Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miegė“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miegė“ skundą atsakovui Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

3. Aiškinantis situaciją paaiškėjo, kad Užimtumo tarnyba nėra gavusi pareiškėjo prašymo išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, už 2021 m. balandžio mėn. Atsakovas vertino, kad neįskaičiavus prastovų laiko už 2021 m. balandžio mėn., už kurį atsakovas negavo pareiškėjo prašymo, pagal prastovų laiką pareiškėjas neatitinka DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkto, dėl šios priežasties pareiškėjui darbo užmokesčio subsidija po prastovų negali būti skiriama. Pareiškėjo prašymas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, už 2021 m. balandžio mėn., kaip ir kitais mėnesiais, GoSign sistemoje 2021 m. gegužės 6 d. 13:06:27 buvo pasirašyti D. Č. elektroniniu parašu ir per tą pačią GoSign sistemą išsiųsti Užimtumo tarnybai el. pašto adresu siauliai@uzt.lt. Norint gauti patvirtinimą, kad dokumentai tikrai buvo išsiųsti, 2021 m. rugpjūčio 24 d. valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui išsiuntė užklausą dėl galimybės gauti patvirtinimą apie per GoSign sistemą išsiųstą elektroninį laišką. Iš VĮ Registrų centro buvo gautas atsakymas, kad sistemoje GoSign nėra galimybės peržiūrėti išsiųstų laiškų. Į pareiškėjos paklausimą VĮ Registrų centras valdoma sistemos GoSign administratorius atsakė, kad 2021 m. gegužės 6 d. siauliai@uzt.lt adresu buvo išsiųsti 6 gosign.lt suformuoti laiškai, kurie sėkmingai pasiekė Microsoft serverį, tačiau 11:09 bandyta siųsti klaidingu adresu (siaulia@uzt.lt), todėl laiškas buvo atmestas. Taip pat sistemos GoSign administratorius pateikė pareiškėjo 2021 m. gegužės 6 d. išsiųstų elektroninių laiškų duomenis. Iš minėtų duomenų matyti, kad pareiškėjas per sistemą GoSign siųsdamas elektroninį laišką adresu siaulia@uzt.lt praleido raidę „i“, todėl atsakovo elektroninis laiškas nepasiekė. Kadangi sistemoje GoSign nėra numatyta priemonių pranešti siuntėjams apie elektroninius laiškus, kurie adresato nepasiekė, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad visi reikiami subsidijai gauti dokumentai atsakovui yra pateikti. Be to, tokį pareiškėjo įsitikinimą patvirtino ir aplinkybė, kad atsakovas toliau pervesdavo subsidijas už 2021 m. gegužės, birželio, liepos mėnesius. Pareiškėjas, sužinojęs aukščiau nurodytas aplinkybes, 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateikė atsakovui prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova už 2021 m. balandžio mėn. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą atsakovas 2021 m. rugpjūčio 31 d. raštu nurodė, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ ir 2⁴ dalimis, Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. liepos 5 d. įsakymu V-388 ,,Dėl Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo darbdaviams tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 20² ir 20¹⁴ papunkčiais, yra priimtas Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. V1(19.5)-2150, kuriuo pareiškėjui subsidijos darbo užmokesčiui neskiriamos. Subsidija darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems paskelbta prastova, už 2021 m. balandžio mėn., neskiriama, kadangi teisės aktuose nurodyti dokumentai pateikti tik rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų nuostatas bei įvertinus faktą, kad Bendrovei darbo užmokesčio subsidija už darbuotojų prastovas buvo mokama mažiau nei už 600 darbo valandų per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino dienos – darbo užmokesčio subsidija pagal Užimtumo įstatymo 4¹ straipsnio 2⁴ dalį neskiriama.

7. Pareiškėjas, motyvuodamas tuo, kad subsidijos jam buvo išmokėtos už ankstesnius mėnesius, padarė niekuo nepagrįstą išvadą, jog tuo jis įgijo teisę gauti subsidiją ir už 2021 m. balandžio mėn. prastovoje buvusius asmenis, nežiūrint į tai, kad dokumentai dėl paties pareiškėjo padarytos klaidos buvo pateikti Užimtumo tarnybai pavėluotai. Aprašo 20¹⁰ punkte nurodyta, kad subsidija darbo užmokesčiui išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos. Taigi Apraše imperatyviai yra nurodyta, jog vėlesniais mėnesiais dokumentai prastovų subsidijai gauti pateikiami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos ir išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos, kitokia dokumentų teikimo ir mokėjimo tvarka šiame Apraše nėra numatyta. Taigi pareiškėjas dokumentus Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytai subsidijai gauti už 2021 m. balandžio mėn. Užimtumo tarnybai turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 15 d.

