Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-09-29 · Civilinė byla Nr. 2S-1799-264/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-09-29
Bylos Nr.
2S-1799-264/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Arvydas Žibas
Atsakovas
M. T.
Ieškovas
V. D.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-1799-264/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Irena Poderienė
Procesinio sprendimo kategorija 110.1; 122.2; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. T. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui M. T., institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovo M. T. priešieškinį ieškovei V. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė V. D. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su motina V. D., priteisti iš atsakovo M. T. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas (1t.b.l. 30-33). Taip pat ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovo M. T. nepilnametės dukros M. V. T. išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo pervedant išlaikymo lėšas į ieškovės sąskaitą, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę V. D., išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka (3t.b.l.23-26).

Atsakovas M. T. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti šalių dukros M. V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu M. T., nustatyti dukros bendravimo tvarką su motina V. D., priteisti dukros išlaikymui iš V. D. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2t.b.l. 99-104). Atsakovas priešieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti V. D. atlikti tam tikrus veiksmus: leisti išsivežti atsakovui vieną vasaros mėnesį (rugpjūtį) dukrą M. V. pas atsakovą į (duomenys neskelbtini); leisti vieną kartą į tris mėnesius savaitei laiko atsakovui išsivežti dukrą į jam priklausantį butą (duomenys neskelbtini); 2011 m. gruodžio 22 d. - 2012 m. sausio 5 d. laikotarpiu leisti išsivežti atsakovui dukrą į (duomenys neskelbtini); pavesti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdyti atsakovo pasirinktam antstoliui. Taip pat atsakovas prašė uždrausti ieškovei V. D. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo skleisti žiniasklaidoje duomenis apie atsakovą, jo šeimą bei jų dukrą.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovo M. T. nepilnametės dukters M. V. T. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę V. D., išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; atsakovo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies; uždraudė ieškovei V. D. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo skleisti žiniasklaidoje duomenis apie atsakovą M. T., jo šeimą, jų dukrą M. V. T.; likusioje dalyje prašymus atmetė. Teismas nurodė, kad vaikui išlaikymas reikalingas nuolat. Atsakovas buvo nustojęs teikti išlaikymą savo dukrai, nors šiuo metu vėl pervedinėja piniginės lėšas į ieškovės sąskaitą. Ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia prisiteisti didesnį dydį, nei ieškinio reikalavimas (500 Lt). Įvertinęs vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiam vystymuisi, atsižvelgiant į šiuo metu suformuotą teisminę praktiką bei tokio amžiaus vaiko poreikius ir turimus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, teismas priteisė laikinąjį išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Teismas netenkinto atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemonės -nustatyti atsakovo siūlomą laikiną bendravimo tvarką su dukra. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų kokioje aplinkoje (duomenys neskelbtini) mergaitei tektų gyventi. Byloje yra pateiktos tik nuotraukos iš darželio, tačiau atsivežęs dukrą į (duomenys neskelbtini) tikslu su ja pabendrauti ir kuo daugiau praleisti laiko atsakovas jos į darželį neturėtų leisti, o ypač šventiniu Kalėdų laikotarpiu. Vien duomenų apie atsakovo nuomojamą namą neužtenka sprendžiant klausimą dėl laikinosios bendravimo tvarkos. Ne mažiau nei materialinės sąlygos yra svarbu žinoti į kokią socialinę, kultūrinę aplinką patektų mažametis vaikas, ar šioje aplinkoje jis nejaus diskomforto. Byloje nepateikti duomenys, kas be paties atsakovo prižiūrėtų mergaitę ir ja rūpintųsi, nėra nežinomas atsakovo sutuoktinės ir jų dviejų vaikų požiūris į mergaitę, neaišku ar iš viso vaikai yra pažįstami, kadangi byloje nėra jokių nuotraukų iš atsakovo šeimos aplinkos (atsakovo atstovė patvirtino, kad atsakovas gyvena atskirai nuo savo sutuoktinės ir judviejų vaikų). Tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja ypatingai daug laiko ir dėmesio, tačiau atsakovas nepateikė duomenų ar vaikui bus užtikrintos būtinos gyvenimo sąlygos ir tinkama priežiūra. Išvežimas į kitą valstybę ir su tuo susijęs įprastinės mergaitės socialinės, kultūrinės, kalbinės aplinkos pakeitimas, ilgas atskyrimas nuo mamos, su kuria ją sieja stiprūs emociniai ryšiai, gali turėti neigiamų pasekmių mergaitės psichologinei būsenai. Teismas, atsižvelgęs į Kauno miesto savivaldybės VTAS išvadą, mergaitės amžių, sprendė, kad tokio amžiaus vaiko (3 m.) interesus geriausiai atitiktų bendravimas savo kilmės šalyje, ilgam laikui neatskiriant nuo mamos, jos gyvenamojoje vietoje ir užtikrinant, kad mergaitė turėtų galimybes jai įprastu laiku maitintis, žaisti, miegoti, todėl prašymą leisti atsakovui kas tris mėnesius savaitei išsivežti dukrą į (duomenys neskelbtini), kur jis turi savo butą, taip pat atmetė. Šio prašymo formuluotė leido teismui daryti išvadą, jog atsakovo finansinės galimybės leidžia jam kartą į tris mėnesius parvykti į Lietuvą. Ieškovė ne kartą patvirtino, kad ji sutinka dėl dukters ir atsakovo bendravimo, tačiau niekur jos neišvežant ir užtikrinant įprastinę jos dienotvarkę, todėl atsakovas turėtų pasirinkti laikiną bendravimo tvarką dukters gyvenamojoje vietoje. Teismas šios kategorijos bylose nėra saistomas pareikštų reikalavimų, todėl gali parinkti alternatyvią laikinąją bendravimo tvarką (CPK 376 str.). Tačiau šiuo atveju tai nėra įmanoma, kadangi atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, o teismui nepakanka duomenų apie atsakovo darbą, atostogas, galimybes parvykti ir ne atostogų metu, jei jis prašo leisti jam bendrauti savaitę laiko kas tris mėnesius, todėl šio prašymo taip pat netenkino.

