- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-15
- Bylos Nr.
- 1K-29-174/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
Teisėjas Vaclovas Jurjonas Baudž. bylos Nr. 1K-29-174/2009 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2.; 2.1.16.1.2.1.; 2.1.16.1.2.1.5.; 2.1.16.1.2.1.6.; 2.1.16.1.2.1.8. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gegužės 15 d.
teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKTS prokuroro Vaido Giniočio skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-04-20 nutarties, kuria V. J. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas dviem mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei nesilankyti restoranuose, kavinėse, baruose, pramogų centruose, naktiniuose klubuose, lošimų namuose, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 180 straipsnio 1 dalyje, tai yra V. J. įtariamas tuo, kad jis 2009 m. balandžio 18 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), prie Atmatos upės, veikdamas bendrininkų grupe su A. J., K. G. ir dar vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pavartodami fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius asmenis, pagrobė svetimą turtą – iš anksto susitarę pagrobti turtą iš nukentėjusiųjų R. R., P. L., V. R., M. G., R. S., S. B., kartu su A. J., K. G. bei vienu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu užpuolė R. R., P. L., V. R., M. G., R. S., S. B., poilsiavusius prie Atmatos upės, bei su bendrininkais smogdami nukentėjusiesiems kumščiais bei spirdami batais apautomis kojomis į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip po 5 smūgius, sumušė nukentėjusiuosius, po to pagrobė poilsiavietėje ant žemės prie laužo buvusias 24 skardines po 0,25 litro talpos su alumi „Tauras Pilsneris“, iš poilsiavietėje buvusio mažojo autobuso „Mercedes-Benz 207D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 maišelį su 4 buteliais 0,7 litro talpos viskio „Grands“, vieną 2 litrų talpos butelį su gaiviuoju gėrimu „Coca-Cola“, įvairių maisto produktų, sulaužė dvi meškeres ir taip plėšimo būdu pagrobė nukentėjusiesiems priklausantį turtą.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2009-04-20 nutartimi atsisakė skirti V. J. suėmimą, motyvuodamas tuo, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su sugyventine, augina mažametę dukrą, dirba, ir paskyrė švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą dviem mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei nesilankyti restoranuose, kavinėse, baruose, pramogų centruose, naktiniuose klubuose, lošimų namuose.
Šalies argumentai
Skundu prokuroras prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir paskirti įtariamajam V. J. kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams. Tvirtina, kad prokuroro prašyme paskirti įtariamajam V. J. kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, buvo teisingai nurodyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 122 straipsnio l dalies pagrindai, tai yra, kad įtariamasis, turėdamas neišnykusį teistumą bei suvokdamas, kad gali būti nubaustas griežta ir ilgalaike laisvės atėmimo bausme, siekdamas išvengti atsakomybės, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo bei gali daryti naujus nusikaltimus ir trukdyti procesui paveikdamas nukentėjusiuosius ir laisvėje esančius nusikaltimo bendrininkus. Aiškina, kad pareiškime dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo V. J. buvo nurodytas BPK 122 straipsnio l dalies l punkte numatytas pagrindas, kadangi nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, jos gali pakakti tam asmeniui skirti suėmimą šiuo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 50 8 punktas). Prokuroras nurodo, kad BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta gana griežta laisvės atėmimo bausmė, o jeigu bus nustatyta, kad V. J. ir kiti bendrininkai padarė sunkesnę nusikalstamą veiką (jau dabartinėje tyrimo stadijoje yra pagrindas taip manyti), tokiu atveju BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo pagrindas tampa dar realesnis, ypač atsižvelgiant į V. J. asmenybę.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas nurodė, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo V. J. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina mažametę dukrą, dirba, padarė išvadą, kad nėra pagrįsta skirti jam griežčiausią kardomąją priemonę ir nurodęs, kad prokuroro pareiškimą tenkina iš dalies, įtariamajam V. J. paskyrė kitą kardomąją priemonę – namų areštą dviem mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei nesilankyti restoranuose, kavinėse, baruose, pramogų centruose, naktiniuose klubuose, lošimų namuose. Prokuroras teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad įtariamasis V. J. turėdamas neišnykusį teistumą už smurtinius nusikaltimus, numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, yra įtariamas apysunkio smurtinio nusikaltimo, susijusio su svetimo turto pagrobimu, padarymu. Pažymi, kad V. J. 2001-07-19 buvo paskirti teismo įpareigojimai, iš jų – nepalaikyti ryšių su A. J., tačiau inkriminuojamą nusikalstamą veiką V. J. padarė veikdamas bendrininkų grupe, kurioje aktyvius veiksmus atliko būtent A. J. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-04 nuosprendžiu V. J. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje taip pat kartu su A. J. ir kitais asmenimis. Tai rodo, kad V. J. tinkamų išvadų iš savo ankstesnio teistumo nepadarė, yra linkęs daryti nusikaltimus, todėl, prokuroro teigimu, būdamas laisvėje ir toliau gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tai patvirtina 2009 m. balandžio 18 d. įvykiai. Prokuroro teigimu, aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgė, nesutrukdė V. J. , nepaisant ankstesnių teistumų, ir toliau elgtis nusikalstamai – padaryti apysunkį nusikaltimą, kurio metu buvo sužaloti žmonės ir pagrobtas svetimas turtas.