II.

12. Pareiškėjas Užimtumo tarnybai 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateikė pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 19 d. pateikė Užimtumo tarnybai darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui, sąrašą ir kitus Aprašo 20¹⁴ punkte nurodytus dokumentus.

13. Užimtumo tarnybos Šiaulių KAD direktorius 2021 m. rugpjūčio 31 d. priėmė Įsakymą, kurio 1.1 punktu patvirtino darbdavių, kuriems neskiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašą. Šio sąrašo 1 priedo 1 eilės numeriu nurodyta UAB „Miegė“, kuriai subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu nebus mokamos vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalimi, Aprašo 20² punktu. Minėto Įsakymo 1.2 punktu patvirtino darbdavių, kuriems neskiriama darbo užmokesčio subsidija, sąrašą, kurio 1 priedo 1 eilės numeriu nurodyta UAB „Miegė“, kuriai subsidijos darbo užmokesčiui neskiriamos vadovaujantis Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 16 punktu, 41 straipsnio 2⁴ dalimi.

14. Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Užimtumo įstatymo, Aprašo nuostatomis. Nurodė, kad pareiškėjas dokumentus Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytai subsidijai gauti už 2021 m. balandžio mėn. Užimtumo tarnybai turėjo pateikti ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 15 d., tačiau Užimtumo tarnybai pateikė 2021 m. rugpjūčio 24 d.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl Užimtumo tarnybos Įsakymo 1.2 punkto, kuriuo pareiškėjui už darbuotojus D. Č. ir D. Č. subsidija darbo užmokesčiui neskirta vadovaujantis Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 16 punktu, 41 straipsnio 2⁴ dalimi, teismas pažymėjo, kad Užimtumo įstatyme imperatyviai nurodyta, jog subsidija skiriama darbdaviams, kuriems Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, išlaikantiems darbo vietas Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, neatitikus šių reikalavimų subsidija darbo užmokesčiui pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį negali būti skiriama.

20. Užimtumo tarnybos pateikti informacinės sistemos „edbirža“ duomenys patvirtina, kad pareiškėjo darbuotojams D. Č. ir D. Č. paskelbta prastova truko mažiau kaip 75 darbo dienas (mažiau kaip 600 darbo valandų), t. y. D. Č. 574 darbo valandos, 71 darbo diena, o D. Č. 513 darbo valandų, 71 darbo diena per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. pareiškėjas kitų įrodymų, paneigiančių atsakovo pateiktus duomenis nepateikė ir šių aplinkybių neginčija. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas UAB „Miegė“ neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje įtvirtintos nuostatos gauti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus D. Č. ir D. Č., todėl Užimtumo tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui minėtą subsidiją darbo užmokesčiui.

III.

33. Kadangi pareiškėjas neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje įtvirtintos nuostatos gauti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus D. Č. ir D. Č., Užimtumo tarnyba vertina, jog pagrįstai atsisakė skirti Bendrovei minėtą subsidiją darbo užmokesčiui, kadangi yra draudžiama viešojo administravimo subjektui laisvai interpretuoti ir plečiamai aiškinti viešosios teisės, kuriai būdingas imperatyvusis reguliavimo metodas, normas.

34. Atsakovas sprendžia, kad Įsakymo 1.1 ir 1.2 papunkčiai, kuriais buvo priimtas sprendimas neskirti pareiškėjui subsidijos darbo užmokesčiui už prastovoje buvusius: D. Č., D. Č. ir M. M. ir neskirti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui už darbuotojus D. Č. ir D. Č. (1 ir 2 priedai) yra teisėti ir pagrįsti, priimti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą Įsakymą nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užimtumo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V1(19.5)-2150, kuriuo UAB „Miegė“ neskirta subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu už 2021 m. balandžio mėnesį dirbusius darbuotojus, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Užimtumo tarnybą priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo prašymą.