Šalies argumentai

Atsakovas M. T. atskiruoju skundu (3t.b.l. 132-137) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-15 nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikiną bendravimo tvarką su dukra M. V. T. ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti atsakovo prašymą dėl laikino bendravimo su dukra tvarkos nustatymo. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka dėl sekančių motyvų:

1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė sutinka, jog atsakovas bendrautų su dukra. Bylos medžiagoje yra duomenys, kad ieškovė kelia sąlygą, jog tėvas su dukra gali bendrauti tik motinai matant. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra labai įtempti, jie faktiškai tarpusavyje nebendrauja. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šių asmenų bendravimas kartu su dukra yra neįmanomas ir kenkia vaiko interesams, tačiau teismas šių rašytinių įrodymų netyrė. Ieškovė nesutiko leisti bendrauti atsakovui su dukra 2010 m. balandžio 30 d. ir neatsižvelgė į tai, kad tėvas atvyksta pasimatyti su dukra iš užsienio ir neužtikrino tiek tėvo teisės bendrauti su dukra, tiek mergaitės teisės pasimatyti su tėvu.

2. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą leisti atsakovui bendrauti su dukra Lietuvoje - vieną kartą į tris mėnesius savaitei laiko išsivežant dukrą į atsakovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2011-05-09 patikrino M. T. gyvenimo sąlygas minėtame bute ir nustatė, kad vaiko gyvenimo sąlygos bute yra tinkamos. Skundžiamojoje nutartyje teismas rėmėsi Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, kad mergaitės bendravimas su tėvu (duomenys neskelbtini) neatitinka vaiko interesų. Tačiau tokia išvada yra formali, neparemta bylos medžiaga ir neatitinkanti tikrovės. Mergaitė penkis mėnesius gyveno su tėvu, todėl jos ryšys su tėvu yra artimas, nėra jokių duomenų, kad tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams. Atsakovo duktė buvo nesaugi su savo mama ieškove V. D., kurios šeimoje dažnai kildavo barniai, triukšmas, namuose lankydavosi policijos darbuotojai. Teismas, priimdamas skundžiamą nutarties dalį, pažeidė CK 3.156 str. - tėvų valdžios lygybės principą, nes nustatė atsakovui tik pareigą mokėti pinigus dukters išlaikymui, tačiau nesuteikė galimybės vykdyti kitą pareigą - auklėti savo vaiką. Taip pat buvo pažeistos ir atsakovo dukters teisės bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams.

3. Atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovę leisti atsakovui vieną vasaros mėnesį (rugpjūtį) išsivežti dukrą pas atsakovą į (duomenys neskelbtini); atsakovas prašė leisti išsivežti dukrą 2011-12-22 - 2012-01-05 laikotarpiu į (duomenys neskelbtini). Teismas šį atsakovo prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepateikė duomenų, kokioje aplinkoje (duomenys neskelbtini) mergaitei tektų gyventi. Teismo išvada, kad mergaitė bus leidžiama į darželį ir kad atsakovas neturėtų leisti mergaitės į darželį yra neatitinkanti tikrovės ir prieštaraujanti IR CK 3.170 str. nuostatoms. Atsakovas nežada mergaitės leisti į darželį tuo metu, kai atsiveš dukrą į (duomenys neskelbtini) mėnesiui laiko ar kelioms dienoms. Be to, teismas taiko skirtingus standartus ieškovei ir atsakovui. Ieškovė yra bedarbė, tačiau leidžia savo dukrą į darželį, tačiau teismas nenurodė, kad ieškovei nederėtų leisti dukters į darželį. Teismas nurodo, kad teismui nežinoma, kas be atsakovo rūpinsis mergaite. Atsakovas yra pradėjęs skyrybų procesą su savo žmona, gyvena atskirai, todėl niekas kitas mergaite nesirūpins, tik pats atsakovas. Byloje buvo pakankamai duomenų apie būtinas atsakovo gyvenimo sąlygas. Atsakovas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės skyrių dėl jo gyvenimo sąlygų įvertinimo, tačiau atsakymo iki šio laiko nėra gavęs. Šios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti ne tik ieškovės ir atsakovo interesus, bet ir mažametės M. V. interesus. Atsakovas mano, kad teismas privalėjo savo iniciatyva išreikalauti duomenis apie jo gyvenimo sąlygas, siekdamas užtikrinti nepilnametės mergaitės teisę bendrauti su tėvu. Mergaitė gimė (duomenys neskelbtini), ten lankė ikimokyklinę įstaigą moka anglų kalbą, todėl laikinas išvykimas į (duomenys neskelbtini) mergaitei nebūtų kultūrinės ir kalbinės aplinkos pakeitimas.

