei. Apelianto darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007). Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, šeimos materialinė padėtis ar kt.) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-1378/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose paskirta nuobauda nerodo nepagarbos apelianto šeimai ir nebando jos sužlugdyti, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. V. skirta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutarimą E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasStasys Gagys