36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatęs, kad Užimtumo tarnyba, priimdama skundžiamą Įsakymą, neturėjo duomenų, jog pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. teikė Prašymą dėl subsidijos suteikimo už 2021 m. balandžio mėnesį, tačiau klaidingu elektroninio pašto adresu, o atsakovas minėtą Prašymą gavęs tik 2021 m. rugpjūčio 24 d. teisėtai ir pagrįstai subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu už 2021 m. balandžio mėnesį nemokėjo vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalimi ir Aprašo 20² punktu, taip pat pareiškėjas UAB „Miegė“ neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje įtvirtintos nuostatos gauti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus D. Č. ir D. Č., todėl Užimtumo tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai minėtą subsidiją darbo užmokesčiui, pareiškėjo skundą atmetė.

38. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

39. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

40. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

41. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. užpildė prašymą Užimtumo tarnybai išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, už 2021 m. balandžio mėn., ir išsiuntė jį atsakovui. Tačiau, kaip pareiškėjui paaiškėjo 2021 m. rugpjūčio mėn., šio prašymo Užimtumo tarnyba negavo, kadangi jis per klaidą buvo išsiųstas neteisingai nurodant atsakovo elektroninio pašto adresą.

42. Pareiškėjas, negavęs subsidijos už 2021 m. balandžio mėn., 2021 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Užimtumo tarnybai 2021 m. gegužės 6 d. elektroniniu parašu pasirašytą prašymą išmokėti darbo užmokesčio subsidiją už 2021 m. balandžio mėnesį, už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, bei darbo užmokesčio išmokėjimą pagrindžiančius dokumentus ir įsakymus dėl prastovos paskelbimo, bei pateikė Užimtumo tarnybai pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo, bei darbuotojų, už kuriuos siekiama gauti Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje nustatytą subsidiją darbo užmokesčiui, sąrašą ir kitus Aprašo 20¹⁴ punkte nurodytus dokumentus.

43. Užimtumo tarnyba skundžiamu Įsakymu pareiškėjo prašymų netenkino, kadangi prašymą išmokėti darbo užmokesčio subsidiją už 2021 m. balandžio mėnesį, už darbuotojus, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, Bendrovė pateikė pavėluotai, t. y. prašymą turėjo pateikti iki 2021 m. gegužės 15 d. Kadangi Bendrovės darbuotojams D. Č. ir D. Č. paskelbta prastova truko mažiau kaip 75 darbo dienas (mažiau kaip 600 darbo valandų) per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos, pareiškėjas neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalyje įtvirtintos nuostatos, todėl subsidija pareiškėjui nebuvo skirta.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjo 2021 m. gegužės 6 d. prašymo Užimtumo tarnyba negavo dėl to, kad, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, šis prašymas buvo išsiųstas klaidingai nurodžius atsakovo elektroninio pašto adresą. Ši aplinkybė, pareiškėjo teigimu, paaiškėjo tik tuomet, kai jis pradėjo aiškintis situaciją, dėl kokių priežasčių jam nebuvo skirta subsidija už 2021 m. balandžio mėn., t. y. tik 2021 m. rugpjūčio mėn.

45. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 26 d. su prašymu kreipėsi į Užimtumo tarnybą, prašydamas išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova, už 2021 m. balandžio mėn.

46. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 31 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ ir 2⁴ dalimis, Aprašo 20² ir 20¹⁴ papunkčiais, yra priimtas Užimtumo tarnybos Įsakymas, kuriuo Bendrovei subsidijos darbo užmokesčiui neskiriamos. Subsidija darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems paskelbta prastova, už 2021 m. balandžio mėnesį, neskiriama, kadangi teisės aktuose nuodyti dokumentai pateikti tik rugpjūčio mėnesį. Atsižvelgiant į nurodytų teisės aktų nuostatas bei įvertinus faktą, kad įmonei darbo užmokesčio subsidija už darbuotojų prastovas buvo mokama mažiau nei už 600 darbo valandų per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbtos ekstremalios situacijos ir karantino dienos – darbo užmokesčio subsidija pagal Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2⁴ dalį neskiriama.

47. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. <...>. Šio straipsnio 2⁴ dalyje nurodyta, kad darbdaviams, kuriems šio straipsnio 2¹ dalyje nurodytos subsidijos mokėjimas buvo nutrauktas šio straipsnio 5¹ dalies 1 punkte nustatytu atveju, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 15 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, taip pat darbdaviams, išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, šioje dalyje nustatyta tvarka skiriama ir mokama subsidija darbo užmokesčiui. <...>. Užimtumo įstatymo 25 straipsnio 16 punkte nustatyta, kad užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ne mažiau kaip 75 darbo dienas (ne mažiau kaip 600 darbo valandų) per pirmuosius 6 kalendorinius mėnesius nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino paskelbimo dienos, kurių darbdaviams jų darbo vietoms išlaikyti buvo mokama šio įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui ir kurių darbdavys neatleido.

