- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-07-08
- Bylos Nr.
- 1-2028-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08573-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Kaltinamasis
- I. Č.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, susipažinęs su Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-2028-271/2016 medžiaga, kurioje
kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Č. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – motinai, o būtent:
ji 2016-02-21 apie 11.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,60 ‰ girtumo laipsnis), tyčia kumščiuodama nukentėjusiąją motiną V. Č. į krūtinės ir pečių sritis ją stumdė, kol pastaroji nugriuvo ant sofos, taip smurtaudama prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai V. Č. fizinį skausmą, t.y. padarė LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Kaltinamosios I. Č. kaltė iš dalies grindžiama jos pačios parodymais, taip pat nukentėjusiosios V. Č. parodymais, liudytojo A. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kita bylos medžiaga.
Kaltinamoji I. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. Č. yra jos motina. Gyvena su motina, motinai priklausančiame bute, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Gyvena dviese. Butas yra dviejų kambarių. Iki 2016-02-21 visą savaitę motina V. buvo pas savo sūnų, jos brolį A. Č., prižiūrėjo jo dukrą, nes pastarajai buvo atostogos. 2016-02-20 per miegus išgirdo, kaip motina grįžo namo. Visą dieną motina buvo savo kambaryje, kuriame pastoviai užsirakina. Vienu momentu manė, kad motinos kambaryje nėra, kad ji tik trumpam buvo užsukusi. 2016-02-20, šeštadienį, motinos nematė ir su ja nebendravo. Ji visą dieną iki vėlumos dirbo prie kompiuterio savo kambaryje. Negalėdama užmigti pradėjo skaityti knygą. Dėl įsiskaudėjusios galvos išgėrė alkoholio - alaus ir paryčiais užmigo. Iš miego ją pakėlė policijos pareigūnai, kurie užėjo į jos kambarį ir nurodė vykti su jais. Jie jai paaiškino, kad yra sulaikoma dėl to, kad sumušė savo motiną. Motinos tuo metu nematė ir su ja nekalbėjo. Ji apsirengė ir iš namų išėjo su pareigūnais. Kas vyko 2016-02-21 jų bute, nepamena. Nepamena, kad tą dieną su mama konfliktavo, kad prieš mamą naudojo fizinį smurtą, o būtent, kad ją mušė, stumdė. Abejoja, kad galėjo mušti mamą, tačiau to teigti negali, nes nepamena, kas įvyko. Santykiai su mama nuo vaikystės yra įtempti, konfliktiški. Jos konfliktuoja dėl smulkmenų, konfliktų priežasties pasakyti negali, nes nežino. Jos stengiasi nebendrauti ir tokiu būdu išvengti konfliktų. Prieš savo motiną niekada nėra smurtavusi. Šeimos neturi. Kitos gyvenamosios vietos neturi. Finansinės pajamos yra minimalios. Alkoholį dažniausiai vartoja vakarais atsipalaidavimui. Dažniausiai geria alų. Priklausomybės ligų centre nėra įskaitoje, tačiau ligoninėje Parko gatvėje jos kortelė yra užvesta, nes ten vieną kartą lankėsi (b.l. 25). Papildomos apklausos metu parodė, kad inkriminuojamu metu tarp jos ir motinos V. Č. buvo konfliktas, tai faktas. Tarp jų dažnai būna konfliktai dėl smulkmenų. Labai nemėgsta, kai ant jos kažkas rėkia, o mama tą daro dažnai. Ji tada užsiplieskia ir būna pikta. Kas įvyko tą dieną, gerai nepamena, tačiau galėjo mamą kažkiek pastumti ir dėl to labai gailisi. Jos nesigrūmė, ji mamos nemušė. Fizinio skausmo sukelti mamai nenorėjo, tai gavosi netyčia (b.l. 28).
