Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2012-05-10 nuosprendžio, kuriuo:

D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams,

pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 215 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 24 str. 6 d. 215 str. 1 d. ir 24 str. 6 d. 182 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu – griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė iš dalies sudėta su bausme, paskirta pagal LR BK 214 str. 1 d., ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 10 (dešimt) mėnesių.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. ir nuteista:

pagal LR BK 215 str. 1 d. 40 MGL (5 200 Lt) bauda.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – bauda 40 MGL (5 200 Lt).

Nuosprendžiu priteista iš J. K. ir D. S. solidariai 500 Lt (penki šimtai litų) D. Č. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2010-09-23 apie 12.10 val. telefonu paskambino D. Č. ir melagingai pasiūlė darbą, taip įgijęs D. Č. pasitikėjimą, neteisėtai įgijo D. Č. priklausančius tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t.y. AB „Swedbank“ banko internetinės bankininkystės kortelės su elektroninės bankininkystės identifikavimo kodais duomenis, PIN kodą, ID numerį, asmens tapatybės kodą, kuriuos apie 14.30 val. realizavo J. K., t.y. neteisėtai įgijo ir realizavo svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

J. K. nuteista tai, kad padedant D. S. 2010-09-23, laikotarpiu nuo 14.30 val. iki 17.19 val., D. S. iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos telefonu davus nurodymus J. K. kokius veiksmus reikia atlikti, J. K. nuvykus į Vilkaviškio centrinės bibliotekos Kybartų skyrių ir pasinaudojus bibliotekai priklausančiu kompiuteriu, neteisėtai panaudojo svetimus elektroninės bankininkystės duomenis, atlikdama vieną finansinę operaciją, kurios metu apgaudama finansinę sistemą, prisijungė prie banko AB „Swedbank“ internetinės bankininkystės, panaudojo tikrus D. Č. priklausančius kredito kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, ID numerį, asmens tapatybės kodą, atliko paskolos sutarties elektroninio pasirašymo funkciją, pateikė save kaip D. Č., t.y. nurodė jos asmens tapatybės duomenis, ir taip D. Č. vardu UAB „SMScredit“ paėmė 500 Lt paskolą, kurią vėliau pervedė į D. S. nurodytą sąskaitą, t.y. inicijavo finansinę operaciją ir tokiu būdu apgaule kitų asmenų naudai įgijo svetimą UAB „SMScredit“ priklausantį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo skundą, daro išvadą, kad J. K. ir D. S. nuteisti pagrįstai, jų padarytos nusikalstamos veikos pilnai įrodytos ir tinkamai kvalifikuotos.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistoji J. K., padedant D. S., neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas ir apgaule kitų asmenų naudai įgijo svetimą UAB „SMScredit“ priklausantį turtą – 500 Lt. Kolegijos nuomone, nuteistosios kaltė yra pilnai įrodyta byloje surinktais ir apkaltinamajame nuosprendyje įvertintais įrodymais. Nors, apklausta pirmosios instancijos teisme, nuteistoji parodė, kad sutiko padėti draugo pažįstamai, nemokančiai naudotis kompiuteriu, paimti paskolą ir neva nesuvokė atliekamų veiksmų neteisėtumo, tačiau pripažino, kad neturėjo teisės svetimu vardu pildyti duomenis elektroninėje erdvėje ir svetimu vardu paimti paskolą. Ji paaiškino, kad pati turi banke kortelę ir suprato kada ir kaip galima ja naudotis (2 t., 72 b. l.). Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ji betarpiškai realizavo visus jai inkriminuotų nusikaltimų, atitinkamai numatytų BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., objektyviosios pusės požymius ir pagal savo amžių, išsilavinimą bei gyvenimišką patirtį suvokė, jog atliekamos veikos yra pavojingos, ir norėjo taip veikti, t. y., veikė tiesiogine tyčia. Taigi, naikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir J. K. išteisinti nėra pagrindo.

Be to, kolegija atmeta apelianto argumentą dėl civilinio ieškinio priteisimo iš jo vieno, o ne iš abiejų nuteistųjų solidariai. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai konstatuota abiejų nuteistųjų kaltė ir tai, kad jų abiejų nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta turtinė žala. Vadovaujantis LR CK 6.279 str., bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Tokiu būdu yra ginami nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo interesai. Kolegijos nuomone, civilinio ieškinio klausimas yra išspręstas teisingai, nuosprendžio keisti nėra pagrindo.

Skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas laikėsi LR BK 54 str. išdėstytų bausmės skyrimo pagrindų ir nuteistajam D. S. paskyrė bausmes, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Skiriant bausmės rūšį, buvo atsižvelgta į tai, kad D. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padarė tris tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai, būdamas teistas keturis kartus, teistumui neišnykus. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai rodo nuteistojo nenorą taisytis ir jo didesnį pavojingumą visuomenei, todėl pagrįstai jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant laisvės atėmimo bausmių terminus, buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta ir teisingai paskirtos bausmės, artimos straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiams. Kolegijos nuomone, šios bausmės nėra per griežtos, jų švelninti nėra pagrindo.

Skiriant subendrintą bausmę bei bendrinant ją su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles ir nuteistajam D. S. paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę, kurios, kolegijos nuomone, švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. S. apeliacinį skundą atmesti.