Be to, prokuroras nurodo, kad ikiteisminis tyrimas tik pradėtas, per trumpą laiko tarpą dėl objektyvių priežasčių – laiko stokos – nepavyko atlikti visų galimų tyrimo veiksmų, nėra atlikti objektų tyrimai, nerasti visi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, neapklausti visi liudytojai, nenustatyti visi įtariamieji, todėl pranešimas apie įtarimą dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo V. J. buvo įteiktas tokios apimties, kokios galėjo būti įteiktas atlikus pirminius tyrimo veiksmus iki kardomosios priemonės paskyrimo, kadangi pranešimas apie įtarimą įtariamajam įteikiamas per 24 valandas po sulaikymo iki pirmos apklausos. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal byloje esančius nukentėjusiųjų parodymus jie buvo mušami be jokios priežasties metaliniais daiktais, galbūt kastetais, todėl nors šiuo metu įtariamiesiems, iš jų ir V. J., pareikšti įtarimai dėl apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau atlikus papildomus tyrimo veiksmus, gavus specialistų išvadas, įtarimas V. J. gali pasunkėti. Prokuroro teigimu, tikslai, numatyti BPK 119 straipsnyje, galėjo ir gali būti pasiekti tik vieninteliu atveju – skiriant V. J. suėmimą, o ne kitą kardomąją priemonę, nes pagrindai paskirti V. J. kardomąją priemonę – suėmimą – yra.
Prokuroras skunde taip pat pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje neteisingai nurodė, kad prokuroro prašymas buvo patenkintas iš dalies, nes prašymas skirti areštą nebuvo pareikštas.
Prokuroras prašo skundą tenkinti.
Įtariamojo gynėjas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiųjų parodymai, iš dalies įtariamųjų parodymai, daiktų paėmimo ir apžiūros protokolai, asmenų atpažinimo iš jų nuotraukų protokolai, kratos protokolas, kita bylos medžiaga.
V. J. įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą neišnykus teistumui. Už šį nusikaltimą numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena kartu su sugyventine, augina mažametę dukrą, dirba, todėl teismas nusprendė, kad skirti pačią griežčiausią` kardomąją priemonę - suėmimą, nėra visiškai pagrįsta. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prokuroro pareiškimą tenkina iš dalies, ir V. J. paskyrė švelnesnę, nei prašė prokuroras, kardomąją priemonę – namų areštą, įpareigodamas jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose bei nesilankyti restoranuose, kavinėse, baruose, pramogų centruose, naktiniuose klubuose, lošimų namuose. Tačiau su tokia teismo išvada sutikti negalima.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. J. anksčiau buvo nuteistas už smurtinių nusikaltimų, numatytų BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, padarymą, šiuo metu įtariamas padaręs apysunkį smurtinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą. Teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį jam gali būti paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė. Atsisakydamas skirti V. J. suėmimą, pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, jog 2001-07-19 teismas V. J. buvo paskyręs įpareigojimus, iš jų – nepalaikyti ryšių su A. J., tačiau inkriminuojamą nusikalstamą veiką V. J. padarė veikdamas bendrininkų grupe, kurioje aktyvius veiksmus atliko būtent A. J. Be to, Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-04 nuosprendžiu V. J. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė dalyvaudamas organizuotoje grupėje taip pat kartu su A. J. ir kitais asmenimis. Nepaisydamas ankstesnio teistumo, V. J. ir toliau elgėsi nusikalstamai – kaip įtariama, padarė apysunkį smurtinį nusikaltimą, kurio metu buvo sužaloti žmonės ir pagrobtas svetimas turtas, nepaisė ankstesnių teismo įpareigojimų. Tai rodo, kad įtariamasis V. J. yra linkęs nusikalsti, nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų. Aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgė, nesutrukdė V. J., nepaisant ankstesnių teistumų, ir toliau elgtis galbūt nusikalstamai. Atsižvelgus į šias aplinkybes yra pakankamas pagrindas manyti, kad įtariamasis, siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir toliau daryti naujas nusikalstamas veikas (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).
Esant nurodytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad Šilutės rajono apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prokuroro prašymą skirti V. J. suėmimą. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, skiriama siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kadangi yra pagrindas išvadai, kad V. J., būdamas laisvėje, gali bėgti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, daryti naujus nusikaltimus, todėl kardomoji priemonė – suėmimas – skirtina, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti minėtus tikslus būtų neįmanoma.
Taip pat pažymėtina, kad teismas, skirdamas įtariamajam V. J. namų areštą, nepagrįstai nurodė, kad prokuroro prašymą tenkina iš dalies, nes toks prašymas nebuvo pareikštas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2009-04-20 nutartį panaikinti.
A. J. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo V. J. sulaikymo dienos.
Nutartis neskundžiama.