Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. RV-23-925 netaikyti nuteistajam N. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka N. V., gimęs (duomenys neskelbtini)., nuteistas Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Švedijos bausmių už narkotines medžiagas įstatymo (1968:64), 1 straipsnio 1 pastraipos 4 punktą, 3 straipsnio 1 pastraipą – galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. vasario 12 d. nutartimi pripažintas Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendis suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį – galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2022 m. rugsėjo 13 d., pabaiga – 2026 m. sausio 17 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. sausio 26 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-925 netaikyti nuteistajam N. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis įvykdė individualaus resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvavo korekcinėse programose, tačiau neįvykdė Komisijos nustatytų rekomendacijų. Nuteistasis per rekomendacinį laikotarpį baustas drausmine nuobauda ir nors paskirta nuobauda nebegalioja, tačiau tai pažeidimo nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai, todėl Komisijos nuomone, tai leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Atsižvelgus į visas aplinkybes, Komisija padarė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo N. V. skundas atmestinas

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam N. V., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta, jog nuteistojo N. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip vidutinė, kas vadovaujantis aukščiau aptartu teisiniu reguliavimu, jau iš esmės nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, tačiau šiuo atveju reikia vertinti nuteistojo pastangas tokią riziką mažinant. Šiuo atveju atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo elgesyje nėra fiksuotas nei vienas apsauginis veiksnys, galintis būti svertu nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Priešingai, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi mažą darbo patirtį; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; būdingas impulsyvus elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimų būdų; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; priežiūros / apribojimų pažeidimai), šie veiksniai neabejotinai daro įtaką nuteistojo galimam pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, ir teismas sprendžia, kad nuteistasis siekdamas būti paleistas lygtinai, šiuos dinaminius kriminogeninius veiksnius ne tik, kad gali, tačiau ir privalo koreguoti, tokiu būdu atskleisdamas, jog deda maksimalias pastangas, tam, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėtų, o jo asmenybės pokytis būtų akivaizdus ir leistų spręsti, kad nuteistasis yra vertas teismo pasitikėjimo.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstaigos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, o būtent tai, kad 2024 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažymos duomenimis, nuteistasis N. V. 2023 m. spalio 10 d. buvo baustas drausmine tvarka dėl uždraustų daiktų gaminimo, įsigijimo ar laikymo, o būtent dėl mobiliojo ryšio telefono laikymo, kas yra laikoma itin šiurkščiu pažeidimu, ir šis pažeidimas padarytas nuteistajam jau būnant gerai susipažinus su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis bei režimo reikalavimais, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2022 m., o į (duomenys neskelbtini) tęsti laisvės atėmimo bausmės buvo perkeltas nuo 2023 m. balandžio 18 d., be to, per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nė karto skatintas. Šios aplinkybės parodo nuteistojo nihilistinį požiūrį į jam taikomus ribojimus bei tai, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų ir taisyklių net esant struktūruotoje aplinkoje, o tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo tarpu nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, o būtent tai, kad nuteistasis lanko pozityvaus užimtumo priemones, vykdo įpareigojimus numatytus individualiame resocializacijos plane, yra sukūręs šeimą, bei galimo lygtinio paleidimo atveju turės patvirtintą darbo vietą, įvertinus jas prieš tai nurodytų aplinkybių kontekste, niekaip išimtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja, kadangi nuteistasis siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos turi dėti maksimalias pastangas koreguodamas savo priešingą teisei elgesį ir siekdamas teigiamos dinamikos savo elgesį koreguoti taip, kad nekiltų abejonių, jog nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas nestruktūruotoje aplinkoje. Vis tik, šiuo atveju aukščiau nurodytos aplinkybės, susijusios su taikomų ribojimų nepaisymu, vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, suponuoja išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė dar nepasiekė savo tikslų, o nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visuma, teismui neleidžia spręsti, jog nuteistasis jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir tolesnis bausmės atlikimas galėtų būti vykdomas neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.

Teismas pažymi, kad nors formalusis pagrindas – atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra viena iš sąlygų lygtinio paleidimo taikymui, tačiau sprendžiant dėl šio instituto taikymo pagrįstumo be kita ko negalima neatsižvelgti ir į likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog N. V. neatliktos bausmės dalis yra 1 metai 11 mėnesių 22 dienos. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra savitikslis, asmuo, kuriam skiriama bausmė turi pajusti tam tikrus suvaržymus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus, iš kurių vienas yra asmens padariusio nusikalstamą veiką paveikimas, kad ateityje jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Šiuo metu, nors formalusis pagrindas byloje nustatytas, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, o visų byloje aptartų duomenų kontekste, neatliktos bausmės dalis, taip pat patvirtina, kad pataisos procesas įkalinimo įstaigoje dar nėra baigtas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo N. V. skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. RV-23-925 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo N. V. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. RV-23-952 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.