48. Aprašo 20² punkte numatyta, kad pirmą kartą kreipiantis dėl subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, darbdaviai pateikia užpildytą Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymą išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 20⁸ punkte nurodytais dokumentais už praėjusį kalendorinį mėnesį, o vėlesniais mėnesiais teikiamas tik prašymas išmokėti subsidiją kartu su Aprašo 20⁸ punkte nurodytais dokumentais.

49. Aprašo 20⁵ punkte numatyta, kad klientų aptarnavimo skyrius, gavęs Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymą išmokėti subsidiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymo išmokėti subsidiją gavimo dienos: kai nustato, jog netinkamai užpildytas Pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir/ar Prašymas išmokėti subsidiją, arba pateikti ne visi Aprašo 20⁸ punkte nurodyti dokumentai, siūlo darbdaviui patikslinti Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir/ar Prašymą išmokėti subsidiją per 3 darbo dienas (Aprašo 20⁵ 1. papunktis); patikrina, ar darbdavys atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose ir 41 straipsnio 2¹ dalyje nustatytas sąlygas (20⁵.2. papunktis); sudaro darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui sąrašą ir teikia klientų aptarnavimo skyriaus vedėjui, siūlydamas (20⁵.3. papunktis): skirti subsidiją darbo užmokesčiui (20⁵.3.1. papunktis); neskirti subsidijos darbo užmokesčiui (20⁵.3.2. papunktis).

50. Pagal Aprašo 20⁸ punktą, darbdaviai, kuriems priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui, Aprašo 20³ punkte nurodytais būdais mėnesiui pasibaigus ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos pateikia Prašymą išmokėti subsidiją, kartu pateikdami šiuos dokumentus: darbo užmokesčio už praėjusį mėnesį, išmokėjimą kiekvienam darbuotojui pagrindžiančius dokumentus (banko išrašą arba pavedimo elektronine bankininkyste kopiją, patvirtintą darbdavio parašu; mokėjimo pavedimo kopiją, mokėjimus atliekant ne elektroninėmis priemonėmis arba kasos išlaidų orderio kopiją, mokėjimus atliekant grynaisiais pinigais) (Aprašo 20⁸.1. papunktis); dokumento (-ų), patvirtinančio (-ių) paskelbtą prastovą (įsakymo, nutarimo ar kt.), kopija (-jas) (Aprašo 20⁸.2. papunktis). Aprašo 20¹⁰ punkte numatyta, kad subsidija darbo užmokesčiui išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos.

51. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas prašymą skirti subsidiją, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, turėjo pateikti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, subsidija turėjo būti išmokama už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio pabaigos.

52. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. užpildė prašymą skirti subsidiją ir išsiuntė jį Užimtumo tarnybai, tačiau, kaip paaiškėjo vėliau, prašymas nebuvo gautas dėl to, jog išsiųstas klaidingai nurodžius elektroninio pašto adresą – siaulia@uzt.lt. Pareiškėjas paaiškinime Užimtumo tarnybai nurodė, kad aiškinantis situaciją dėl prašymo gauti subsidiją už 2021 m. balandžio mėnesį, paaiškėjo, jog Užimtumo tarnybos sistemoje nesimato pateiktų dokumentų už 2021 m. balandžio mėnesį ir dėl šios priežasties įmonei darbo užmokesčio subsidija už prastovas negali būti skiriama. Dokumentai už balandžio mėnesį, kaip ir kitais mėnesiais, GoSign sistemoje buvo pasirašyti elektroniniu parašu ir per GoSign sistemą išsiųsti Užimtumo tarnybai el. pašto adresu siauliai@uzt.lt. Pareiškėjas teigė, kad vienintelis įrodymas, kurį galima pateikti, yra elektroniniu parašu pasirašyti dokumentai, kuriuose matoma pasirašymo data: 2021 m. gegužės 6 d. 13:06:27, kuri sutampa ir su išsiuntimo data, nes pasirašius dokumentai iškart išsiunčiami Užimtumo tarnybai. Paaiškinime nurodyta, kad norėdami gauti patvirtinimą, jog dokumentai buvo tikrai išsiųsti, 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą išsiųsdami užklausą, tačiau gautas atsakymas, jog VĮ Registrų centras neturi galimybės peržiūrėti išsiųstų laiškų GoSign sistemoje.

53. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 31 d. elektroniniu paštu gavo informaciją iš GoSign apie siųstus dokumentus per gosign.lt sistemą, kuriame nurodyta, jog 2021 m. gegužės 6 d. siauliai@uzt.lt adresu buvo išsiųsti 6 gosign.lt suformuoti laiškai, kurie sėkmingai pasiekė Microsoft serverį, tačiau 11:09 bandyta siųsti klaidingu adresu siaulia@uzt.lt – laiškas buvo atmestas.

54. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėja kreipdamasi su prašymu į Užimtumo tarnybą nenurodė aplinkybės, jog prašymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui už balandžio mėnesį skyrimo buvo išsiųstas klaidingu elektroninio pašto adresu, o nurodė, kad Užimtumo tarnybai per Gosign sistemą prašymas buvo išsiųstas elektroninio pašto adresu siauliai@uzt.lt. Naujas aplinkybes ir įrodymus pareiškėjas pateikė po atsakovo priimto sprendimo, teikdamas teismui skundą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas Užimtumo tarnybai paaiškinimą, nenurodė aplinkybės, jog taip pat kreipėsi su prašymu į gosign.lt (info@gosign.lt) dėl informacijos pateikimo apie siųstus dokumentus per gosign.lt sistemą, ir gavus duomenis juos pateiks Užimtumo tarnybai. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Įsakymą, neturėjo duomenų, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 6 d. teikė Prašymą dėl subsidijos suteikimo už 2021 m. balandžio mėnesį, tačiau klaidingu elektroninio pašto adresu, o atsakovas, gavęs Prašymą tik 2021 m. rugpjūčio 24 d., teisėtai ir pagrįstai subsidijos darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu už 2021 m. balandžio mėnesį nemokėjo vadovaujantis Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalimi ir Aprašo 20² punktu.

55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo ar kito teisės akto skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas ar kitas teisės aktas. Vien formalus įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymas gali nulemti teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas, todėl turi būti pripažįstamas ne bet koks teisėtumas, o tik teisingumo teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-798-502/2021; 2023 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-502-552/2023).

56. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (inter alia (be kita ko)) 2007 m. spalio 24 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2017 m. gruodžio 1 d. nutarimai). Teismas, priimdamas sprendimą byloje, visuomet turi vadovautis įstatymais ir teise, inter alia iš Konstitucijos kylančiais teisingumo, protingumo, proporcingumo, sąžiningumo principais (2008 m. kovo 15 d., 2017 m. gruodžio 1 d., 2019 m. balandžio 18 d. nutarimai)

57. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, atsižvelgus į nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, formalus Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 2¹ dalies, taip pat 41 straipsnio 2⁴ dalies, 25 straipsnio 16 punkto taikymas, neįvertinus susiklosčiusios pareiškėjo individualios situacijos, prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams.

58. Apibendrindama nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas, vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o nauju sprendimu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, Užimtumo tarnybos Įsakymas, kuriuo nuspręsta neskirti UAB „Miegei“ subsidijų, naikinamas, ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl subsidijų skyrimo už 2021 m. balandžio mėn.

59. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

60. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

61. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, dėl to jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

62. Pareiškėjas, paduodamas skundą pirmosios instancijos teismui, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį (7,50 Eur permokėta žyminio mokesčio dalis teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjui grąžinta), o paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį (3,75 Eur žyminio mokesčio permoka teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjui grąžinta). Pareiškėjas įrodymų apie patirtas atstovavimo išlaidas nepateikė.

63. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas ir apeliacinis skundas tenkinami iš dalies, pareiškėjui UAB „Miegė“ iš atsakovo Užimtumo tarnybos priteisiama 16,87 Eur (50 proc.) sumokėto žyminio mokesčio (11,25 Eur paduodant skundą pirmosios instancijos teismui ir 5,63 Eur žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miegė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Miegė“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. V1(19.5)-2150 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonių organizavimo“ panaikinti ir įpareigoti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių klientų aptarnavimo departamentą UAB „Miegė“ prašymą dėl subsidijos skyrimo už 2021 m. balandžio mėnesį išnagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui UAB „Miegė“ iš atsakovo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 16,87 Eur (šešiolika eurų 87 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.