Nukentėjusioji V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-02-21 apie 11.30 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), I. Č. vieną kartą trenkė jai kumščiu į krūtinę, griebė už megztinio, metė ant sofos. Visos kitos mėlynės likusios nuo senų laikų, nes pati griuvinėjo. Jos dukra I. Č. gulėjo psichiatrinėje ligoninėje. Jai būna agresijos priepuoliai, tada ji linkusi smurtauti. Dažniausiai ji nuo dukros užsidaro savo kambaryje, tačiau šiandien to padaryti nespėjo. Dukrai užėjus į jos kambarį, ji iš jos veido suprato, kad jai priepuolis. Dukra kumščiu trenkė jai į krūtinę, o po to griebusi už megztinio nustūmė ant sofos. Dukra šaukė ir klausė, kodėl ji jos nemyli. Ji pati iškvietė policiją. Nuo kūno tyrimo atsisako (b.l. 3,4). Papildomai apklausta nukentėjusioji V. Č. 2016-04-22 parodė, kad dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso jai. Jame gyvena kartu su dukra I. Č., gim. 1968 m., dviese. Dukrai nuo 2008 metų diagnozuota šizofrenija. Jos santykiai su dukra yra geri. Konfliktuoja tik tada, kai dukra išgeria alkoholio. Jai vartoti alkoholį griežtai draudžiama. Ji vartoja vaistus. Alkoholio ir vaistų poveikyje dukra tampa agresyvi, galimai nesiorientuoja aplinkoje, nesuvokia, ką daro, ji būna tarsi nesava. Tuo metu jos veido išraiška pasikeičia. Pagal jos veido bruožus, kurie keičiasi išgėrus alkoholio, mato, kad ji tuoj suagresyvės, kad gali daryti kažką blogo. Tokioje būsenoje ji galimai turi išlieti savo įniršį, pyktį. Jos veiksmai būna neprognozuojami. Dažniausiai dukra vartoja alų, o jį vartoja dažnai. Tuo metu, kai dukra vartoja alkoholį, ji jos vengia, stengiasi su ja kuo mažiau bendrauti ir susitikti. 2016-02-21 ryte, iki pietų, bute kelis kartus su dukra matėsi, tarp jų jokio konflikto, ginčo nebuvo. Nepastebėjo, kad ji buvo išgėrusi. Prieš pietus pastebėjo, kad dukra keistai į ją žiūri. Išsigandusi jos, nieko nesakiusi, paėmė košės ir šalto vandens, kurį norėjo užvirti savo kambaryje, ėjo į savo kambarį. Eidama pastebėjo, kad dukra eina jai iš paskos. Tuo metu, kai norėjo užsirakinti savo kambaryje, pamatė, kad dukra jau buvo jos kambaryje. Tuo metu rankose nei ji, nei dukra nieko neturėjo. Labai jos išsigando. Jos stovėjo viena priešais kitą. Dukra žiūrėjo į ją keistu žvilgsniu. Matė, kad jos veido išraiška keičiasi, akys didėja, kad ji tampa agresyvi. Dukra nieko nesakydama pradėjo kumščiais ją stumti į kambario vidų. Dukra jos nemušė, smūgių nesudavė, ji tiesiog kumščiais įsiremdavo jai į krūtinės, pečių sritį ir ją stumdė. Ar tuo metu jautė fizinį skausmą, nepamena. Tuo metu buvo susijaudinusi, baimės būsenoje. Nuo pastovaus širdies skausmo pastoviai jaučia viso kūno skausmus. Nuo baimės kelis kartus žengė atgal. Dukra kumščiais ją stumdė iki ji neatsirėmė į sofą - lovą ir neišlaikiusi pusiausvyros ant jos atsisėdo. Kai atsisėdo ant sofos, pasakė dukrai, kad blogai jaučiasi, kad jai skauda širdis. Turi sveikatos - širdies sutrikimų. Po to, kai atsisėdo ant sofos, dukra jos nestumdė ir nemušė, jokios fizinės jėgos prieš ją nenaudojo. Dukra atsisėdo ant kėdės prie durų nuo jos kambario ir pasakė, kad ji niekur neišeis ir į pagalbą jai niekas neateis. Tuo metu garsiai šaukė pagalbos. Dukra sėdėdama žiūrėjo į vieną tašką, nejudėjo - tarsi suakmenėjo. Bijojo išeiti iš kambario, nes nežinojo, kokių dukra gali veiksmų imtis. Sakė dukrai, kad jai reikia paskambinti į greitąją, kad jai blogai, tačiau dukra į jos prašymą nereagavo, elgėsi taip, tarsi jos negirdi, tarsi esanti kurčia. Nemano, kad tuo metu ji apsimetinėjo. Mano, taip tuo metu ji jautėsi. Supratusi, kad iš kambario išeiti negalės, pakėlė antklodę ir nuo sofos paėmė savo mobiliojo ryšio telefoną. Surinko 112 ir užsidengusi antklode, kad nepamatytų dukra, kvietėsi pagalbos. Dukra I. visą laiką sėdėjo vietoje ir žiūrėjo į vieną tašką, tarsi negirdėdama jos