Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. RV-25-1396 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2022 m. liepos 7 d.

Bausmės pabaiga: 2026 m. liepos 7 d.

Nuteistasis 1/3 paskirtos bausmės atliko 2023 m. lapkričio 7 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. gegužės 14 d. – 2 metai 1 mėnuo 23 dienos

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Susipažinęs su nuteistojo V. M. asmens byla ir Komisijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarime išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, kad nuteistasis atitinka formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui – yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, visais atvejais būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra aukšta, taigi akivaizdu, kad pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką apskritai nėra. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra nustatytos vienos iš būtinų lygtiniam paleidimui sąlygų, dėl ko taikyti lygtinį paleidimą negalima vien šiuo pagrindu. Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą matyti, kad Komisija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus. Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar V. M. gali būti paleistas lygtinai. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo elgesio korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Iš esmės nuteistojo asmenybės vertinimas negali būti visiškai atsietas nuo jo elgesio, gyvenimo būdo, kuris taip pat svarbus prognozuojant jo elgesį pritaikius jam lygtinio paleidimo institutą. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog V. M. praeityje teistas net 8 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 5 kartą. V. M., atlikdamas jam paskirtas ankstesnes laisvės atėmimo bausmes, buvo lygtinai paleistas prieš terminą, tačiau ir toliau darė naujus nusikaltimus. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, yra teistas už vagystes, neteisėtą juridinio asmens veiklą, chuliganizmą, kalinio pabėgimą, nužudymą, nežymų sveikatos sutrikdymą. Matyti, kad dauguma V. M. įvykdytų nusikalstamų veikų orientuotos į materialinės gerovės siekimą neteisėtais būdais, taip pat vykdomi nusikaltimai pasižymi veikų sunkėjimo dinamika.

Nuteistasis V. M. savo skunde nurodė, kad yra motyvuotas vykdyti visus reikalavimus, laisvės atėmimo vietų įstaigoje dalyvauja neformalaus ugdymo veikloje, siekia įgyti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, gydėsi (duomenys neskelbtini). Iš nuteistojo nurodytų aplinkybių teismui nekyla abejonių dėl tam tikrų teigiamų jo asmenybės pokyčių. Iš asmens bylos matyti, kad 2023 m. gruodžio 18 d. dalyvavo 2 valandų trukmės „Viešojo kalbėjimo“ mokymuose, taip pat 2 valandų trukmės „Finansinio raštingumo“ mokymuose, nuo 2023 m. spalio 10 d. įdarbintas Vilniaus kalėjimo (duomenys neskelbtini), ruošiasi laikyti brandos egzaminą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, viktorinose, sporto varžybose, 2024 m. sausio 24 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu skatintas. Visos šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir Komisijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarime. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. M. skolingas pagal vykdomąjį dokumentą 2 738,59 Eur, iš darbinės išmokos išskaičiuota 222,75 Eur. Praeityje nuteistasis buvo teistas už nusikaltimus, siejamus su finansinės naudos motyvais. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra orientuotas į teigiamus pokyčius lėšų tvarkymo ir pajamų srityje, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu užsitikrina asmeninę finansinę gerovę, iš jo atlyginimo daromos išskaitos finansinio įpareigojimo padengimui, tačiau nuteistasis ne pilnu pajėgumu įsitraukia į resocializacijos procesą, taip pat nėra išsprendęs įsidarbinimo klausimo po paleidimo.

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, būtina įvertinti ir visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtis iš bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad būtent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Teismas atkreipia dėmesį į Socialinio tyrimo išvados dalį, kurioje yra aptarti nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai, kurie negali kisti dėl V. M. elgesio, bei dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Statiniais V. M. kriminogeniniais veiksniais yra pripažinti – kriminalinėje istorijoje yra teistumas už nusikaltimas veikas įsibraunant; didelis atskirų atvejų, kai teisės pažeidėjas buvo nuteistas teisme, būdamas vyresnis nei 18 metų, skaičiaus registravimas; laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdė naują nusikaltimą; didelis atskirų atvejų, kai teisės pažeidėjas buvo nuteistas su laisvės atėmimu susijusia bausme 21 metų ir vyresnio amžiaus; būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra: galima bedarbystė po paleidimo; darbinės patirties stygius; nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; gyvenimo būdo ypatumai, neskatinantys nuoseklaus pro-socialaus gyvenimo būdo raiškos; nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, destabilizuojančios aplinkos įtakos; narkotinių medžiagų vartojimo patirtis; nusikalstamas elgesys yra susijęs su narkotinių medžiagų vartojimu; smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, impulsyvumas; agresyvumas; problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka; nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas; nepakankamas taikomų poveikio priemonių priėmimas. Pabrėžtina, jog kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga V. M. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. RV-25-1396, kuriuo atsisakyta V. M. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. RV-25-1396.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.