- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-26
- Bylos Nr.
- I-2489-402/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00275-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN), 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-3).
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3, 30) nurodė, kad 2018 m. sausio 29 d. Pravieniškių PN 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 4 eidamas susižalojo koją, nes buvo atskilusi plytelė, už kurios jis užkliuvo (įmynė į ją) ir griūdamas išsisuko koją. Nurodė, jog to pasėkoje patyrė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, galimybių sumažėjimą, fizinius skausmus, negalėjo eiti pasivaikščioti į lauką, 4 dienas negalėjo atlikti gamtinių reikalų, nes tualetas buvo tik tupimas, o dėl sužalotos kojos negalėjo būti atsitūpęs. Pažymėjo, jog jis ir dabar turi gerti vaistus nuo skausmo, nes ir toliau skauda koją.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė atsiliepimu į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8 – 11). Nurodė, kad Pataisos namuose nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis uždarosios kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien. Techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai. Patikrinama ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių šiukšlių ir kitų rengiamo pabėgimo požymių. Apžiūrų metų užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Pareiškėjas 2018 m. sausio 29 d. kreipėsi į Pataisos namų administraciją pranešdamas, kad 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 4 yra atskilęs didelis gabalas plytelės, ko pasėkoje pareiškėjas užkliūdamas už jos išsisuko koją. 2018 m. vasario 15 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, kuriuo jis atsisakė savo 2018 m. sausio 29 d. rašyto prašymo, dėl atskilusios plytelės, nes 2018 m. vasario 2 d. trūkumas buvo pašalintas. Uždarosios zonos kamerų tipo patalpos ir jų techninė būklė yra tikrinama kasdien. Nuo pat pareiškėjo patalpinimo į kamerą Nr. 4 iki 2018 m. sausio 28 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, nė karto nebuvo užfiksavę, kad minėtoje kameroje būtų netvarkingos grindys. Pataisos namų administracija apie netvarkingą plytelę iš paties pareiškėjo sužinojo tik kai pareiškėjas patyrė traumą ir parašė prašymą, iki to laiko jokių skundų ar prašymų sutvarkyti netvarkingas grindis gauta nebuvo. Gavus pareiškėjo prašymą dėl netvarkingų grindų jos nedelsiant buvo sutvarkytos. Teigė, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, negali būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN pareigūnų veiksmais neužtikrinant jam saugių sveikatai kalinimo sąlygų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Pravieniškių PN arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. lapkričio 23 d. atlikinėjo bausmę Pravieniškių PN 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje kameroje Nr. 4 (b. l. 16).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog 2018 m. sausio 29 d. Pravieniškių PN 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 4 eidamas susižalojo koją, nes buvo atskilusi plytelė, todėl patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patrvirtina ir į bylą pateiktas 2018 m. kovo 1 d. Medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-86.
Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietos patalpos turi būti techniškai tvarkingos, įrengtos ir prižiūrimos taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos 12 punktas įpareigoja atsakovą rūpintis patalpų tinkamu įrengimu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad 2018 m. sausio 29 d. susižalojo koją dėl netvarkingų kameros grindų.
Nors atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Pataisos namuose kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai, tačiau teismui nepateikė įrodymų, kad 2018 m. sausio 29 d. Pravieniškių PN 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 4 grindų būklė buvo tvarkinga.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 29 d. kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją pranešdamas, kad 1-ojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 4 grindyse yra atskilęs didelis gabalas plytelės, ko pasėkoje užkliūdamas už jos išsisuko koją (b. l. 18). 2018 m. vasario 15 d. pareiškėjas Pravieniškių PN pateikė prašymą, kuriuo jis atsisakė savo 2018 m. sausio 29 d. rašyto prašymo, dėl atskilusios plytelės, nes 2018 m. vasario 2 d. trūkumas buvo pašalintas (b. l. 19). Taigi, byloje esantys įrodymai nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2018 m. sausio 29 d. kameroje Nr. 4 grindys buvo netvarkingos, kamera nebuvo prižiūrima taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog dėl grindyse atskilusio didelio gabalo plytelės jis susižalojo koją pripažintini pagrįstais ir konstatuotinas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas. Tokie atsakovės veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 56 str.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtų Pravieniškių PN pareigūnų veiksmų ir patirtos traumos patyrė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, galimybių sumažėjimą, fizinius skausmus, negalėjo eiti pasivaikščioti į lauką, 4 dienas negalėjo atlikti gamtinių reikalų, nes tualetas buvo tik tupimas, o dėl sužalotos kojos negalėjo būti atsitūpęs. Pažymėjo, jog jis ir dabar turi gerti vaistus nuo skausmo, nes ir toliau skauda koją. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 29 d. pareiškėjas patyrė dešinės kojos raiščių patempimą, paskirtas gydymas (b. l. 14). Kita vertus, iš Pravieniškių PN psichologinės tarnybos 2018 m. kovo 5 d. pažymos matyti, kad pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, galimybių sumažėjimo, dėl patiriamų fizinių ir dvasinių skausmų, kad jaučiasi dvasiškai sukrėstas ir sužlugdtytas, nes susižalojo koją ir negali išeiti pasivaikščioti į lauką, nesikreipė (b. l. 15). Pareiškėjo argumentus, kad jo kojos skausmai tęsiasi ir dabar paneigia pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos išrašas, iš kurio matyti, kad daugiau dėl kojos skausmų nesikreipė (b. l. 14). Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo skunde nurodyti negalavimai - išgyvenimai kilo būtent dėl konstatuoto pažeidimo. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl patirtos kojos traumos (raiščių patempimo) galėjo patirti fizinių nepatogumų ir išgyvenimų, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pareiškėjo traumos metu patirtas neigiamas pasekmes, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Vis dėlto, teismo nuomone, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus įvertinti nurodoma 5000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams. Neteisėti veiksmai pareiškėjui nesukėlė ilgalaikių pasekmių, o gerokai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Teismas, atsižvelgęs į minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 50 Eur sumos priteisimas. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti D. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.