pokalbio turinio. Po skambučio, neužilgo, atvyko greitoji medicinos pagalba. Gerai, kad tuo metu buto durys buvo atrakintos ir medikai galėjo patys užeiti į buto vidų, kitaip nežino, kas būtų įvykę. Jie iškarto priėjo prie jos, ją apžiūrėjo, pasiūlė vykti į ligoninę, tačiau ji atsisakė. Širdies ritmas buvo sutrikęs, pakilęs spaudimas. Kol ją apžiūrinėjo gydytojai, dukra sėdėjo tarsi suakmenėjusi. Atvykę policijos pareigūnai paprašė dukros iš jos kambario išeiti, norėjo su ja pakalbėti. Dukra sėdėjo jos kambaryje ir žiūrėjo į lubas, į vieną tašką. Kai pareigūnai liepė dukrai vykti kartu su jais, dukra ramiu tonu paklausė, kas atsitiko. Dukra klausė jos, kas atsitiko, kodėl jų bute pareigūnai, kas vyksta. Matėsi, kad ji nesuprato ir nesuvokė, kas atsitiko prieš tai. Dukra atsiklaupė ir maldavo jos paaiškinti kas atsitiko, nenorėjo vykti su pareigūnais. Ji pareigūnams paaiškino apie įvykio aplinkybes ir jie I. išvežė iš namų. Parodo, kad dukra I. Č. turi įgimtą ligą, ji gimė su sužalojimais, kurie atsirado dėl gydytojų kaltės gimdymo metu. Jai pastoviai gydytojai aiškino, kad žmonės su tokia liga ir tokioje būsenoje nesuvokia, ką daro, kad nekontroliuoja savo veiksmų. Parodo, kad po šio įvykio dukra I. Č. jos atsiprašė ir ji dukrai atleido, jos susitaikė. Žino, kad toks dukros elgesys buvo dėl ligos, kad taip ji elgėsi netyčia, nesuvokdama savo veiksmų pasekmės. Prašo šį ikiteisminį tyrimą nutraukti. Jokių pretenzijų dukrai neturi. 2016-02-21 jokių sužalojimų nepatyrė, ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas, negali pasakyti, nežino. Mano, jai buvo padaryta daugiau psichologinė trauma, bet ji suvokia, kad taip atsitiko dėl dukros ligos. Į medikus ir teismo medicinos ekspertus dėl 2016-02-21 įvykio nesikreipė (b.l. 15, 16).
Liudytojas A. K. policijos pareigūnas, parodė, kad 2016-02-21 dirbo kartu su kolega L. S., apie 11.41 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dukra puola mušti motiną, greitoji medicinos pagalba informuota. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė V. Č., gim. 1937 m., gyv. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje V. Č. paaiškino, kad 2016-02-21 jos neblaivi dukra I. Č., gim. 1968-11-13, ją stumdė, kumščiais smūgiavo į pilvą ir krūtinės sritį, po to sugriebė už megztinio ir pastūmė ant lovos. V. Č. buvo labai susijaudinusi, pareiškimo dėl dukros veiksmų parašyti negalėjo. Moteris aiškino, kad dukra I. Č. gydėsi psichiatrinėje ligoninėje, adresu Vasaros g. 5, Vilniuje. Ant nukentėjusiosios kūno - krūtinės srityje, kairės rankos riešo iš vidinės pusės ir abiejų kojų blauzdų matėsi mėlynės. V. Č. žodžiais, šios mėlynės atsirado būtent 2016-02-21 įvykio metu. Atvykusi greitoji medicinos pagalba nukentėjusiajai suteikė pagalbą vietoje. I. Č. įvykio aplinkybes aiškintis atsisakė. Sulaikymo ir pristatant į policijos komisariatą metu elgėsi ramiai (b.l. 19).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimojoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-02-21 apie 11.41 val. gautas V. Č. pranešimas apie šeimyninį smurtą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvykus nustatyta kad neblaivi pranešėjos dukra I. Č. pradėjo stumdyti pranešėją, smūgiuoti kumščiais į pilvo ir krūtinės sritį, po to sugriebusi už megztuko metė ją ant lovos. Pranešėja buvo labai susijaudinusi, atvykusi GMP suteikė jai medicininę pagalbą vietoje. Vietoje užfiksuotos mėlynės krūtinės, kojų ir kairės rankos dilbio srityje (b.l. 10-11).
Alkotesteriu 2016-02-21 15:14 val. I. Č. nustatytas 1.60‰ girtumo laipsnis (b.l. 61).
Specialisto išvadoje Nr. 89 TPK-10/2016 nurodyta, kad kadangi I. Č. diagnozuotas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, kas gali turėti esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl tikslinga I. Č. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 41).