Atsiliepimas

Ieškovė V. D. atsiliepimu į atskirąjį skundą (3t.b.l. 178-183) prašo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovė nurodo, kad niekada neprieštaravo bei visada sudarė sąlygas atsakovui matytis su dukra. Atsakovas tik pateikiant skundą pridėjo dokumentus dėl skyrybų su savo sutuoktine, kas dar kartą įrodo, kad teismo priimta nutartis pagrįsta ir teisinga. Vykstant skyrybų procesui ne laikas ir ne vieta šalių dukrai lankytis pas atsakovą nei užsienyje nei (duomenys neskelbtini). M. T. dukrai praktiškai neskambina, nesidomi jos ugdymu, nekontaktuoja su darželiu, kurį ji lanko, nesidomi jos sveikata. Atsakovo prašymas, kad jo susitikimų metu su dukra ieškovė nedalyvautų yra neapgrįstas, nes pažeistų dukros interesus. Ieškovė privalo dalyvauti bent keliuose susitikimuose, tam, kad būtų įsitikinusi, jog dukrai tai nesukels išliekamųjų pasekmių ir nebūtų padaryta psichologinė trauma ar spaudimas. Atsakovas penkis mėnesius draudė ieškovei bendrauti su dukra. Atsakovas išsivežęs dukrą į (duomenys neskelbtini) savaitei, visais įmanomais būdais draus jai palaikyti ryšius su mama, o išsivežęs į (duomenys neskelbtini) mėnesiui, pradės bylinėtis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (duomenys neskelbtini), kaip kad jau buvo padaręs. Jei atsakovui bus sudarytos sąlygos išsivežti dukrą, jis tiesiog negrąžins jos ieškovei - tokiu būdu ją pasigrobs, o tokiu atveju bus nebe Lietuvos jurisdikcijoje spręsti klausimui dėl dukros grąžinimo į Lietuvą. Dukra yra mažametė, todėl turi turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, o ne būti vežiojama iš vienos vietos į kitą. Atsakovo argumentai, kad penkis mėnesius dukra gyveno su juo Anglijoje ir todėl jai šioje valstybėje prabūti mėnesį ar keletą dienų nebus jokių problemų, yra nereikšmingi šioje byloje. Dabar ji yra trijų metų amžiaus, ir nėra kūdikis, kuris nesuprastų ar nesuvoktų jos supančios aplinkos, tėvų bendravimo atmosferos. Vaikas moka tik skaičiuoti angliškai iki dešimt ir visiškai nesupranta šios kalbos. Atsakovas keičia parodymus dėl sutuoktinės, dėl savo dviejų vaikų, dėl gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), todėl juo negalima pasitikėti. Dokumentuose pateikia, kad yra išsinuomojęs keturių kambarių didelį namą ir gyvena vienas, už būsto nuomą (duomenys neskelbtini) moka 900 svarų per mėnesį, tačiau oficialių sąskaitos išrašų nepateikia, todėl manytina, kad pateikta nuomos sutartis neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovo alga - apie 1200 svarų per mėnesį, nuoma - 900 svarų per mėnesį, dengiamas būsto kreditas (duomenys neskelbtini) ieškovės turimais duomenimis apie 1200 Lt. Todėl neaišku iš kokių lėšų jis rengiasi išlaikyti dukrą mėnesį laiko jai atvykus. Ieškovė nuo 2011 liepos pirmosios turi darbą. Dukra 2009 ir 2010 metų Šv. Kalėdas bei Naujuosius Metus sutiko su atsakovu, todėl ieškovė nori sutikti šias šventes šiais metais kartu su dukra.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 str., kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Tokiu būdu CK 3.65 str. 2 d. numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.). Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1, 2, 3 d. nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti laikinąją atsakovo bendravimo su dukra M. V. T., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, dukrai su motina gyvenant Kaune, atsakovui gyvenant Londone, būtinumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir tinkamai aiškino ir taikė teisės normas – CK 3.170 str. 2, 3 d.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Atsakovas prašė teismo įpareigoti ieškovę leisti atsakovui vieną vasaros mėnesį (rugpjūtį) išsivežti dukrą pas atsakovą į (duomenys neskelbtini); atsakovas prašė leisti išsivežti dukrą 2011-12-22 - 2012-01-05 laikotarpiu į (duomenys neskelbtini) bei leisti atsakovui bendrauti su dukra Lietuvoje - vieną kartą į tris mėnesius savaitei laiko išsivežant dukrą į atsakovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu, iš kurių matyti, kad apelianto prašoma nustatyti laikina bendravimo su dukra tvarka išsivežant vaiką į (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) yra netinkama, nes neužtikrina vaiko teisių nuolat bendrauti su abiem tėvais, atsakovo pateikti duomenys apie jo turimas gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei galimybę sudaryti vaikui saugias gyvenimo sąlygas išsivežus vaiką ilgam laikotarpiui iš jo įprastinės aplinkos, nėra pakankami. Iš 2011-02-01 Anglijos Aukštojo teismo nutarties ( 2 t.b.l.7-9) matyti, kad vaikas iš atsakovo buvo paimtas ir grąžintas Lietuvos jurisdikcijai, faktinė vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškove. Atsižvelgiant į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą nagrinėjamu klausimu, išdėstytą pirmosios instancijos teisme, vaiko interesais, teisėjų kolegija mano, jog iki bus išspręstas šalių ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, netikslinga šalių mažametės dukters ilgam išvežti iš jos įprastinės aplinkos. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė V. D. kaip nors trukdo apeliantui bendrauti su dukra, ją lankyti, dalyvauti jos auklėjime, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškinio ir priešieškinio dalykas yra reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nėra grėsmės, jog nenustačius laikinosios bendravimo su vaiku tvarkos, gali atsirasti teismo sprendimo (dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo) neįvykdymo rizika. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutarties dalį.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes neturi įtakos skundžiamos nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui.

Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkindamas apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, todėl atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutarties dalį nėra pagrindo. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Aušra BaubienėTeisėjai Virginija GudynienėArvydas Žibas