Ekspertizės akte Nr. 78TPK-76/2016 nurodyta, kad I. Č. įtariamos veikos padarymo metu nustatyti psichikos sutrikimai – paranoidinė šizofrenija (remisija) bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. I. Č. šiuo metu nustatomi psichikos sutrikimai – paranoidinė šizofrenija (remisija) bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, kurie netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. I. Č. dėl psichikos sveikatos būsenos gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, būti apklausiama teismo posėdžio metu. I. Č. priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas. Jai rekomenduojama tęsti gydymą pas apylinkės psichiatrą (b.l. 55-58).
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas
Ikiteisminio tyrimo eigoje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji I. Č. savo motinos V. Č. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą – kumščiuodama nukentėjusiąją motiną V. Č. į krūtinės ir pečių sritis ją stumdė. Dėl panaudoto smurto nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Kaltinamoji nurodė, kad neatsimenanti savo veiksmų motinos atžvilgiu, tačiau iš esmės neneigė, kad tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu galėjo pastumti motiną. Nukentėjusioji atvykusiems į iškvietimą policijos pareigūnams nurodė, kad neblaivi duktė stumdė ją kumščiuodama į krūtinės ir pečių sritį, tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fiksuotos mėlynės krūtinės srityje, kad ant nukentėjusiosios kūno medikų apžiūros metu rastos mėlynės parodė ir policijos pareigūnas A. K.. Smurtas buvo pavartotas prieš šeimos narį. Dėl kaltinamosios neteisėtų veiksmų atsirado baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą. Nors pati nukentėjusioji teigė, kad jos manymu, dukra dėl savo psichikos būklės, kurią paaštrino alkoholio vartojimas, negalėjo suprasti savo veiksmų, teismo medicinos psichiatrai ekspertai atlikę kaltinamosios ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę konstatavo, kad kaltinamajai nustatyti psichikos sutrikimai netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei dabar, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas jai nereikalingas. I. Č. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamoji I. Č. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei siūlomais teismo įpareigojimais, tik prašė maksimaliai trumpinti bausmės trukmę (b.l. 65-67). Nukentėjusioji taip pat prokuroro sprendimo baigti procesą priimant baudžiamąjį įsakymą neskundė, reikalavimų dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo nereiškė. Tokiu būdu nėra procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą.
Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su dukra susitaikė ir pageidavo nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismo manymu, atsižvelgiant į kaltinamosios sveikatos problemas ir polinkį vartoti alkoholį, nėra garantijos, kad kaltinamoji ateityje, nekontroliuojant jos elgesio, nepadarys naujų smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, todėl teismas netaiko kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajai susitaikius instituto.
Bausmės skyrimas
I. Č. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.). Lengvina jos atsakomybę tai, kad dėl nusikalstamos veikos gailisi. Sunkina jos atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdama neblaivi ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
I. Č. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b.l. 35), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre gydėsi 11 kartų, diagnozė – paranoidinė šizofrenija (b.l. 36), tačiau teismo psichiatrijos ekspertų išvada - nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamajai nustatyti psichikos sutrikimai – paranoidinė šizofrenija (remisija) bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, netrukdė jai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, šiuo metu nustatomi psichikos sutrikimai – paranoidinė šizofrenija (remisija) bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, taip pat netrukdo jai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti, priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b.l. 55-58).
I. Č. anksčiau neteista. Praeityje buvo bausta administracine tvarka už įvairių rūšių teisės pažeidimus, tačiau nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo (b.l. 32). Dirba. Įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtas nebuvo intensyvus, prieš nukentėjusiąją panaudoti smurtiniai veiksmas, pačios nukentėjusiosios teigimu, nesukėlę didelio skausmo, ženklių pasekmių jos sveikatai), kaltininkės asmenybę (teisiama pirmą kartą, turi psichikos sutrikimų), teismas sutinka su prokurorės I. Č. siūloma bausmės rūšimi - laisvės apribojimo bausme, kurios dydis teismo manymu, proporcingas padarytai veikai. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas.
LR BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad I. Č. skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
NUSPRENDĖ:
I. Č. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 9 mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. Č. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją bausmės atlikimo laikotarpiu:
1) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.;
2) gydytis nuo alkoholizmo.
Į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-02-21 d. 12:30 val. iki 2016-02-22 d. 13:43 val. (dvi paras), vieną parą sulaikymo prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (LR BK 65 str. 1 d. 2 p. c) pp.).
Iki teismo baudžiamasis įsakymas bus pateiktas vykdyti, kardomąją priemonę I. Č. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.
Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal BPK 425 str. 4 d. teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.